UGNIES JOGA
Gerbiama Didžioji Siela, davusi knygas: “Šaukimas”, “Nušvitimas” ir “Bendruomenė”, perdavė daug Agni Jogos patarimų ir ženklų. Šiuos praktiškus nurodymus surinkome žinių ieškotojų labui.
Sanskritas ir senzaras turi savo specifinių bruožų, kuriems ne visada egzistuoja ekvivalentai kitose kalbose. Tačiau, nepaisant to, žodžių reikšmė tikslai išlaikyta ir šiuolaikinio gyvenimo dalyviai įdėmiai perskaitys šį išmintingą Mokymą, ateinantį kaip amžių patirtis.
Joga, kaip aukščiausias ryšys su kosmosu, egzistavo visais laikais. Kiekvienas Mokymas turi savo jogą, skirtą konkrečiam evoliucijos laipteliui. Jogos neneigia viena kitos. Kaip vieno medžio šakos jos praplatina pavėsį ir karščio išvargintam keleiviui suteikia daugiau vėsos. Kupinas naujų jėgų keleivis tęs kelionę. Jis nepaėmė nieko svetimo, jis neiškreipė siekio, jis tik patyrė erdvės palaimą, jis išlaisvino savo paties prigimtines jėgas, jis atrado savo paties vienintelį turtą.
Nevenkite Jogos jėgų, kaip šviesą neškite jas į nesąmoningo darbo prietemą. Mes kylame iš miego vardan ateities. Atnaujiname apdarus vardan ateities. Maitinamės vardan ateities. Sutelkiame mintis vardan ateities. Kaupiame jėgas vardan ateities. Pirmiausia realizuosime patarimus gyvenime, o po to ištarsime artimosios ateities Jogos pavadinimą.
Mes išgirsime ugnies stichijos žingsnius, bet jau būsime pasiruošę valdyti liepsnos bangas. Todėl sveikiname vyresniąją Radžą Jogą ir liudijame būsimą Agni Jogą.
1. Paklaus – ar gali Maitrėjos laikas sudaryti epochą? Atsakykite – jeigu kryžiuočių žygiai sudarė ištisą epochą, tai, be abejo, Maitrėjos epocha tūkstantį kartų reikšmingesnė. Su tokiu žinojimu reikia eiti.
2. Žmonės nesupranta, ką reiškia “Dievas” ir “Bodisatva” . Kaip akli klausia: “Kokia būna šviesa?” Tačiau žmonės net neturi žodžių šviesos kokybei nusakyti, nors šviesą mato kiekvieną dieną. Žmonės taip bijo neįprastumo, kad sumaišė šviesos ir tamsos ribas. Lengviausia jiems įsivaizduoti, kad Dievo Rūmai yra pačioje didžiausioje žvaigždėje. Priešingu atveju jų Dievas lieka be gyvenamosios vietos. Nepajėgumas aprėpti verčia juos sumenkinti esmę.
3. Dažnai stebitės, kodėl nepateikiu atsakymo į klausimą?
Reikia žinoti, kad minčių strėlės dažnai kliudo atsakymo objektą. Įsivaizduokite keleivį virve einantį virš bedugnės. Ar protinga bus pašaukti jį vardu? Šūksnis gali sutrikdyti jo pusiausvyrą. Todėl, nesant ypatingo reikalo, reikia mažiau minėti vardus. Būtina sugebėti tarti asmeninius vardus. Su galia tariamas vardas turi nuaidėti kaip kūjo smūgis erdvėje.
4. Apie paprastus žodžius, skirtus paprastiems žmones, reikia atminti, kad paprastiems žmonėms pakanka mažų vaistų dozių. Tas pats dėsnis galioja nuo viršaus iki apačios. Todėl paprasti žmonės yra patys geriausi skleidėjai.
5. Sąmonės augimas – tai organizmo indų plėtra, todėl techninėmis priemonėmis reikia saugoti savo saulės rezginį nuo Saulės poveikio. Nepamirškime, kaip senovės žyniai saugojosi nuo Saulės. Jie nešiojo metalinius ličio antkrūtinius, padengtus vašku, kuris tirpdamas įspėdavo apie pakilusią temperatūrą.
Į vandenį leistina panerti ne tik rankas, bet ir kojas. Šaltos maudynės gali pakenkti ne mažiau už spindulius.
6. Mintimis galima keliauti į įvairias planetas. Taip klojami būsimo etapo pamatai, kai sąmonė neturės būti susieta su viena planeta. Jeigu mes dabar keliaujame iš vienos pasaulio dalies į kitą, tai tas pats principas tinka ir kelionėms tarp planetų. Valdovas siūlo džiaugtis kiekvienu dvasios pasiekimu. Tarpplanetinio kelio sąvoka nėra sudėtingesnė už ribos tarp fizinio ir astralinio kūnų suvokimą; nėra sudėtingesnė už minties suvokimą ir jos nukreipimą į žvaigždes. Tik veržiantis į kitas planetas galima tikėtis žmonijos evoliucijos.
7. Astralinio kūno veikla, lyginant su sąmoningu proto darbu, nėra svarbi. Planetos uždaviniams protas turi išlikti sakralus, o tarpplanetinei veiklai turime subtilesnį kūną. Naujų spindulių pripažinimas leis išlaikyti sąmonę skirtinguose sluoksniuose. Anksčiau tik kai kurie atmosferos sluoksniai padėdavo išlaikyti sąmonę. Tačiau galėjo pasitaikyti juos kertančių dujinių srautų. Nauji spinduliai gali perskrosti šias kliūtis, sudarydami tarsi oro tunelius, taip praplatindami sąmonės veiklą.
8. Galima nurodyti, kodėl Pažinimo Valdovai kentėdavo, palikdami Žemę. Be abejo, ši kančia buvo sąmoninga ir savanoriška. Kaip šeimininkas iki kraštų pripildo taurę, taip Mokytojas nori įsprausti paskutinį Įsakymo ženklą.
Senojo pasaulio šmeižtai neturi reikšmės, kiekvieno žygdarbio autentiškumas reikalingas kosmosui. Žygdarbio kūryba prilygsta kiekvienam kūrybiniam procesui. Vystydami formą, kuriame amžių kristalą. Sugebėjimas jausti tobulumą pakyli kūrybingumo dvasią.
Galima atskleisti, kad žygdarbį sudaro dvi dalys: nežemiškų pasaulių žygdarbis ir žemiškas žygdarbis. Susikoncentravęs į nežemiškus pasaulius Valdovas, išeina ramiai kaip, pavyzdžiui, didysis Platonas.
Nelyginsime žygdarbių, nes evoliucijos suvokimas individualus ir laisvanoriškas.
9. Kiekvienas, kuris galėjo stebėti žmonių auras, galėjo matyti gyvą šviesos spindulių žaismą. Šiuo kosminio srauto principu pagrįsta proto veiksmų struktūra. Kiekvienas negyvumas – tamsos produktas. Kur Šviesos bangos, kur gyvų kibirkščių mainai, ten Mūsų Spindulys. Mano Mokymas gali atverti tiriamos Akašos bangas. Sveikinkite kibirkščių džiaugsmą. Ne permainingumas, bet uždavinio išplėtojimas. Realizuodami Mūsų valią, artėjate. Mano noras – apsaugoti dvasios grožį.
Kiekviena veikla gali pasitarnauti dvasiai.
10. Tik kai vienatvėje, kai jaučia saiką daiktams, kai neapverkinėja savęs, kai trūksta kantrybė – tada džiaugiasi drąsusis. Tad pradėkime versti Mūsų senąją Drąsos Knygą.
Kai kūdikis žaidžia su kačiuku, motina žavisi jo drąsa, nenorėdama matyti, kad kačiukas dar aklas. Kai jaunuolis žaidžia bendraamžio jausmais, draugai stebisi jo drąsa, nepastebėdami vargšės sielos suvaržymų. Kai vyriškis triuškina teisėjus, liudininkai stebisi jo narsa, nepastebėdami, kad kaltinimų drąsa pirkta aukso skambesiu. Kai senolis šaiposi iš mirties, draugai žavisi, nepastebėdami, kad siaubas suklostė pašaipos grimasą. Žmonės paprastai nepastebi drąsos, nes ji jiems neįprasta. Neįprastumas sukelia širdies konvulsijas.
