71. Teisinga galvoti, kad magnetinės srovės yra kanalai tarp planetų. Bendravimo tarp pasaulių studijos turi vykti magnetinių bangų kanalais, bet dvasinės sąmonės taip pat negalima pamiršti.
72. Taigi ar pagaliau išmokote džiaugtis kliūtimis? Ar galime patikėti, kad tariama kliūtis dešimteriopai padidins jūsų išradingumą? Ar galime jus pripažinti nugalinčiais kariais? Ar galime jums atsiųsti pagalbos strėlę tikėdami, kad sugausite ją dar skrydžio metu? Ar galime kartu su jumis ištarti Naujo Pasaulio žodį? Ar galime suprasti, kad vardan grožio kūrimo sudeginti senieji rūbai? Ar gali Pasaulio Motina patikėti jums saugoti Šviesos medžiagą? Ar gali Liūtas šuoliuoti jums į pagalbą? Ar gali Šviesa nušviesti jūsų kelią? Pergalė beldžiasi. Pagaliau ar jūs sugebate duodamą Mokymą taikyti sau? Ar galime jums patikėti nešioti ant savęs ženklus? Ar galime nukreipti tobulėjimo spindulį? Ar galime garantuoti už jūsų įžvalgumą? Ar galime sukurti jūsų savivokos atramą? Ar galime džiaugtis jūsų kelio neginčijamumu? Ar gali Pasaulio Motina jus pavadinti teisingais? Ar gali Liūtas tapti jūsų namų sargu? Ar gali Šviesa lietis į naujas pakopas? Atrakinkite savo duris!!
73. Jūs žinote, kad 3,5 km. aukštyje astralinis kūnas įgauna ypatingą savybę. Kiekvienas aukštis turi reikšmę kiekvienam kūnui. Jūs galėjote pastebėti, kad 2 km. aukštyje žmogui reikia mažiau maisto, ir šis poreikis nuolat mažėja, o 5 km. aukštyje jau labai ryškus skirtumas. Virš 3 km. nepatariu naudoti vyno, kavos, pipirų ir kitų aštrių prieskonių. Virš 5,5 km. nepageidautina stipri arbata. Mažėjant maisto poreikiui, mažėja miego poreikis, reikėtų tik šešių valandų, o virš 6,5 km. aukščio pakanka net keturių valandų. Taigi dideliuose aukščiuose galima beveik apsieiti be miego, o maistas į gauna kitą vertę.
Aukštikalnėse negalima gerti jums rekomenduoto valerijono su priedais. Kalnuose kenksminga naudoti tiek maisto kaip žemumoje. Aukštumos – tai pradas, išvedantis iš žemųjų fizinių sąlygų. Dideliame aukštyje galima pajusti, kaip išeiname iš įprastų žemės reikalavimų. Jeigu net astraliniam kūnui 3,5 km. aukštis turi reikšmę, tai fiziniams kūnams kiekvienas šimtas metrų reiškia naujas ypatingas sąlygas. Būtų nepataisoma klaida bandyti aukštumose dirbtinai palaikyti žemumų įpročius. Įsidėmėkite ir taikykite.
74. Kiekvienas apvalkalas iškraipo tikrovę. Įtempus visą dėmesį, gali pavykti sumažinti klaidingo įsivaizdavimo kiekį. Kiekviena regimybė, kiekvienas atspindys, kiekviena mintis suteikia savo atspalvį.
75. Mes pasiruošę dvasinės kraujomaišos painiavai. Žmonės lengva ranka jungia nesuderinamų stichijų elementus. Jie sujungia tėvą-ugnį su vandeniu-dukterimi ir žemę-motiną su oru-sūnumi. Jeigu visa karta sudegs, tai jie visiškai nesijaudins, jie visą atsakomybę suvers dangaus “Tėvui”.
Neįmanoma priprasti prie lengvabūdiško žmonių mąstymo. Tik dvasinė sąmonė patars, kurie elementai nejungtini. Žmonės skiriasi ne tik savo spinduliavimu, bet ir stichijomis. Stichijų pradas nekintamas. Būtent pagal stichijas gaunami geriausi deriniai.
76. Paskubėkime, paskubėkime suprasti Mokytoją. Apsupsime jį ištikimybės siena ir taip apsitversime stiprybe. Po klajonių suprasite, kur sėkmė – ten Mokytojas; kur žlugimas – ten išdavystė. Ten, kur žlugimas, ten mes įsigudrinome iškreipti bei sužlugdyti ir išnaikinti tikslingumo nurodymus. Žlugdami mes nusigręžėme nuo patyrusios strėlės pagalbos. Ar galime tvirtinti, kad pavojaus valandą ištarsime Mokytojo Vardą? Ar galime liudyti Mokytojo Vardu? Ar galime rasti aukščiausią dėkingumo Mokytojui džiaugsmą? O gal kartais pamąstome, kodėl Mokymas taip mažai pritaikytas prie mūsų įpročių? Kodėl Mokymas sutrikdė mūsų neveiklumą? Kodėl esame pažadinti iš save pateisinančio sapno?