Kur tu, visa tai nugalėjęs? Kur tu, transformavęs konvulsiją į šuolį šviesos link? Išgirsk, drąsuoli! Nakties tamsoj ateisiu palaiminti tavo apavo ir šviesos kibirkštimis apibersiu tavo galvūgalį, nes drąsuolio sapnas – tai kaip liutnios staigi tyla, kai visas septynias stygas užpildo paslaptis; drąsuolio sapnas – kaip tyla prieš audrą, kai nejuda nei menkiausia žolelė.
Nejaugi tai liūto riaumojimas virpina pasaulį? Ne, tai prabudo drąsa ir atsivėrė karališkas dvasios lotosas. Broliai, susirinkime džiaugsmo menėje – žiedas prasiskleidė, didysis ratas pajudėjo. Mūsų džiaugsmas nusileis į požeminius pasaulius ir pakils pas nežemiškų pasaulių Brolius.
Puikiausią daina dainuojame drąsai.
11. Paukščių trelės nutraukė poilsio valandėlę. Ko sujudo paukščiai ankstų metą? Jie drįso, išgirdę drąsos šlovinimą. Niekas jiems nepasakė, kad įprastinės trelės nepadidins jų drąsos. Tamsa rėkia apkurtindama kasdienybe. Tamsa nepakenčia šviesos drąsos.
Kai Valdovo svarstyklės įtemptos, anksti prabusime, kad pasvertume, kaip praleidome praėjusią dieną. Atrinksime pačią ryškiausią drąsą, kad šie grūdai nusvertų svarstyklių lėkštę. Pridėsime senojo pasaulio nusivylimą, nes jo sunkis mums naudingas. Sudėsim nemokšiškumo pašaipas – kiekviena iš jų pridės svorio tiesos lėkštei. Jeigu rasime grasinimų ir pasikėsinimų, nepamiršime ir jų įdėti į kupiną lėkštę. Kas gi verčia svyruoti svarstykles? Ko pripildyta kaltinimų lėkštė? Kokie apgailėtini pilki skutai užpildė vertinimo lėkštę? Kaip pernykščiai sudžiūvę lapai krūvon suvirtę kasdienybės prakeiksmai – parėjusios dienos šiukšlės. Triumfuokite, drąsūs užmojai, nes patys sparnuočiausi įveikė pasmerkimą.
“Valdove, leisk ugniai atiduoti apgaulingos kasdienybės skutus. Nesuklysiu supratęs, kad Tu laimini sparnuotą drąsą. Šventam žaizdre nukalsiu Alajos sparnus. Nepažįstu skundų ir tūžmingumo bei visko, kas verstų nusvirti mano naujus sparnus. Nauja bus mano daina!”
12. Šlovė drąsai plačiai nuskambėjo. Patys mažiausi mokiniai susiruošė į ieškojimų kelią ir atėjo pas Mus su savo pasirinktais siekiais. Kiekvienas atsinešė savo svajas: aš sugriausiu visas žemės šventyklas, nes tiesai nereikia sienų; aš sudrėkinsiu visas dykumas; aš atversiu visus kalėjimus; aš sunaikinsiu visus kardus; aš nutiesiu visus kelius; aš nušluostysiu visas ašaras; aš apeisiu visas žemes; aš parašysiu žmonijos knygą; bet pats mažiausias kreipėsi į sužimbančias žvaigždes ir tarė: “Sveiki, broliai!”, – ir į šį drąsų pasisveikinimą sutilpo visas jo “aš”. Šia pasisveikinimo drąsa grįstas Visatos kelias.
13. Tomo Kempiečio knyga “Apie sekimą Kristumi” seniai įvertinta Rytuose, ne tik dėl turinio, bet ir dėl pavadinimo reikšmės. Kristaus stabmeldiško garbinimo viduramžiais metu Tomo balsas nuskambėjo kaip protestas. Iš už katalikų vienuolyno sienų pasigirdo balsas, pasiruošęs nušviesti Didžiojo Mokytojo asmenį. Pačiame žodyje “sekimas” slypi gyvybingas veiksmingumas. Formulė “sekimas Kristumi” yra drąsos žygdarbis, būdingas sąmoningai, visą kūrimo atsakomybę suvokiančiai dvasiai. Būtent sąmoningas mokinys drįsta prieiti prie Mokytojo sekimu. Toks pavyzdys įnešė šviesos į sudvisimo tamsą ir už celės sienų sukūrė veiksmingos drąsos siekį.
Pagal prislėgtą viduramžių sąmonę tiksliau būtų sakyti – Kristaus garbinimas, bet kylanti dvasia drįso pašaukti sekimui. Kiekvienas taurios drąsos žingsnis turi išlikti kaip žmonijos žengimo į priekį gairė.
Mes neatkreipiame dėmesio į kai kuriuos turinio vienuolyniškumus. Tomui nevertėjo “prašytis” ant laužo, jo uždavinys buvo pateikti uždraustą, bet kviečiančią formulę.
Du tiesos skleidimo metodai – vienas reikalauja alyvos laužo liepsnoms, kitas reikalauja nebaudžiamo platinimo. Sunku pasakyti, kuris metodas autoriui skausmingesnis. Kartais lengviau anestezuoti laužo pasekmes, nei matyti platinto suvokimo iškraipymus. Vienaip ar kitaip, palaiminti drąsūs žygiai, prakiurdantys tamsą.
14. Pasaulyje prarasta laimė, nes laimė – dvasioje. Nusigręžę nuo dvasios turi patirti nelaimę, nes antraip, kaip gi jiems grįžti? Čia glūdi didelių įvykių esmė.
Laimės paieškos per melą ir žudynes! Galima džiaugtis, kad iškraipymai spartina evoliuciją. Nusikaltimai paduoda ugnies prigesusiam pasauliui.
15. Imperilu vadinamas suirzimo nuodas, prišaukiantis pavojų. Nuodas visiškai konkretus, nusėdantis ant žmogaus nervų kanalų sienelių ir taip plintantis po visą organizmą. Jeigu šiuolaikinis mokslas bandytų bešališkai ištyrinėti nervų kanalus, atsižvelgdamas į astralines sroves, jis atrastų nervų kanaluose keistas astralinės medžiagos nuosėdas – tai ir būtų imperilo reakcijos pasekmė. Tik ramybė gali padėti nervų sistemai susitvarkyti su pavojingu priešu, kuris gali sukelti pačius įvairiausius dirglumus bei kankinančius organizmo spazmus. Kenčiantis nuo imperilo turi kartoti: “Kaip viskas nuostabu!”. Ir jis bus teisus, nes evoliucija vyksta dėsningai, kitaip sakant, nuostabiai. Kuo subtilesnė nervų sistema, tuo skausmingesnės imperilo nuosėdos. Tas pats nuodas su tam tikru priedu dalyvauja materijos irimo procesuose.
16. Nedaug teverti žmonės, nesugebantys atskirti kregždės nuo peslio. Tačiau ko verti tie, kurie pešdami erelį, tikisi patiekti jį kaip kreivašonę antį! Saugokitės veidmainių, ypatingai savanaudžių gudruolių, gaminančių dvasios jovalą. Pasaulio dėsnių nesuardomumas švyti kaip kardas, todėl nėra kur nulenkti veidmainiui galvos. Taip mokytojas, neperskaitęs iki galo Mokymų įsakų, primena asilą, apkrautą grūdų maišais. Taip ir žvejys, pasiruošęs krežius nepagautai žuviai, primena lapę po vištide.
17. Mokymo įžeidimas veikia kaip bumerangas, ir smogia įžeidėjui. Tačiau oras kupinas strėlių. Nubraukite priešiškų išpuolių prakaitą. Užpuolimo valandą noriu pasikalbėti apie amžinus dalykus. Džiaugsimės, nes auga galimybės. Manau, kad kiekviena priešiška širdis augina naudos grūdą.
18. Astrochemija padeda nustatyti tam tikriems organizmams geriausius poveikius. Astrologija – ne kas kita, kaip astrochemijos formulė. Žmogus, įėjęs į nikotino dūmų kupinus namus, išsineš ant savęs nuodingas nuosėdas. Lygiai taip žmogus, kartą betarpiškai patyręs astrocheminių spindulių poveikį, visada skambės tam tikra derme. Galima lengvai nustatyti, kada reikia prisiartinti prie pageidaujamo asmens.
Saulės dėmės taip pat sustiprina cheminį poveikį. Žmonės atkreipė dėmesį į pasaulio sumaištį saulės dėmių suaktyvėjimo periodu. Net silpnas supratimas pastūmės teisingo suvokimo link. Tačiau jeigu prisiminsime ten vykstančias stulbinančias chemines reakcijas, tai nesunku bus suprasti, kaip erdvė prisotina pačiais veiksmingiausiais metaloidų oksidų junginiais. Argi galima lengvabūdiškai neigti materijos evoliucinę galią, kai iš Begalinio Rezervuaro ant mūsų galvų liejasi neapsakomos įtampos spinduliai! Ypatingai jautrūs organizmai gali patvirtinti, kad suaktyvėjus Saulės dėmėms šviesulio spindulių kokybė jiems tampa tiesiog nepakenčiama. Taip ir krentant stambiems meteoriniams kūnams galima pajusti nervų sistemos sukrėtimą. Žmonės iki šiol nepajėgia suvokti savo situacijos gigantiškoje laboratorijoje. Vien jau toks suvokimas apginkluotų žmogaus organizmą, ir jis, užuot su nerimu stebėjęs į seismografo skalės virpėjimą, nukreiptų žvilgsnį į Begalinius Aukščius, tokius pačius materialius kaip rytdienos maistas, tokius pačius didingus kaip šviesulių gausa.
19. Iš visų kuriančiųjų energijų pati aukščiausia išlieka mintis. Kas gi taps šios energijos kristalu? Kai kas galvoja, kad tikslios žinios taps minties viršūne, bet išsamiau būtų sakyti, kad minties viršūne taps legenda. Legendoje susidėlios kuriančios energijos prasmė, ir suspausta formule pasireikš viltys bei pasiekimai. Neteisinga galvoti, kad legenda priklauso neaiškiai senovei. Neturintis prietarų protas atskirs legendą, kuriamą visais Visatos laikais. Kiekvienas liaudies pasiekimas, kiekvienas vadas, kiekvienas atradimas, kiekviena stichinė nelaimė, kiekvienas žygdarbis apsigaubia sparnuota legenda. Todėl neniekinkime tiesos legendų, bet akylai pažvelkime ir pasirūpinkime tikrovės žodžiais. Legendoje išreiškiama tautos valia, ir mes negalime pavadinti klaidinga nė vienos legendos. Galingo kolektyvo dvasiniai siekiai sukuria teisingą paveikslą, ir simbolio apvalkalas reiškia visuotinį ženklą, kaip evoliucijoje neišvengiamą visuotinę kalbą.
Teisūs visuotinės kalbos ieškotojai. Teisūs pasaulio legendos kūrėjai. Triskart teisūs žygdarbio nešėjai.
20. Naują reikia suprasti kaip neatidėliotinai naudingą. Iš viso neturi būti jokios nerealizuojamos abstrakcijos. Mes pavargome nuo oro pilių. Net tolimieji pasauliai turi būti sukonkretinti. Žinios apie ledo gabalą arba saulės chemiją turi įeiti į sąmonę lygiai taip kaip menkiausių materijos produktų reikšmė.
Atbukęs dėmesys gamtos reiškiniams silpnina dvasios suvokimą. Nustodamas stebėti žmogus praranda sugebėjimą sintezuoti.
Piniginių ženklų išnykimas išlaisvins žmoniją iš regėjimą varžančių gniaužtų. Pasitaiko evoliucijos momentų, kai trukdo sienos, suręstos sąlyginių ženklų kaupimui. Atėjo metas išlaisvinti žinias, atsižvelgiant į asmeninę naudingumo atsakomybę. Laisvas protas turi teisę ieškoti naujų ornamentų iš netikėčiausių junginių. Šios netikėčiausios gijos nuves jį į aukščiausius materijos sluoksnius. Žvelgiant į baikščiai ribotą žaidimą, galima patarti vardan geresnių junginių sumaišyti ženklus.
Mėgaukitės didžiu Pasaulio Motinos žaidimu!
21. Pamąstymai apie istorinį šmeižtą teisingi. Šmeižtas – tai alyva žygdarbio laužui. Šmeižtas sukelia nepatogumų tik buitiniams dabarties veiksmams, bet istorinėse perspektyvose šmeižto liepsna pati spalvočiausia, ir, jeigu ne šmeižtas, dėkinga žmonija būtų palaidojusi pačius ryškiausius apreiškimus.
Nepalankumo taktika pareikalauja, kad žmonių varpai netylėtų. Sferų muzikai reikia akompanavimo, bet beprotiški pavyduoliai tiki, kad jų staugimas taip sutirština atmosferą, jog amžinybės simfonijos nebepasiekia Žemės. Geras šeimininkas sugebės pritaikyti visas atliekas. Tegul šmeižto fakelai šitaip nušviečia nuolatinio žygdarbio kelią.
Mūsų pasiuntinius vadindami šarlatanais, žmonės tarsi išrašo jiems išskirtinumo pažymą. Juk žemesniųjų gyvūnų glamonės būna labai grubios. O dabartinės nueinančios rasės grubumas pranoko net viduramžius! Ne tiek niekšiškumas, kiek suvokimo grubumas paverčia žmonijos masę netinkama materija. Būtent grubumas sukuria lengvabūdiškumą ir paskui jį sekančią išdavystę. Todėl žvelkime į šmeižtą kaip į laukinių fakelus, bet nakties žygiuose praverčia bet kokia ugnis.
22. Nėra neteisingesnio požiūrio už paremtą akivaizdžiu veiksmu. Sužinodami tariamas pasekmes, žmonės praranda tikrovės giją. Mokymą, kuris veda į tikrovės ištakas, žmonės paprastai vadina svajonėmis. Gyvybės atsiradimas – nepastebimas, bet irimas – akivaizdus. Taip galima panirti į irimą ir lengvai prasilenkti su atsiradimo vertybėmis. Atsiradimo procesas sąmoningai nuslėptas, priešingu atveju stichijos sunaikintų galimybės grūdą. Inertiškumas – pagrindinė stichijų savybė, evoliucines energijas jam perteikti galima tik smūgiu iš tos dvasios būsenos, kuri gali sutalpinti mintį. Taigi mintis yra stichijų korespondentas.
Kai kalbama apie būtinybę sustiprinti mąstymo aparatą, tuo pačiu kalbama apie nežabotą stichijų spaudimą. Tam tikri planetos egzistavimo periodai patiria stichijų spaudimą. Juos atlaikyti padeda tik ryžtingas tautų siekis atnaujinti gyvenimą, ir šis minčių įmagnetinimas suteiks koncentraciją Mokymui bei kaip kertantis kardas sukapos neįprasminto chaoso gumulus. Mintis – stichijų priešingybė, nes antraip pusiausvyra taip sutriktų, kad kiltų kosminiai kataklizmai. Argi bado, sausros ir ligų metai – tai ne minties sumenkėjimo pasekmė? Vieno žmogaus mintys negali pasipriešinti stichijoms. Sąmonės posūkis dar negali suformuoti sąmoningos minties. Tik sąmoningumas ir atsakomybė gali suteikti minčiai potencialą. Priešingu atveju uragano sūkuryje burės teprilygs nesąmoningumo įtampai.
Pastebime didelę įtampą, tiek magnetinių bangų, tiek ir cheminių spindulių. Žmonių mintys sulinko kaip neužgrūdinta geležtė, ir sąmonės gelmėse nerimsta chaosas. Ar įmanoma egzistuoti? Mūsų Švyturio idėja pradeda skverbtis į protus, nes po truputį nelieka kito pasirinkimo tarp chaoso gumulų. Kaip sunku jautriai dvasiai! Kaip stebime neregėtos tamsos bangas!
Širdis pajėgia sutalpinti tik tam tikrą kiekį stichijų nuodų.
23. Kas gi atginė nuodus į Žemę? Stichijų sudirginimas gimdo stiprias nuodingas dujas. Paprastai šios dujos lengvai prasismelkia į atmosferą, bet Saulės spinduliai sugena dujų bangas į arčiausiai planetos esančius sluoksnius – susidaro pavojinga situacija, tačiau perspėtieji gali išvengti nuodų poveikio. Susierzinimas ir jo produktas imperilas lengvai jungiasi su atmosferos nuodais, vadinamais aeroperilu. Dėsniai visur vienodi.
Valdovas kartais dėvi dujokaukę. Be abejo, nuodų veikimas netolygus, bet jautrūs organizmai pajunta. Šaltis gerokai sumažina dujų poveikį.
24. Galimas ir toks atvejis, kad kas nors nesutiks pasinaudoti pranašyste, sakys: “Su viskuo sutinku, tik ne su pranašyste”. Atsakykite: “Pamirškime šį žodį”.