Dėkingumas ir ištikimybė Mūsų Bendruomenėje džiaugsmu žydi. Jeigu Mūsų kanalais ateitų žinia, kad bendradarbis kažką paaukojo vardan Mokymo, tai priverstų Mus atsisakyti bendradarbiavimo su juo. Mūsų bendradarbiai sugeba suderinti ir duoti.
Kai skleisite Mūsų Mokymą, nešaukite aikštėse, bet nusišypsokite ateinantiems. Ateinantis pripažįsta Mokytoją, bet pagautas grauš pančius. Gi Mes tikimės džiaugsmo ir priimame tik nuostabų ištikimybės žiedą. Paskubėkime suprasti Mokytoją!
Stiprinkite sėkmę, stiprinkite džiaugsmą, stiprinkite judėjimo suvokimą, palikite seno pasaulio mintis. Nepavargsiu kartoti.
77. Žinokite, kad Tarptautinės vyriausybės nariai ir bendradarbiai turi paklusti Įsakymams. Paskutinįjį kartą atsigręžkime į M?, į Mūsų istorinį Ultimatumą. Ši žmonijos perspėjimo amžių tradicija įgyvendinama absoliučiai geranoriškai, tai pagrindinė sąlyga, kitaip pasiuntinio vaidmuo nebus nuoširdus ir įtikinamas. Sen Žermenas kalbėjosi su Liudviku geranoriškai, lygiai taip M?kreipėsi į Viktoriją; A.L.M. perdavė Mūsų Įsakymą teisingai. Jeigu kariui sako: “Ši aukštuma mūsų”, – jis išgirsta įsakymą, kitaip prapuola Vyriausybės prasmė. Po savo misijos Sen Žermenas susirgo. Tai įvyko dėl vieno bendradarbio nedisciplinuoto mąstymo. Saugokitės nedisciplinuoto mąstymo pražūties. Mąstykite tik naujomis formomis. Užsibrėžkite sau uždavinius su konkrečiais gyvenimo klausimų sprendimais. Laikykite prarasta tą dieną, kai nemąstėte apie Naują Pasaulį.
Neapsunkinkite kvėpavimo kosmogonija , kai kopiate į žemės aukštumas.
78. Granito molekulės irimas tiesiog prikaustė dėmesį; kai ląstelė išsivysto iki analogiško bestuburiams lygio – pulsas beveik tas pats.
79. Ką galima pavadinti pačiu drąsiausiu? Tikriausiai mažutėlį drugelį, kuris patiria tas pačias atmosferos sąlygas kaip ir liūtas. Stebėkite Mokymo poveikį mažiesiems, jie dažnai atlaiko nušvitimo uraganą geriau už didžiuosius.
80. Jeigu galima teigti, kad mintis egzistuoja ir akmenyje, tai kokia tyra minčių vaivorykštė užpildo erdvę! Reikia priprasti prie fakto, kad visa kas persmelkta mintimi. Tai ne abstrakcija, bet realybė, aišku, energijų lygmenyje, bet išsaugo evoliucijos suvokimo potencialą. Augalų jutimai ne taip seniai buvo ribotai priskirti instinktui, bet instinkto tyrinėjimai juos perkelia į minčių sritį, iš čia – stebėjimai ir į apačią, ir į viršų. Žmonių rasės įprasta klaida yra ta, kad jie priskiria sau išimtinę teisę į mintį. Pačiais primityviausiais pavyzdžiais galima parodyti, kaip žmonijos mintį įtakoja amžius, visuomeninė padėtis ir tautybė. Kartais tiesiog stulbina žmonių teturima minties užuomazga. Užtat bevardės erdvės mintys pakyli dvasią.
Jūs žinote, kad analogiškas radijui imtuvas gali pagauti erdvės mintis, ir mintis kaip medžiaga gali maitinti bei auginti abi puses.
Susimąstykite apie mintį, suvokite jos sklidimą ir džiaukitės Pradus nuo mineralo molekulės iki Begalybės sujungiančios minties laboratorija.
Magnetinė banga, elektros kibirkštis ir mintis – šie trys reiškiniai pasitinka keleivį, besiveržiantį į Begalybę.
81. Ar gali mintis griaudėti? Aido teorija teigia, kad mintis kaip ir garsas magnetinėse bangose stiprėja, ir žodžiai “minties griausmas” nebus perdėti.
Reikia tyrinėti būtent minties prigimtį. Pavyzdžiui, ar gali tam tikro pobūdžio ir įtampos mintys turėti įtakos augalų gyvenimui? Kaip į atskiras mintis reaguoja gyvūnai? Pagaliau kaip minčių apsuptyje jaučiasi pats viešpats žmogus? Kaip mintis veikia cheminius junginius? Ar nereikėtų minties poveikio ištirti lakmuso popierėliu? Ar mintis gali rungtis su stipriais nuodais bei muzika? Iš viso reikia ištirti mintį kaip gyvą viso ko faktorių. Taip bus galima nutiesti tiltą nuo psichinės technikos iki dinamikos ir netgi iki astrochemijos. Taip reikia suvokti erdvės ekonomiką.