Jums bus svarbūs Neregimos vyriausybės nurodymai. Jūsų šiuolaikinė širdis pirmenybę teikia šiuolaikiniams terminams. Mes nesilaikome įsitvėrę pavadinimų, Mums svarbiausia, kad jūs patys patirtumėte nurodymų pasekmes, kad jūsų smegenys įsimintų, jog egzistuoja Neregima tarptautinė vyriausybė. Labai jau nemoksliškai skamba žodis “pranašystė” jūsų žodynuose, bet vergiškai paklusnus įprotis jums padės tiksliai suprasti nurodymą, o konspiratoriaus gyslelė padės suvokti Neregimos vyriausybės egzistavimo faktą. Be to, fakto sugretinimas su pasekme pažadins jūsų pagarbą. Aklai raidės Mes nesilaikome, bet naudingą veiksmą atliekame iki galo. Laikas Švento Rašto terminus pakeisti aiškiomis sąvokomis. Vyriausybei nedaug tereiškia smilkalų maišelis kišenėje. Reikalingas atsidavimas, išbandytas sąmoninga veikla. Jūs tikėjotės terminologija išmušti mus iš pozicijų, bet prisišaukėte nurodymą, kurio pasekmes prašome apmąstyti. Būkite dėmesingi savo žodžiams ir mintims. Drąsos blyksnius Mes vertiname, bet menkumo vingrybes Vyriausybė atmeta.
25. Kiekvienas cheminis bandymas turi savo sėkmingą reakciją, po kurios prasideda medžiagos skaidymasis, – tai kūrybinės sėkmės momentas. Vien dėl to, kad žlugo Romos imperija, nereiškia, kad Numa Pompilijus buvo nesėkmingas. Tiesiog medžiaga išeikvojo savo elektronus. Tai nuolat vyks su visais evoliuciniais veiksmais. Žmonės paprastai nesuvokia sėkmės momento, jiems atrodo, kad statinys turi kilti iki begalybės, nepaisant jokių statybos dėsnių.
Neteisinga galvoti, kad ankstesnioji Mano Draugo patirtis nesėkminga. Naujos sąmonės laipteliai tvirtai susiklojo. Taip ir dabar Mūsų stebimas kelias nusidriekė sėkmingai. Ten, kur minia regi šarlatanus, eikite sutelkę dėmesį.
26. Jūs dažnai klausiate: “Kaip suderinti nurodymą džiaugtis su nedžiuginančiu susidūrimu su žmonėmis?” Be abejo, kiekvienas Valdovas džiaugiasi begaliniu tolimų pasaulių grožiu ir kenčia matydamas skausmingą įsikūnijusių dvikojų bukumą. Argi galima jiems duoti tolimų pasaulių raktus? Po akmeninio bukumo sunkio jie dar patirs nuodingą abejonių gleivėtumą ir savo išdidumo siaubą. Tada sija trenks per pakaušį; nuo laiptų nusiritusios sraigės svajoja prisiklijuoti bent prie žemiausios pakopos. Iš šių žmogaus dvasios kritinėjimų galima sumontuoti pamokomą vaikišką žaislą. Tiesa, sraigės stipriau laikosi ant savo pakopos. Be to, sraigės nekariauja beprasmiškų karų.
27. Tai, kad Valdovas neturi namų, yra neišvengiama jo savybė. Valdovas turi to momento buvimo vietą, bet ne nuolatinę gyvenamą vietą. Valdovas įžengia į gyvenimą, bet nepasineria į jį. Valdovas papuošia disputą, bet neprailgina jo. Gailisi, bet neapraudoja. Valdovas gina, bet nemosikuoja rankomis. Įtikinėja, bet nekursto maištauti. Perspėja, bet neskatina delsti. Iškilus reikalui kerta, bet nesužeidžia. Dėkoja, bet nepamiršta. Vertina valią, bet neskatina silpnumo. Apdairiai rūpinasi, bet neapsunkina. Nesibaimina, bet ir nesiautėja. Taigi saugokite Valdovą, apsireiškusį ugdyti dvasią. Dvasią ugdyti reikia sąmoningai.
28. Hatha Jogos nereikia suprasti kaip savarankiškos Jogos. Dvasios augimas paverčia ją Radža Joga. Neįmanoma rasti nė vieno pasiekusio tobulumo per Hathą Jogą. Be to, tamsių atgyvenų kupiname pasaulyje Hatha Jogos pasiekimai gali net pakenkti, savotiškai sustiprindami astralinį kūną. Fakyrai gali prisitaikyti prie tamsių atgyvenų pasaulio ir nepastebimai pristabdyti mąstymo vystymą. Net nejudrus medituotojas gali pasiekti daugiau, nes mintis yra viso ko radžas . Grožis gimsta iš minties žaibo. Be abejo, aistra degantis bhaktis mintimi gali įžiebti naujus pasaulius, ir džnanos pakopa tesukels tik radžos-bhakti šypseną. Todėl Hatha ir Džnana nėra savarankiškos.
Koks pažinimo išminčius nebus meilės valdovas?
29. Priimkite Mūsų Mokymą kaip savo kūrimą. Transformavimo kvėpavimas teužpildo visą jūsų būtybę. Bendruomenės prasmė – vieningos mintys apie pasaulio tobulinimą. Fizinės materialinės gėrybės ateis kaip aukštesnio suvokimo įsivyravimo pasekmė. Mintys apie fizinius materialius reiškinius nėra reikšmingos. Taip pat reikia atsisakyti kiekybės ir siekti vien kokybės.
Reikia nuolat kalbėti apie kokybės vertę ir abejonių žalą.
30. Kai mūsų bendradarbis baigė ilgą atsakingą cheminį bandymą, vaikas sušuko: “Kaip gražiai jis žaidžia su stikliukais!”. Kai išvysime į kalną kopiantį žmogų, argi suprasime, kad jis skuba pas Mokytoją? Kai išvysime medkirtį, argi suprasime, kurį namo kampą jis ruošiasi stiprinti? Kai sutiksime vandenį nešančią moterį, argi suprasime, ką ji ruošiasi pagirdyti? Kai išvysime uždarytas duris, argi suprasime, kas pirmas pro jas išeis? Kai išgirsime netikėtą griaustinį, argi suprasime, kur nuskriejo strėlė? Tačiau žmonės mano, kad pasilenkęs pakels akmenį žudymui. Mano, kad sėdantis ant žirgo skuba su skundu. Mano, kad kviečiantis meluoja. Mano, kad paduodantis ranką liepsnoja išdavyste. Mano, kad kiekvienas veiksmas –kėsinasi į jų mąstymą. Vargšai! Kas jus apdovanojo išdidumo prakeikimu? Kur radote savo manymo prietarus? Kokiame skersgatvyje išgirdote šmeižto šauklius? Pats pasisveikinimas jums atrodo kaip pasmerkimas. Tikitės, kad kalnai atlaikys šmeižikų grasinimus ir okeanai neišseks nuo išdavysčių.
Pažinimo žaltys dar nesukaustytas!
31. Būtina skirti dvasios pasipiktinimą nuo suirzimo. Reikia skirti dvi suirzimo ugnies rūšis. Kai suirzimas yra beasmenio kosminio pobūdžio, tai jo nuodus gali nunešti pranos srautas. Tačiau jeigu išdidumas arba savigrauža pagilina suirzimą, tai nuodų nuosėdos nusėda energetiniuose centruose. Tada nėra galimybės jas pašalinti, nebent išgyvendinti kosminiu mąstymu.
Mąstymo kokybę reikia suprasti kaip gydymą. Dėkingumo kokybė – geriausia organizmo išvalymo priemonė. Radęs grūdą ir suvokęs Pasiuntusiojo rūpestį gali nukreipti dėkingumą į erdvę. Dėkingumo emanacijų jėga – galinga gydanti galia.
Visas abstrakcijas reikia realizuoti tikrovėje.
32. Tarptautinė vyriausybė niekada neneigė savo egzistavimo. Savo buvimą ji demonstravo ne manifestais, bet veiksmais, kurių neišbraukė net oficialioji istorija. Galima išvardinti faktus iš prancūzų ir rusų revoliucijų, taip pat iš anglų-rusų ir anglų-indų santykių, kai savarankiška išorinė ranka pakeitė įvykių raidą. Vyriausybė neslėpė savo pasiuntinių buvimo įvairiose šalyse faktų. Priešingai, jie visada veikė viešai, lankėsi šalių vyriausybėse ir buvo daugelio žmonių pastebėti. Literatūra saugo jų vardus, pagražintus amžininkų fantazijos.
Ne slaptos bendrijos, kurių taip bijo šalių vyriausybės, bet konkretūs asmenys siunčiami Neregimos tarptautinės vyriausybės įsakymu. Bet koks klastojimas nesuderinamas su tarptautiniais uždaviniais. Savo neatidėliotinomis priemonėmis Tarptautinė vyriausybė stiprina tautų vienybę, skatina kūrybinę veiklą, o taip pat sąmonės plėtimąsi. Ir jeigu peržvelgtume Vyriausybės veiklą, tai negalėtume apkaltinti neveiklumu. Vyriausybės egzistavimo faktas atskirais pavadinimais ne vieną kartą prasiskverbė į žmonijos sąmonę.
Kiekvienai tautai pranešimą siunčiame tik vieną kartą. Pasiuntinys apsireiškia tik kartą per šimtmetį – toks Valdovų dėsnis. Neregimos vyriausybės siekius diktuoja visuotinė evoliucija, todėl išvados remiasi tiksliais matematiniais dėsniais. Nėra jokio asmeninio noro, tėra tik materijos dėsnių nepažeidžiamumas. Ne “noriu”, bet “žinau”. Todėl sprendimo nepakeičia net srauto bangavimai.
Į kalną galima įkopti iš šiaurės arba iš pietų, bet pats užkopimo faktas nuo to nesikeičia.
33. Jūsų stebėti reiškiniai reikalavo rimties, bet buvo galima jausti, kad, be rimties, reikėjo dar ir kompresijos. Ši sąlyga reikalavo suspausti energijas pagal siurblio veikimo principą. Todėl teisingiau būtų sakyti, kad apreiškimui reikalinga prisotinta ramybė.
34. Augant sąmonei, siekis susikoncentruoja saulės rezginio energetiniame centre. Jeigu siekis pažeistų prigimtines kliūtis, tada ištiktų ugninė mirtis. Neišlavinta sąmonė atlaiko siekio energijų spaudimą, bet tolesnis kilimas reikalauja laikinai perdėti vertybes į patikimesnę saugyklą. Kiekviena mintis palieka nuosėdas ant nervų sistemos kanalų sienelių. Kuo tobulesnis siekis, tuo spindulingesnės nuosėdos; tada vienintelė pakankamai apsaugota vieta degioms medžiagoms laikyti yra saulės rezginys, kuris nuolat sutraukia į save tarnybinių kanalų nuosėdas. Kartais toks sutraukimas vyksta taip energingai, kad sukelia žvaigždės pavidalo skausmo pojūtį. Tada Vadovas turi panaudoti vėsinantį spindulį, kuris padeda sutraukti nuosėdas iš galūnių į centrą. Visas šis procesas vadinamas – sąmonės plėtimosi procesu. Trimetėmis pakopomis galima stebėti pojūčių subtilėjimą. Kiekviena pakopa reikalauja išlaikyti saugyklą, kad ją būtų galima sėkmingai panaudoti ateityje.
Saugokime gyvenimo dėsnį, kuris veda sėkmės grožio laiptais.
35. Kai kalbama apie kieno nors naudingumą, nereikia galvoti, kad jis pavadintas Mokymo atrama. Reikia žiūrėti į realiąją daiktų pusę, nes perdėjimai savo prigimtimi prilygsta sumenkinimams. Nereikia jėga temti į dangų, lemties valandą aklasis praregės. Naudinga nurodyti gyvenimo tvarkos kriterijus, kad žemesnieji galėtų matyti techninių priemonių tikslingumą, išvengdami bereikalingų šiukšlių, tačiau nereikia prausti prievarta. Stebėkite kiekvieno pasiuntinio naudingumą ir neužverskite asilui kupranugario naštos.
36. Kiekvieną sąmonės veiksmą reikia nukreipti evoliucijos srauto kryptimi, kiekvieną gyvenimo žingsnį reikia suvokti kaip neatsiejamą nuo tobulėjimo. Sustingusi forma tinka kopijuoti, bet srautas nekopijuoja nė vienos bangos. Miegas ar būdravimas, darbas ar poilsis, judėjimas ar rimtis – viskas mus vienodai neša į gyvenimo plano realizaciją. Kaip nuplėštus lapus – pasakys baikštieji. Kaip sėjos grūdus – pasakys išmintingieji. Kaip šviesos strėles – pasakys drąsieji. Ką gąsdina srauto garmėjimas, tas dar negimė dvasia.
Kas skrieja su banga, tas gali mąstyti apie tolimus pasaulius.
37. Atsakykite, kai matote sugebėjimą suvokti jūsų atsakymą. Dažnai klausimas nereikalauja jūsų atsakymo, tada, prieš nukreipiant mąstymą nauju keliu, reikia rasti harmoniją. Nereikia galvoti, kad mąstymą pertraukianti srovė, mažiau pavojinga negu peilis arterijai. Mes turime ne perpjauti svetimo mąstymo štampą, bet įpilti į jį naujo gyvybės kraujo, pamaitindami nervų sistemą. Kiekvienas atsakymo žodis turi tapti ne karsto vinimi, bet gydytojo spinduliu. Atidėtas atsakymas grįš kaip patarimas.
38. Trokštančiam priartėti prie bendradarbiavimo leiskite parodyti supratimą. Gydytojui galite patarti išradingai panaudoti muskusą, valerijoną ir kedro sakus. Galite patarti ugdyti pastabumą, aprašant gyvenimo įvykius. Galite patarti stiprinti ištvermę, siekiant Mokytojo be abejonių ir prietarų. Tik gyvenimo pasireiškimais galima parodyti pasiekimų kokybę – Mes vertiname kiekvieną judėjimo požymį.
Kiekviena valanda gali atnešti naują nepakartojamą galimybę. Geras pasiruošimas garantuos ryškią realizaciją – taip dėsningai klojasi pasiekimai.
39. Nereikia galvoti, kad čia galima ką nors prarasti, kur kas sunkiau rasti. Praradimo sąvokoje egzistuoja tam tikras savininkiškumas. Visa, kas įsigyta, vilksis paskui savininką. Kartais neįmanoma atsikratyti materialia ir abstrakčia nuosavybe. Todėl patariame priimti nuosavybę su visiška atsakomybe už ją. Taip gimsta aukšta daiktų ir mąstymo kokybė. Vilkti paskui save atgyvenų skarmalus sunki lemtis.
Kaip išgydyti silpnadvasiškumo ir išdavystės minčių opas? Auros gydyti kedrų sakais negalima, opas reikia išdeginti sukrėtimų liepsna ir rasti narsos iškęsti skausmą. Tačiau iš kur imti narsos silpnadvasiškumo atveju? Siaubas sukrečia silpnadvasiškumą, bet siaubas mums visiškai netinkama priemonė.
Kaupdamas nuosavybę, mąstyk apie kokybę!
40. Apie apdovanojimą svajoja tik neregys; praregėjęs jis nustebtų tokiu savęs apdovanojimu. Plėsdamas sąmonę, žmogus gyvena kupinas džiaugsmo, ir mintis apie apdovanojimą grąžintų jį į vergovę. Vergų išties daug; būtent jie galvoja, kaip paslėpti dvasios vergovę po lediniu neįžvelgiamumu ir tariamu atsisakymo nuo to, ko neturi. Kiekvienas apdovanotasis yra vergas. Evoliucija gali būti kuriama tik sąmone laisva nuo išdidumo bei žeminimosi.
Dvasios kūjis – geriausias pasiekimų ginklas.
41. Tiltų, kuriais pereiname iš vienos sąmonės prasiplėtimo pakopos į kitą, egzistavimas nepriklauso nuo kasdieninių įvykių. Klaidinga laukti kokių nors išorinių žvaigždžių kombinacijų, saulės rezginio gyvatės darbas vyksta savarankiškai. Tik ypatingas jautrumas atmosferos reiškiniams telydi šį darbą. Aplinkos atmosferos sutankėjimas apsunkina nervų sistemos darbą, todėl ramybė reikalinga kaip medicininė sąlyga.
42. Reikia skirti tris vaistų rūšis: gyvybės teikėjai, saugotojai ir atstatytojai. Mūsų gydytojams paliksime ketvirtą grupę – ardytojus. Pirmiausia atkreipsime dėmesį į gyvybės tiekėjus, nes jie dirba su nervų sistema. Nervų centrai ir endokrininių liaukų išskyros – medicinos ateitis. Per šias sritis žmonija atras subtiliausią energiją, kurią supaprastintai kol kas vadiname dvasia. Šios energijos emanacijų atradimas bus artimiausias kultūros ugdymo žingsnis. Augalų metalizacija skatins jų šaknis išskirti naudingus elementus. Todėl tikslinga dar kartą atkreipti dėmesį į augalų karalystę. Beje, stebėkite daržovių ir grūdų maistingumą – patirsite netikėtumų.