82. Ar galima pasitikėti aklu vadovu? Ar galima tikėtis, kad seno mąstymo skutai dar pravers Naujam Pasauliui? Reikia suprasti, kad Naujo Pasaulio dovanos bus atneštos prie atvertų vartų. Naujas Pasaulis iš tikrųjų nori duoti naujus apdarus, bet ateik, žmogau, pasiimk Pasaulio Motinos veiklos medžiagą!
83. Nuosekliai sėkite Mokymo sėklas. Tegul jis nepastebimai prisotina būtybę. Pamokslų laikai praėjo, teliko gyvenimas. Suteikite draugo sąmonei įkvėpimą nepastebimais prisilietimais, teikiamais jam kaip kasdieninis penas. Atverkite jo pyktį ir užgesinkite tikslingumu. Sustiprinkite jo džiaugsmą suvokti. Venkite pateikti jam viską kaip stebuklą, atverkite jam bendramatiškumą, besitęsiantį iki pat Begalybės. Sunaikinkite šventę, kad pateiktumėte amžiną šventę. “Mano šventė taps tava. Mano kelias bus tavo pasiekimas. Mano dosnumas taps tavu. Tu jo nepastebėsi, bet stebėsiesi savo pasikeitimu. Man nereikia padėkų, bet dėkingumas bus tavo maistas, nes dėkingumo ugnis pranoksta visų kitų garbinimų liepsnas”.
– Mokytojau, matau ir prisimenu neišdildomai.
Mokytojų virtinė švyti tarpplanetiniais perlais. Pridėk savo perlą!
84. Manau, Mūsų knygas gali skaityti kiekvienas. Nematau, kad kuris nors iš einančių pas Mus galėtų išsigąsti. Atlikite įvairius baimės išbandymus. Kai suvirpės širdis, užsidėkite baisiausias kaukes ir nusišypsokite. Kur tikėjimas Mokytoju? Kur jėgų pažinimas? Mūsiškius galima pažinti iš pirmo pašaukimo. Mūsiškis veržiasi kaip elnias. Nežinau tokios baisios kaukės, kuri pakreiptų jį į šalį.
Neimsime pavyzdžiu milžinų ir herojų, priminsiu mažą indų berniuką, pažinusį Mokytoją. Mes paklausėme jo: “Nejau tau užtems saulė, jeigu išvysi ją be Mokytojo?” Berniukas nusišypsojo: “Saulė išliks saule, bet prie Mokytojo man švies dvylika saulių”. Indijos išminties saulė švies, nes ant upės kranto sėdi berniukas, pažįstantis Mokytoją.
Kaip yra elektros laidininkai, taip yra pažinimo jungikliai. Jeigu barbaras kėsinsis į Mokytoją, paaiškinkite jam, kaip žmonija pavadino bibliotekų griovėjus.
85. Ar gali Mūsų žmonės greta savęs turėti artimųjų? Be abejo gali. Šie artimieji pagilins atsakomybę, rūpestingumą ir išradingumą.
86. Reikia žinoti, kad atvirų energetinių centrų būsena suteikia sugebėjimą užgožti aplinkos netobulumą. Ne tik jautrumo tobulinimas, bet ir savo paties jėgos skiriamos aplinkai gerinti. Taip pat galima pastebėti, kad aplinka tarsi sugeria jėgas. Šis energetinių centrų atvirumo lygis vadinamas – “atsiskyrėlio buveinės lempele ”. Vėliau jį pakeičia “atsiskyrėlio liūto” lygis.
87. Reikia skirti besąlyginę ištikimybę nuo sąlyginės ištikimybės. Besąlyginę ištikimybę žmonės dažniausiai išreiškia gaudami, tačiau duodami kelia įvairias sąlygas. Duodamą priima, bet kuria kliūtis sąmonėje, įtardami, jog už tai teks atiduoti saują pelėsių. Tuo tarpu reikia prisiminti, kad ištikimybės laipsnis prilygsta gavimo laipsniui. Tikėjimas turi prilygti tiksliam žinojimui. Kiekvienas tikėjimo sąlygiškumas sukuria pasekmių sąlygiškumą. Juk niekas nenorėtų būti pavadintas sąlyginiu mokiniu. Toks pavadinimas sukeltų nuoskaudą. Lygiai taip dėsnis reaguoja į kiekvieną sąlygiškumą. Tačiau dėsnis neįsižeidžia, jis vertina. Tikėkite ištikimybės bendramatiškumu.
88. Kosmogonija turi sukelti didingas mintis. Jeigu nesąmoningos tautos Dievas sėdi ant menko rutulėlio krašto, tai aukšta dvasia žvelgia į Begalybę, švytėdama beribio pažinimo džiaugsmu. Nežeminkite Begalybės!
89. Spinduliavimo harmonijos esmė – ne tik vienspalviškumas. Taip violetinei aurai nesvetima žalia spalva, arba rausvą gali papildyti mėlyna. Šių papildų esmė – ypatingos įtampos srovės. Netgi pageidautina kombinuoti spalvas kaip būsimos vaivorykštės garantą. Be abejo, žaižaruojančių spalvų vibracijos tokios daugiaspalvės, kad jų neįmanoma perteikti skurdžia Žemės gama. Kaip neįmanoma perteikti sferų simfonijos Žemės garsų gama.
Jūsų šviesiai ir tamsiai violetinės spalvos neturi nieko bendro su Mūsų dangišku purpuru.