Žmogaus neišrankumas maistui stulbinantis – kalbu apie kokybę.
43. Mokinys neturi būti apsėstuoju, o Mokytojas – apsėdėju. Ir tuo pačiu reikalaujama suvokti Hierarchiją bei suderinti veiksmus, laisvą valią suderinti su Mokytojo pripažinimu. Dažniausiai tai glumina tik silpnus protus. Be abejo, sąlygos ir apribojimai prieštarauja laisvei jos vulgariąja prasme. Tačiau tikslingumo suvokimas ir kultūra sudaro didelę Mokytojo sąvokos reikšmę. Įsileisti Mokytojo sąvoką prilygs praeiti pirmuosius evoliucijos vartus. Nereikia Mokytojo sąvokos apipinti išankstinėmis nežemiškumo prielaidomis. Juo taps tas, kuris paduos geriausią gyvenimo patarimą. Šis gyvybiškumas apims ir žinias, ir kūrybą ir Begalybę.
44. Nesakyk: “Neprisimenu”, bet sakyk: “Nesugebėjau pastebėti”. Nešmeižk atminties, bet atsižvelk į nesugebėjimą stebėti. Žmonės lengviau nukris nuo laiptų, negu įdėmiai stebės pakopas.
Nesakyk: “Nežinau”, bet sakyk: “Dar nespėjau sužinoti”. Nei amžius, nei sveikata, nei gyvenimo sąlygos nepateisina amžino “nežinau”. Drąsa gyventi užpildo prisipažinimą ryžtis žinoti.
Nesakyk: “Aš nusprendžiau”, bet sakyk: “Manau esant tikslinga”. Tikslingumą lengva pagilinti, bet keisti sprendimą negarbinga.
Svarbiausia, nesišauk nelaimės taip atkakliai, kaip tai paprastai daro žmonės.
45. Reikia ryžtingai pasakyti žmonėms, kad Naujas Pasaulis jau egzistuoja, bet žmonės nepasiruošę dalyvauti kūryboje. Klaidinga galvoti, kad užkariavimai atitinka Naujo Pasaulio uždavinius. Ar tai bus žemių užkariavimas, ar atskiros žmonių klasės, jie priklausys praeitin grimztančiam mąstymui. Evoliucijos proceso eigoje galima galvoti tik apie sąmonės kilimą, paremtą galimybių laisve. Žmonijos tobulėjimo eigoje galima stebėti atskiras sąmonės plėtimosi epochas. Neslėpsime, kad būtent dabar priešais žmoniją atversta atradimų ir drąsių šviesos paieškų knyga. Šie brandūs kolektyvo negandų vaisiai pasiruošę atverti savo branduolį. Argi galima šiuos vaisius atidaryti ginklu, supurtyti įbauginimais ar slegiančiu silpnadvasiškumu, arba užgrobti išdavikiška veidmainyste? Ne, tik sąmonių vienijimasis ir žinios atneš žmonijai naujos rasės vaisius. Ir ne kosminiai reiškiniai, bet minties srovė suteiks postūmį.
Nepraleiskime numatyto termino, kai minties žaibai gali nuspręsti Pasaulio likimą. Ne šiaip sau siūlome žmonijai mąstyti, bet suvokti astrocheminį planetos momentą, kai mintis sukuria atmosferoje įtampą kaip cheminis ingredientas. Beje, kol nesuvokta minčių emanacijos reikšmė, tol mintis tik slidinės skeptikų kaktomis, o momentas negali laukti.
46. Pagal kai kuriuos požymius galima atskirti evoliucionuojančias ir involiucionuojančias tautas. Tauta, kurios evoliucija dar tik prasideda, svajos apie herojų, bet atgyvenusiai tautai herojaus sąvoka – tik niekam nereikalingas balastas. Nors ši tauta dar skendi aukse, nors pasipūtėliškai didžiuojasi savimi, bet žygdarbis jai – nepadorus veiksmas. Drąsos įkarštis nusileido sveikam protui.
Visi mes prisimenam vaikus, išėjusius iš namų ieškoti laimės, ir visų laikų pasakos suteikia laimę šiems vaikams.
47. Žmonės kartais linkę pasvajoti apie pagrindinių organizmo funkcijų pokyčius. Vaisiaus apvaisinimo principas, arba materijos irimas, arba kūnų nesvarumas, arba klonavimas, kaip ir kitos naujienos, svarstomos net klerikaliniuose sluoksniuose. Atrodytų, kad galimybių horizontai turi plėstis nuo vaikystės ir, patekę į tiksliųjų tyrinėjimų laboratorijas, turėtų ryškėti, tačiau būtent čia rasės netobulumas sukuria kliūtis. Tiksliesiems mokslams atsidavęs drąsus ieškotojas virsta miesčioniu ir pratęsia senelių įpročius. Mes matėme, kaip raudona sukilimo liepsna grįždavo į židinio žaizdrą. Mes skaičiavome šviesos vėliavas, persiūtas prietarų pakopoje. Mes regėjome, kaip švarūs pastatai pertvarkomi turgui. Baikštus nemokšiškumas audė pinkles ir labiausiai bijojo nutolti nuo apsamanojusio dūlančių kaulų kranto. Evoliucijos Mokymas byloja, kad žmonių baikštumas padidėja keičiantis rasėms. Tačiau terminas artėja, ir neišmokusiems plaukti teks prisiryti sūraus vandens.
Stebėsim drąsuolių šuolius.
48. Reikia labai skubiai paruošti keleivius suprasti Mokymą. Pats paprasčiausias gyvenimo pagerinimas padės jiems eiti neįprastu keliu. Nauda vers ieškoti grožio. Aiškus gyvenimas diktuos tikslingumo poreikį. Paprastas dėstymas stiprins tikėjimą realizacija. Taip ir ateis: kaip paprasčiau, kaip greičiau, kaip naudingiau. Nesusaistyto žmogaus drąsa nenukrypstanti. Už jūros skrendančio paukščio drąsa duoda ženklą žmonijai, nors niekas nelaiko kregždutės heroje.
Vis tik išvėdinkite savo podėlius ir patalpas.
49. Paklaus: “Kas jums davė teisę drįsti?” Atsakykite: “Drįstame pagal evoliucijos teisę”. Evoliucijos teisė liepsna įrašyta mūsų širdyse. Evoliucijos neginčijamumo tiesos niekas nepaneigs. Ir prieš minias, ir vienatvėje mes vienodai žinome savo neatimamą teisę. Galime teigti, kad tik aklas nemato evoliucijos krypties. Kai aiškiai pažymėtos žinių durys, tai nesunku į jas veržtis iš tamsos. Argi drąsą reikia suprasti kaip neregėtą žygdarbį? Argi drąsa netaps mūsų kasdieniniu maistu ir kiekvieno ketinimo rūbu? Argi kalėjimo durys netaps skaidrios? Ir argi drąsuoliui neištirps slapto laiško antspaudas? Patardami drįsti, Mes siūlome lengviausią kelią. Širdis žino tiesą apie šį kelią. Negalima dabar nurodyti kito kelio.
Drįskite.
50. Kada gi žmonės suvoks minties ir žodžio reikšmę? Ir vis tiek jiems kur kas labiau gaila, kai iš maišo prabyra menkaverčiai grūdai nei naikinantys žodžiai. Bet koks graužikas surinks grūdus, tačiau net Valdovas nesunaikins minties ir žodžio pasekmių. Ruošdamiesi tolimam plaukiojimui ima tik būtiniausius daiktus, bet kalbėdami nenori suvokti prasmės ir pasekmės. Mes negąsdiname, bet jeigu iš užančio jau sklinda dūmai, galime atkreipti dėmesį.
51. Tikslinga prisiminti, kad darbas su Mumis teturi tik vieną tikslingumo ir dėsningumo kryptį. Kelio išdavikas tiesiog neturi šių savybių, ir jo likimas – kaip kačiuko jūroje.