90. Paprasčiausios žinios sumažins prieštaravimų. Neįmanoma mąstyti be pagarbos žinioms. Mokytojas siūlo žiniomis grįsti sąmonės pamatus. Aiškinkite, kiek žinios gali palengvinti kelią į vienatinį Mokymą. Nejaugi žmonija negali suprasti, kad žinios išeina iš vieno Šaltinio? Todėl dalijimas į žinias ir nemokšiškumą – tai dalijimas į šviesą ir tamsą. Mes lengvai pakeičiame Torą Vedų himnais ir Budos priesakus sujungiame su Kristaus žodžiais, nes nematome skirtumų tarp Mokymų iš vieno Šaltinio.
91. Aprėpti Visatos baigtinumą, suvokiant erdvės begalinumo principą – tai uždavinys, kurį mokinys turi išspręsti pats, nes tai yra Esmių Esmė. Šių erdvės sąvokų supratimui prismaigstoma gairių, bet formulė turi būti ištarta savarankiškai. Formulė atitinka „atsiskyrėlio liūto“ laipsnį, ji rodo sugebėjimą atitrūkti nuo žemės ir žemiškos nuosavybės. Kadangi egzistuoja atskiros sferos, būtina suvokti formulę. Vien Begalybės sąvoka neturi konkrečių pasekmių, o vien baigtinumas šią sąvoką sumenkina. Tik šių antipodų suderinimas bus teisingas kosmogoninės problemos sprendimas. Taip galima spręsti apie baigtinumo apskaičiavimus, nesumenkinant Kosmoso didybės.
Jūs radote teisingą sprendimą, kuris konkretizuoja tolesnius samprotavimus apie pasaulių kūrimąsi. Ryškiai spindi astralinė mechanika.
92. Skaičiuokite didelių reiškinių valandas. Jau prasideda Vedų susiliejimas su Tripitaka bei su Kabala , ir Mokytojų įsakymai nugena nemokšiškumą. Stebėkite žinių augimą atskirose pasaulio šalyse. Teigiančios ir neigiančios eina viena kryptimi. Nepakartojamas metas – kaip lemties vartai. Negyvi tie, kuriems lemties valanda niekuo neišsiskiria.
93. Nesiklausykite mokytojo už mokslą imančio pinigus. Mokymas negali būti perkamas arba gaunamas prievarta. Mokymas iš tikrųjų gali atsiverti kiekvienam, veiksmais įrodžiusiam ištikimybę. Ne žodžiai, bet veiksmai atveda į Žinių Bendruomenę. Jeigu vaikas veržiasi į Bendruomenę, argi jam neatsiras darbo Bendruomenėje? Taip kiekvienas suvokęs Bendruomenės statutą ras atviras duris. Ar galite rasti pavyzdžių, kai tyra sąmonė liko be atsako?
Žinių Bendruomenės statutas labai aiškus, jo neužtemdys jokios klastos. Keleivi, atlik pareigą, eik nepavargdamas.
94. Kai kas nesugebės suvokti lygybės su Hierarchija. Lygybė atsiranda iš dvasios potencialo, o Hierarchija – iš sukauptos nepamainomos patirties. Todėl bus teisinga sakyti, kad žinių kompleksas taps vartais į Hierarchiją. Atkreipkite dėmesį į žodį “kompleksas”, nes viena sritis negali tapti Hierarcho turiniu.
Mąstydami apie žinias, turėkite mintyje Mokytoją. Iš tikrųjų pagarba Mokytojui yra panacėja net nuo fizinių ligų. Sunkiausia su atvirais energetiniais centrais, kai kiekvienas senojo pasaulio kvėptelėjimas neša užkratą ir tik tikrosios evoliucijos srovė atneša sveikatą. Todėl nesidangstykite senu pasauliu ir pratinkite jaunimą prie Naujo Pasaulio džiaugsmų.
Visur kur džiaugsmingas, griežtas tikslingumas.
95. Pas Išminčių atėjo mokinys, norėjęs stebuklų: “Po stebuklo patikėsiu”. Mokytojas liūdnai nusišypsojo ir parodė jam didelį stebuklą. Mokinys sušuko: “Dabar aš sutinku Tavo rankos vedamas kopti Mokymo pakopomis!” Tačiau Mokytojas parodė jam duris ir tarė: “Dabar tu man daugiau nereikalingas”.
96. Stebiuosi senuoju pasauliu. Saulės dėmių aktyvumas atneš netikėtą disharmoniją. Senas pasaulis mojuoja paskutiniu sparnu, atviri energetiniai centrai patiria trikdžius. Kiekvienai šių centrų būsenai reikalingas epidermio sluoksnis, kuris auga skausmingai.
Tyras oras sunkiai atlaiko gyvenimo azotą.
97. Aiškinkite, kaip bet kokie opijaus preparatai neturi nieko bendra su Mokymu. Budrus aiškumas greičiau priartins prie mūsų.