52. Senzaro kalboje nėra žodžio “atgaila”. Jis pakeistas mums žinomu posakiu – protingas bendradarbiavimas. Apmąstykite atgailos sąvokos šventeivišką prigimtį. Liaudžiai lengviausia atskleisti atgailos prigimtį, pateikiant medicininį pavyzdį. Dėl savo išsiderinusio mąstymo žmogus žeidžia savo artimą, bet nei mintys, nei žodžiai neužgydys šių žaizdų. Teks ne vienu atkakliu veiksmu vėl sujungti sutraukytą materiją. Tikslingumui atstatyti teks protingai bendradarbiauti. Veiksmo pasekmes užgydyti galima tik veiksmu. Jokie žodiniai patikinimai, jokios priesaikos neturi reikšmės. Kas jau suvokė savo neišmintingumą, tegul pridengia jį tikruoju išmintingumu. Neišmintingumą galima pakeisti tik išmintingu bendradarbiavimu. Argi nusikaltėlio pasigailėjimas už piniginį atlygį nėra pats sunkiausias nusikaltimas? Argi piniginis Dievo papirkimas nėra blogesnis už pirmykštį fetišizmą? Šį šiurpų klausimą reikia visapusiškai nušviesti, antraip žmonijos baltiniai dar ilgai nebus švarūs.
53. Taip pat dar reikia grįžti prie pasalūniško abejonių nuodo. Egzistuoja du abejonių tipai: vienas – savo lizdą sukantis tamsoje, nejudrus ir dygus; antras – nuolat šliaužiantis, slystantis ir besisukantis. Paprastai pirmas priklauso jaunystei, antras – senatvei. Pagrindą sudaro ne tiek baimė, kiek prigimties nenuoširdumas. Prisimindami savo ankstesnį nenuoširdumą, žmonės tam, kas vyksta, priskiria savo savybes. Nors žmogus nemėgsta savęs stebėti, bet sprendžia visada pagal save. Bandykite sugauti abejonių siūlo galą. Nesupančiokite savo žingsnio šiais dėmėtais pančiais. Iš tikrųjų lengviau nešioti gyvatę užantyje, nei leisti apsivyti abejonių smaugliui.
54. Kuo greičiau persiimkite Naujo Pasaulio sąmone. Palikite prisiminimus. Argi gali vežėjas važiuoti pirmyn žiūrėdamas atgal?
55. Iš tiesų – dalinkite pasaulį ne į šiaurę ir pietus, ne į vakarus ir rytus, bet visur skirkite seną pasaulį nuo Naujo. Senas pasaulis glaudžiasi visose pasaulio dalyse, kaip ir Naujas gimsta visur, nepaisydamas sienų ir sąlygų. Senas ir Naujas Pasauliai skiriasi sąmone, bet ne išoriniais požymiais. Amžius ir sąlygos neturi reikšmės. Raudonas vėliavas dažniausiai kelia prietarų kupinos senojo pasaulio rankos. Dažnai vienumoje plaka širdis, kupina Naujo pasaulio blyksnių. Be jokio gailesčio dalijasi pasaulis mūsų akyse. Neįgudusi, bet kupina drąsos auga nauja sąmonė. Nepaisant patirties, miršta senos mintys. Nėra jėgų, kurios galėtų sulaikyti Naujo Pasaulio okeaną.
Mes apgailestaujame dėl atgyvenančios sąmonės beprasmiško energijų švaistymo. Mes šypsomės drąsai tų, kurie suvokia teisę siekti naujų laimėjimų. Kiekviena klaida, padaryta vardan Naujo Pasaulio, virsta narsos gėlele. Kiekvienas įsigudrinimas balzamuoti seną pasaulį, virsta siaubo sala.
Senas pasaulis neigė Pasaulio Motiną, naujas pradeda jausti Jos nuostabų šydą.
56. Teisingai galvojate apie smurto bangų pavojų žemuosiuose mūsų atmosferos sluoksniuose. Vienpusiška sąmonė gali sukelti nematytą katastrofą. Susidūrusios šviesos ir garso bangos gali nemaloniai paveikti smegenis. Tai kur gi nukreipti sąmonę? Be abejo, į realią Begalybę. Vadinasi, laikas nuo fizinės materijos tyrinėjimų pereiti prie subtilų energijų.
57. Prisiminkime legendą apie Gralį. Mokymui atsidavęs Titurelis gavo šviesos galią. Jo įpėdinis paniro į tamsą ir kraujavo negyjančia žaizda. Tikintis geresnių laikų, Titurelio palaikai buvo viešai išstatyti. Žymaus numirėlio žodžiai pildėsi, tačiau Tiesos taurė užgeso. Turėjo ateiti naujas herojus ir paimti iš Titurelio negarbingo įpėdinio rankų Tiesos taurę – tada nušvistų visas pasaulis. Ši legenda gerai žinoma Vakaruose, nors pirmiausia pasirodė Rytuose. Ar neprimena ji jums tam tikros šiuolaikinės situacijos?
58. Galima atgaivinti prisiminimus apie herojus, bet kiekviena valanda atneša savo sprendimą. Uolos nuošliauža atveria naujas aukso gyslas. Negriaukite svetimos šventyklos, jeigu jos vietoje negalite iš karto pastatyti naujos. Šventyklos vieta neturi likti tuščia. Dievo kokybei nusakyti žmonija prigalvojo daugybę vardų. Kiekviena sąvoka gimdė žinių giją. Rytuose nėra vartų, ant kurių nebūtų išrašytas Aukščiausios Būties Vardas. Iš tiesų neįmanoma žengti į Rytų sritį be žinių. Nepamirškime, kad Rytai ant akmenų rašė savo tiesas.
59. Mokymo išsamumas atvirkščiai proporcingas sąmonės platumui. Kuo platesnė sąmonė, tuo trumpesnė formulė. Artimiausiems pakanka vieno žodžio ir vienos raidės. Pirmasis priesakas nugriaudi kaip perkūno griausmas, bet paskutinis siunčiamas tyloje.
60. Koks didis Pasaulio Motinos žaidimas! Ji pasišaukia vaikus iš tolimojo lauko: “Skubėkite, vaikai, noriu jus pamokyti. Aš paruošiau jums skvarbias akis ir atviras ausis. Sėskitės ant mano kilimo, mokysimės skraidyti!”
61. Teisingai galvojate apie žmogaus spinduliavimo poveikio aplinkai įvairovę. Įtikinamu pavyzdžiu gali būti žmogaus poveikis gyvūnams ir augalams. Duokite žmogui gyvūną arba augalą ir galėsite stebėti objektų būsenos pasikeitimą bei gyvybės energijos naikinimo tipus. Raitelis kaip vampyras iščiulpia žirgą, arba medžiotojas – šunį, arba sodininkas – augalus. Priežasties ieškokite žmogaus išspinduliuojamose energijose. Stebėkite ir aprašykite dvasios ligos istoriją. Fizinės regimybės šaknys slypi ankstesnių patirčių sankaupose. Patariu šaltai elgtis su nesveikų energijų žmonėmis. Gydymas šalčiu juos greičiausiai sustiprins. Nereikia šalčio terapijos suprasti kaip žiaurumo; juk Mes mokome jautriai atverti duris kiekvienam besibeldžiančiam.
62. Žinokite, kad į atgyvenų pasaulį patenka tik sankaupos. Nemokėjimas toks ir išlieka. Galima norėti gauti tai, ko išmokai norėti. Praktiškai neįmanoma gauti platesnės sąmonės, todėl pasirūpinkite sąmone, kad netektų vaikščioti išaugtais rūbais.
63. Jeigu pastebėsite Mokyme pasikartojimų, vadinasi, galite rasti išsamesnių aiškinimų arba akcentuojamų mažai gyvenime taikytų nurodymų.
Reikia atminti, kad pranos taikymo naudą galite išplėsti visam kolektyvui. Praną galima naudoti ne tik sau pačiam, bet per psichinę energiją perduoti dalį savo atsargų kitiems.
Senovėje ligotą kūną jėgų palaikymui stengdavosi apsupti sveikais kūnais, bet tokiam vampyrizmui mes nepritariame. Visiškai kitą reikšmę turi sąmoningas perdavimas, geranoriškas, laisvavališkas, ne tik vienam asmeniui, bet net keliems vienu metu, jeigu jau sugebate perduoti visiems proporcingai. Įgyjama svarbi patirtis, kai fizinė vertybė perduodama psichine energija. Svorį turinti medžiaga persiunčiama nesvaria energija; ne įtaiga, bet konkretus persiuntimas.
64. Kiti Mūsų Broliai gali apsireikšti asmeniškai, bet migloje skendinčiais veidais. Jeigu veidas skendi migloje, žinokite, kad šis Asmuo nugrimzdęs į ilgalaikę patirtį, reikalaujančią akių fiksacijos. Jeigu apsireiškia moteriška figūra uždengtu veidu, tai ją reikia priskirti Pasaulio Motinos apsireiškimui.
65. Jeigu jūsų paklaus visiškai paprastas žmogus: “Kokie yra Mokymo uždaviniai?”, atsakykite: “Kad tau būtų geriau gyventi”. Nereikia jo apsunkinti sudėtingais apmąstymais. Tegul visa jo būtybė persismelkia suvokimu, kad visas Mokymas siekia pagerinti jo gyvenimą. Atsakomybės suvokimas ateis vėliau. Pirmiausia – skelbkite džiaugsmą ir gerėjantį gyvenimą.
66. Ar galima žmonėms atskleisti tiesą apie pasaulių raidą, kai net sąvokos neįdiegtos? Reikia vengti net užuominų apie abstrakcijas.
67. Kaip pažadinti ištikimybę? Tikslingumu. Kaip pagerinti kokybę? Pagarba meistriškumui. Kaip pažadinti kūrybingumą? Grožio troškimu.
68. Paprašykite vaiko papasakoti, kaip jis įsivaizduoja Naują Pasaulį. Būtent taip galima stebėti ateities apraiškas. Sukurti postūmį svajonių realizacijai – geriausias uždavinys vaikams. Po to užduokite aprašyti paprasčiausią granito gabalą. Tai bus skirta išradingumui. Gal akmuo padės jam įsivaizduoti tolimų pasaulių gruntą. Iš kasdieniško galima išskelti grožio kibirkštis.
69. Ne kartą išgirsite gyvenimišką formulę: “Aš pasitraukiau ir po to vėl priartėjau”. Tada sugebėkite pasakyti: “Kiek galimybių prarasta jūsų šokio metu!”. Neįmanoma apskaičiuoti, kiek žmonija praranda nuo asmeninių šuolių. Nutolsta vedini išdidumo, o priartėja pastūmėti savimeilės. Šis visiems žinomas vidinis darbas primena dagties dūmus. Sugebėjimas slėpti tikrąją maršo pirmyn ir atgal priežastį gali išblizginti grindis, bet pūslės ant padų teks skaudžiai pradurti.
Kiekvieno pasitraukiančio paklauskite, kas įskaudino.
70. Reikia skirti vienpusę sąmonę nuo vienpusės energijos. Kartais Mokytojas siunčia vienpuses energijas, kad sukeltų dvasios postūmį konkrečia kryptimi. Iš to nereikia susikurti įvaizdžio, kad Mokytojo sąmonė vienpusė.
Sugebėkite pridengti sąmonę, kai reikia pasiųsti veržlią minties strėlę. Tik diletantai bando nukabinėti langus sausomis arogancijos šakelėmis. Tas, kurio namai kupini žinių, nebijo atkirpti gabalėlio minties.
Vienarūšių grūdų sėja duoda gausų derlių, bet dar stipresnį poveikį turi gydomųjų grūdų mišiniai – jie pasitarnaus dvasios proveržiui.
1. Machatma (sanskr. – Didžioji Siela), aukščiausio lygmens adeptas. Subtili išaukštinta būtybė, kuri įvaldė savo žemuosius principus ir todėl gyvena laisva nuo “kūniško žmogaus” trikdžių, kuri įgijo pažinimo ir valdžios realizacijos laipsnį, atitinkantį tą stadiją, kurią ji pasiekė savo dvasine evoliucija. Pali kalba ji vadinama Rahatu arba Arhatu.
2. Senzaras, mistinė slapta žynių kalba, arba viso pasaulio įšventintų adeptų bendravimo kalba.
3. Radža Joga ugdo žmogaus psichines ir dvasines jėgas per minčių valdymą ir koncentraciją.
4. Maitrėja (sanskr. – kupinas maitri – geraširdiškumo, meilės), viena populiariausių bodisatvų – būsimasis Buda. Tikėjimas juo gana seniai paplitęs ne tik Indijoje, Birmoje, Šri Lankoje, bet ir Kinijoje, Korėjoje, Japoninjoje, Tibete (lamaistai jį vadina Maldariu).
5. Bodisatva (skr. bodhisattva¬ – pasiekiantis praregėjimą, nušvitimą), tobulas asmuo, visiškai priartėjęs prie dvasinio nušvitimo būsenos (bodžio) ir galintis pasinerti į Nirvaną, galintis tapti Buda, bet atsisakantis to, kad padėtų kitiems išsivaduoti iš persikūnijimų grandies (sansaros). Populiariausios ir labiausiai garbinamos bodisatvos yra Avalokitešvara ir Maitrėja.
6. Į dvasino tobulėjimo kelią išsiruošusiam ieškotojui svarbu suvokti Agni Jogoje minimų nefizinių pasaulių topografiją. Ilgametis Agni Jogos tyrinėtojas, Rusijos Gamtos Mokslų Akademijos akademikas, psichologas ir rašytojas Sergejus Kliučnikovas knygoje «???? ? ????», ?????????, ??????, 2003, taip išaiškina Agni Jogos terminus: Subtilus Pasaulis – Astralinis Pasaulis, Ugninis Pasaulis – Proto Pasaulis (Konkrečios Minties), o aukščiau šių esantys Pasauliai vadinami Dievišku Pasauliu. Atitinkamuose Pasauliuose egzistuojame iš to pasaulio materijos sukurtuose kūnuose: fiziniu, astraliniu, proto ir t.t.
7. Akaša (sanskr.), 1. subtili dvasinė substancija, persmelkianti visą erdvę; 2. pirminė Visatos struktūra, kuri klaidingai tapatinama su Eteriu.
8. Realizuoti (pranc.), ką nors realizuoti, reiškia suvokti fakto realybę. Vidinė realizacija – perėjimas nuo prielaidos prie asmeniškai pažintos realybės. Realizuoti Mokymą – įgyvendinti, t.y. ne tik taikyti gyvenime, bet paversti gyvenimo būdu.
9. Alaja (skr.), Visatos Siela. Šis pavadinimas priklauso tibetietiškai meditacinei “Plačiojo Kelio”, arba Mahajanos, sistemai. Mistine prasme šis žodis identiškas Akašos prasmei.
10. Tomas Kempietis (apie 1380 – 1471m.), vokiečių rel. rašytojas, katalikų teologas mistikas. Labiausiai išgarsėjo knyga “Apie sekimą Kristumi” (apie 1418m., liet. k. spausdintas daug kartų, pradedant 1772).
11. Metaloidas, nemetalas, cheminis dujinis, skystas ar kietas elementas, ypatybėmis priešingas metalui.
12. Pasaulio Motina, vienas iš pagrindinių didžiųjų žmonijos Archetipų. Savo Kosminiu aspektu gali būti prilyginta abstrakčiam dieviškam Moteriškam Principui – nediferencijuotai substancijai, viską savyje turinčiai, viską savyje pradedančiai. Žemiškame savo atspindyje ji yra Didžioji Moteriško Prado Dvasia, Aukščiausia Individualybė, kurios dvasinės energijos dalyvavo persmelkiant mūsų planetą gyvybės atsiradimo pastarojoje metu, pradedant nuo augalijos karalystės. Žmonijos istorijoje mūsų planetos Didžiąja Motina, Pasaulio Motina buvo vadinamos atskirų kultų deivės, kaip pvz., Izidė, Ištar, Hekatė.
13. Numa Pompilijus (?715-?673 Pr. Kr.), antrasis iš septynių legendinių Romos karalių, įvedęs religinius papročius.
14. Radžas (sanskr.), turintis veiksmo ir aistros savybių, viena iš gunų (kokybių): ezoteriškai Visatoje egzistuoja vienatinė substancija – pirmapradė materija. Joje įsikūnija pirmapradė gyvybė, pagimdanti trijų tipų judesius, tris judėjimo formas – stabilumą, lankstumą ir harmoniją. Šios trys judėjimo formos pasireiškia kaip sukamasis, svyruojamasis ir vibracinis judesiai. Indijos filosofijos sistemose šios trys materijos modifikacijos nuo seno vadinamos trimis gunomis – tamas, radžas, satva, kur tamas simbolizuoja tai, kas dar nepasireiškė, tamsu, t.y. inertinę materijos būseną; radžas – tai, kas verčia judėti, energiją, paskatą; satva – tai, kas nušviečia, šviesa.
15. Bhaktis (sanskr. bhakkti – atsidavimas, meilė Dievui), Bhakti Jogos – ekstatinės meilės Dievui Kelio pasekėjas.
16. Džnana (sanskr.), Žinojimas; aukščiausias, arba dieviškas žinojimas įgyjamas Džnana Jogos kelyje.