98. Su ištikimybe kalbėkite tyrą maldą. Sugebėkite Mokymo tiesas įžvelgti kasdienybėje. Sugebėkite neprarasti nė dienos, nė valandos. Išmokite įsivaizduoti save ištiso veiksmų pasaulio kūrėju. Išmokite realizuoti kiekvieną veiksmą. Išmokite Mokymu grįsti kiekvieną mintį. Išmokite apskaičiuoti jėgas kaip mūšio lauke. Išmokite jausti ištikimybę kaip džiaugsmo ryšį su grožiu. Sugebėkite kilniai užbaigti, nes pabaiga – būsimų pasiekimų ugnis.
Didžiausia išdavystė – žinoti Mokymą ir netaikyti jo. Piktžodžiauti ant Mokymo – blogiau už dvasios mirtį, nes tuo veiksmu žmogus išbraukia save iš bendradarbiavimo ir pasmerkia Saturnui .
99. Patariu savo galią pasiaštrinti į Mano kardo ašmenis. Valdovo buvimas gali nušviesti žmones, jeigu kelias bus grįstas žiniomis. Driežas stiprus, ir aštrūs jo šarvai.
100. Lemtis, vedanti pas Mus, turi būti kalama be perstojo. Menkinantis bendramatiškumą prilygsta pakaruokliui. Atidedantis siekius prilygsta paskenduoliui.
101. Dalyvauju atliekant bandymą perduoti žmogaus jėgą per atstumą. Minties energijų jėgą nukreipus į atitinkamą objektą, galima pasišaukti bet kokį daiktą, galima atstumti durų velkę. Šis bandymas seniai žinomas, bet siekiant bendradarbiavimo reikėtų atminti, kad mąstymo energija jungia visus būties planus. Ne kūju jungsime, bet mintimi perskrosime net sudėtingus daiktus.
“Išmintis visame kame” – žino indas. “Bendradarbiavimas su visu kuo”, – pridurs Maitrėjos epocha. Ne įsakymais, ne harmonija, bet minties žaibu sujungiami bendradarbiai.
Naujam Pasauliui būdingi atskirų materijos sluoksnių bendri suderinti veiksmai. Kiekviena epocha turi savo šaukiamuosius signalus. Minties jėga bus Naujo Pasaulio šaukiantis pradas.
Bandykite stebėti taip vadinamų negyvų daiktų gyvenimą. Stebėkite savo poveikį jiems. Ne visada juokingas žmogus, kalbantis su daiktais. Mintys apie daiktą apgaubia jį ištisa atmosfera. Taip sūkuriuojantis minčių stulpas perskrodžia tolimų pasaulių erdvę. Galvokite apie mintį kaip apie realų gyvenimo faktorių. Iš to seka griežta minčių srauto kontrolė.
102. Apgalvokite kiekvieną priartėjimą prie Mūsų. Tapkite nepakeičiami. Nakties metu apsigaubkite Mūsų Vardu. Dienos metu susiveržkite ištikimybės šarvus.
103. Mokytojo ir mokinio tarpusavio santykiai: Mokytojas duoda nurodymus leistinose ribose. Jis veda mokinį tobulėjimo keliu, apvalydamas nuo senų įpročių. Jis saugo jį nuo visų išdavystės, prietarų bei veidmainystės apraiškų. Jis skiria pastebimus ir slaptus išbandymus. Mokytojas atveria naujos pakopos vartus žodžiais: “Džiaukis, broli”. Jis užveria juos žodžiais: “Lik sveikas, praeivi”. Mokinys pasirenka sau Mokytoją. Jis gerbia jį kaip aukštesnę būtybę. Jis tiki juo ir skiria jam pačias puikiausias mintis. Jis saugo Mokytojo Vardą ir išraižo jį ant savo žodžio kardo. Jis stropus darbe ir lankstus žygdarbyje. Jis pasitinka išbandymą kaip rytmečio šviesą ir nukreipia viltį į naujų vartų užraktą.
Draugai, jeigu norite priartėti prie Mūsų, pasirinkite Mokytoją Žemėje ir perleiskite jam vadovavimą. Jis pasakys, kada raktas jau pasiruošęs pasisukti vartų spynoje.
Visi turėkite Mokytoją Žemėje.
104. Puoselėkite mintis apie Mano norą rodyti jums geriausią kelią. Mąstykite, kaip reikia padėti Mano norui. Tegul senienos neužtamsina jūsų siekio. Atminkite, kad vienas atsilikęs arklys stabdo visą karavaną; todėl sakykite: “Eik sparčiau, kitaip tavo likimas nevertas nė skatiko”. Neslėpkite, kaip svarstyklės virpa, artėjant prie Mūsų.
Pasakysime maldą Šambalai : “Tu, Pašaukęs mane į veiklos kelią, priimk mano sugebėjimus ir norą. Valdove, priimk mano veiklą, nes matai mane dieną ir naktį. Ištiesk, Valdove, Savo ranką, nes tiršta tamsa. Einu paskui Tave!”
Galite eiti kaip į džiaugsmo kalną. Pavydėtini kovos už žmonijos sąmonės atnaujinimą užmojai. Mokytojas džiaugiasi pasiryžimu.
105. Mokiniai būna keturių tipų: vieni seka Mokytojo nurodymais ir tobulėja teisėtai, kiti už Mokytojo nugaros viršija nurodymus ir tuo dažnai pakenkia sau. Treti, naudodamiesi Mokytojo nebuvimu, tuščiai plepa ir taip griauna savo kelią. Ketvirti už kampo smerkia Mokytoją ir išdavinėja. Nepavydėtinas dviejų pastarųjų tipų likimas!
Tegul įsitvirtina Mokytojo sąvokos supratimas!
106. Teisus tas, kuris priešinasi grubiems ir dviprasmiškiems posakiams, nes jų šaltinis – nemokšiškumas. Kalba turi būti žavi, aiški ir prasminga.
107. Pažinimo laipsniai: sunerimęs, besidairantis, besibeldžiantis, sutelkęs dėmesį, prisimenantis, realizuojantis, ginklanešys, galingas, atsiskyrėlio buveinės lempelė, atsiskyrėlis liūtas, Pradų bendradarbis, kūrėjas. Kiekvienas laipsnis dalijasi į tris smulkesnes padalas. Visi šie laipsniai turi būti praeinami nuosekliai. Susikoncentravęs į tikslą gali greitai juos įvaldyti, bet atskalūnas krenta žemyn.
108. Kuris išdavikas? – piktžodžiaujantis, nutylintis, pasisavinantis, veidmainiaujantis, neigiantis ir laukiantis Mokymo žlugimo.
Vėjo sūkurys lengvai praplėšia debesis; lygiai taip veikia sąmonės sūkurys.
109. Draugą širdis pažįsta. Todėl ištirkite draugus, kad neįsileistumėte į širdį praeivių. Mokytojas – geriausias draugas, nepridėkite Jam sunkumų.
110. „Atsiskyrėlio liūto“ laipsnis ypatingai realizuoja mintis, todėl reikia būti itin atsargiam. Šis laipsnis nepatiria įžeidimų. Kas gi galėtų įžeisti? Didi širdis gali tai sutalpinti.
Džiaugsmą lengva pasiekti, jeigu kiekvienu momentu jaučiate ištikimybę Mums. Mokiniai gali jausti pasitenkinimą; mylintiems ir suprantantiems – debesys, nes saulė be debesų degina. Mokytojas gali veikti tik ten, kur jo rankos nesuvaržytos.
111. Mokytojas mėgsta kautynes ir žino, kaip jos papildo Kosmosą energija. Mokytojas stovi kartu su jumis virš bedugnės, kas išsigąs didelių žvėrių? Pataluose gaudyti blusas nėra patrauklu. Tačiau rankoje laikomi Saliamono kardas ir Maitrėjos įsakymas įžiebia rytmečio šviesą. Vien neregėtų kautynių suvokimas skamba kaip triumfo fanfaros.
Nesupraskime skirtingai sąvokų, kai pagal Mus “žygdarbis”, jums reikštų “nuopuolį”.
Sulaikykite kvailį nuo lėkštų sprendimų. Senuose sprendimuose slypi ardantis nuodas.
112. Suprantu, kaip alkanam sunku laukti, kol užvirs srėbalas, bet reikia išvirinti mikrobus. Kol erdvė prisisotina, pažvelkime į tolimus pasaulius, pasijuskime jų dalyviais. Tokie susisiekimai su tolimais pasauliais vis labiau artina fizinį kontaktą. Dabar jau greitai galės būti priimami tolimų pasaulių garsai. Fizinis ryšys su tolimais pasauliais bus įmanomas netolimoje ateityje.
113. Būtent žmogaus noras yra įsakymo tekstas. Ko užmigusi dvasia panorės, tą prabudusi gaus. Potvynio dumblas nusineš nepatikimas mintis. Pasauliniai uždaviniai – geriausias kardo grūdinimas.
Pasitraukęs srautui iš kelio, jau neberas savo srovės. Taip reikia suvokti pasaulines kautynes. Tas, kuris nenusipraus veido srauto srovėje, taps perėjos kliuviniu.
Brangiausią paslaptį galima patikėti tik keletui; jų nedaug, bet pati erdvė jų klausosi, nes žmonijos žaizdras sulydys pasaulio mintį. Tegul žmonės rūpinasi mintimi.
114. Neveiklumas negali išbaigti veiksmo karmos. Sukrovęs tiesos deginimo laužą, turi lenktis kiekvienos anglies. Teisingumo įsakymas nedega ir nesmilksta, jis netikėtai įsiplieskia ir sudegina kliūčių tvirtoves. Kosminės kūrybos sėkmė nepanaši į žmonių lūkesčius. Žmogaus protas kaip pradedančiojo pamoka – jis stengiasi išvengti atsakymo, pasaldindamas savo liežuvį. Tai kaipgi praeisite? Tik suvokdami kosminės kūrybos artumą. Kas teisėjai ir kas teisiamieji?
Ar sferų muzika reiškia žmonijos projektų pergalę, ar užmirštos tiesos apvalymo triumfą?
Pranašystė prisimena švento miesto pasmerkimą ir apvalymą.
115. Mus dažnai klausia, kodėl neskubame sunaikinti kenksmingos būtybės? Šį veiksmą reikia paaiškinti, tuo labiau, kad jūs patys turite tokį patį naikinimo ginklą. Paaiškinsiu iš gydytojo pozicijų. Dažnai gydytojas pasiruošęs pašalinti kenksmingų nervų pluoštelį, bet simpatinės nervų sistemos reakcija sustabdo jo peilį. Nė viena būtybė nėra izoliuota. Nesuskaičiuojami karmos voratinklio sluoksniai, jungiantys pačias įvairiausias būtybes. Karmos tėkmės kelyje galima pajusti gijas nuo pačios neverčiausios iki labiausiai gerbtinos. Todėl operatorius pirmiausia turi anestezuoti karmos tėkmes jungiančius kanalus. Kitaip konkrečiam atvejui teisingas sunaikinimas gali pakenkti visuotiniu mastu. Todėl naikinančios priemonės turi būti naudojamos labai atsargiai.
116. Ypatingą reikšmę sveikatai gali turėti menkiausias ištikimybės ir atsinaujinimo pagrindų priėmimo nenuoširdumas. Toks nenuoširdumas gali slypėti giliausiuose sąmonės sluoksniuose. Nenuoširdumas labai užkrečiamas, nes jis pažeidžia greta esantį spinduliavimą.
Jeigu žmonės žinotų, kaip jie pakenkia sau ir kitiems daliniais, neryžtingais sprendimais! Jie perskelia sąmonę, pastūmėdami į mirtį. Liga kaip visada prasideda nepastebimai, tačiau vėliau bus reikalinga neišvengiama mirtinai pavojinga operacija. Taip žūsta žmonės nuo menkutės nenuoširdumo gyvatės geluonies. Perspėti reikia, bet perdaryti negalima. Virš bedugnės pasibaidęs žirgas, nebeklauso pavadžio.
117. Kodėl ugnis gali lietis iš po padų? Koncentruotas siekis – kaip gaisras, o nesutramdomumas – kaip sūkurys. Aistringas Mūsų Įsakymų suvokimas suteikia ugninius sparnus. Toks apsigaubimas liepsnomis – kaip siena, iš už jos saugiai stebite kautynes, budrūs, pasiruošę pasiųsti savo strėlę.
Tikrieji kariai, kokia srovė nesulaikomai tvenkiasi aplink jūsų stovyklą! Ypatinga ir kelianti nerimą pasaulio akims. Kas gi privertė jus laikyti kardus švitrius ir kantrybe iškeltus skydus?
Atsakykite: “Mes žinome Žemės terminus, ir niekas neužmerks mūsų akių. Terminų Valdovas patikėjo mums jėgų suderinimą ir sprendimą. Ir kantrybė virto nepažeidžiamumu. Vakar laukdami krūpčiojome, bet šiandien džiūgaujame verždamiesi į kovą, nes žinome, kad lemta kova veda į pergalę”.
“Septynių Vartų Valdove, vesk mus į Saulės pusę, mus, praėjusius vidurnaktį. Mūsų strėlės priklauso Tau, Valdove! Be Tavo Įsakymo mes nežengsime už poilsio sienų. Nei valanda, nei diena, nei metai neužtveria kelio. Juk Tu, Greičiausiasis, laikai mūsų žirgų pavadžius! Juk Tu Pats išbandei kelią ir apsišarvavai kantrybe. Sakyk, Valdove, iš kur išteka kantrybės šaltinis?”
Iš pasitikėjimo klodų.
Kas žino, kur pasiuntinys keičia žirgą?
118. Dažnai girdime savimi patenkintų balsus: “Aš jau pasikeičiau, aš jau padariau pažangą!” Svyruojantis “aš”, ar tu teisingai save įvertinai? Jeigu tu padarei pažangą, tai puiku, bet ar nepasikeitė aplinka ir ar nepasisavinai svetimos pažangos? Kur gi įžvalgumas, ir ar nesišauki dvasios ligos?
Klaidinga galvoti, kad Mūsų pokalbiai – be pasekmių. Priešingai, kiekvienas Įsakymas neša apsaugos arba pasmerkimo sūkurius. Ar gali būti kitaip, kai kiekvienas pasitenkinimas savimi skleidžia kenksmingą užkratą? Kai kiekvienas ribotumas maitinasi kaimyno sąskaita? Todėl kiekvienas ne iki galo išgirstas Įsakymas – kaip strėlė į širdį. Kiekvienas smukimas – kaip smaugianti kilpa. Žinote, kad viskas pakimba erdvėje. Kuris gi pats įsikals savo pasmerkimo vinį? Tačiau Mes skubame išbaigti karmas, kad išlaisvintume greitaeigį laivą nuo nereikalingų lynų.
Lemties valandą įtempkite klausą, kad suprastumėte kiekvieną Valdovo žodį.
119. Bet kokia pagarba Mokytojui rodo Mokymo suvokimą. Bet kokia pagarba Mokytojo darbo vietai parodys įsigilinimą ir ištikimybę. Tačiau šie dėmesio ženklai neturi būti pasufleruoti. Šie ženklai turi patys pražysti sąmonėje. Mokytojas nepasakys: “Būk Man dėmesingas”.
120. Ar pasitaiko pateisinančių lūkesčius taip vadinamų stebuklų? Be abejo, pirmoji fenomeno sąlyga – netikėtumas. Pati žmogaus sąmonės esmė daro fenomeną nesugaunamą. Paprasta sąmonė stato kliūtį, pateikdama prieštaringas sąlygas. Žinių adeptas gali tik prašyti žmonių: “Mielos būtybės, netrukdykite savais lūkesčių aikčiojimais, kai pasaulio esencijos retorta jau kuria sėkmingą junginį. Ar galima tikėtis laivo posūkio į dešinę, jeigu Mūsų ranka vairą suka į kairę?”
Tik aiškus neginčijamumo suvokimas bus pasaulinių procesų bendradarbis. Jeigu kambarys mūsų akims atrodo tuščias, ar galime tvirtinti, kad jis iš tikrųjų tuščias?
Tegul nemokšiškumo iliuzijos neriboja horizonto.
121. Atkakliai kartoju, supraskite – tai kas šiandien negalima, rytoj taps visiškai įmanoma. Mokytojas taip pat lieja savo jėgą, siekdamas apsaugoti jūsų žygdarbio grožį. Žmonių nelaimė – kad jie nesupranta įsikūnijimų ir žygdarbio sąlygų sudėtingumo. Vienatvė – geriausias žygdarbio draugas, bet kartais reikalingi liudininkai ir tada karmos dėsniai ypatingai sudėtingi.
Mokytojas gali pakreipti pagrindinį veiklos kanalą. Mokytojas gali apsaugoti iki tam tikros pakopos, bet šešėliai tebesuks savo šokio ratelius.
Reikia užgrūdinti mintį sugebėti traktuoti demonus. Kai pamatote durininką, nelabai rūpinatės jo psichologija. Taip pat ir tada, kai sutinkate nuteistąjį, jūs nepradedate jam aiškinti kosmogonijos. Žemėje tenka valyti brangenybes, ir net demonai pasitaiko kelyje. Iš Mūsų ankstesnių gyvenimų galima priminti virtinę susitikimų su siaubingais charakteriais. Stichijos tampriai dalyvauja žemės žygdarbyje, kaip apsauga iš abiejų šonų. Kai ugnis kovoja su žeme, galima išvysti tam tikrų gamtos reiškinių. Galima tikėtis šiek tiek nesavalaikių pasireiškimų. Žemė – senojo mąstymo globėja, bet ugnis – evoliucijos maištininkė.
Kokias neregėtas kovas kovojame, mirguliuojant stichijoms! Pirminės medžiagos patvarumas suteikia kovai tvirtybės. Lygiai taip pat egzistavimų nenutrūkstamumo žinojimas suteikia žygdarbiui sparnus.
Sakykite: “Sesės ir broliai, galima įsitraukti į nenutrūkstamą veiklą, ir sparnai augs šmėžuojant dienoms bei naktims”. Mažatikiams sakykite: “Jaukiai ir šiltai įsikurkite galvodami apie Mokytoją, tačiau bent nemėtykite akmenų ant kelio”. Stichijų kovoje kiekvienas senas mąstymas – kaip kliūtis šviesai. Sakykite: “Neapsunkinkite pagrindų!”
122. Padėtis be išeities atrodo tiems, kurie linkę remtis žmonėmis, o ne minties galia. Sielvartas dėl esamos žmonių būsenos teka kaip upės bangos. Tačiau Tiesos formos, kurias vadinate idėjomis, viešpatauja virš pasaulio karmos. Galima apstulbti, kaip Tiesos formos kovoja erdvėje. Kol dauguma žmonių pūva nemokšiškumo ir išdavysčių liūne, Tiesos mintys suka savo dangiškus lizdus, kurie realiai evoliucijai kur kas svarbesni už ištisų tautų pagarbą.
Jūs skiriate realybės veiksmus nuo majos veiksmų. Tikrovė yra erdvinė mintis, bet maja yra žmonių atida. Turėkite omenyje, kad kiekvieną iš Mūsų gali nuvilti žemas įsikūnijusiųjų lygis. Tačiau tai neturi nieko bendro su evoliucijos planu, nes kuria mintys. Tiek atskiro kūno tobulėjimas, tiek ir irimas bei Tiesos formos suteikia galimybę skristi į naujas sferas. Kiekvienas gyvenimo mokytojas savo žinias grindė tik Tiesos formomis ir ateitį kūrė mintimis, bet ne minios sąmone.
Net jeigu praeities laužų pelenai užtamsina regėjimą, naujų formų ugnys švyti Begalybėje. Kai pakylame virš tautų ir valstybių sienų, ar ne tas pats, kurią planetą maitina erdvinė mintis! Svarbu, kad ji būtų prisotinta Visuotinės Gerovės suvokimo. Tada tautų raida nedrums žvilgsnio, sukoncentruoto į evoliucijos neišvengiamybę.
Gerbti Mokytojo gyvenamą vietą nereiškia garbinti žemę, nereiškia šventyklos sąlyginumų, bet reiškia įžiebti teisingumą erdvėje.
Mes daug vargome su žmonijos situacija, bet nesigailime nė vienos evoliucinės minties. Šios mintys išauga kaip stebuklingas cheminis sodas, ir stebuklingai nematomi šio sodo darbininkai. Tik sugebėkite mąstyti apie Visuotinę Gerovę – ir Mes visada su jumis.
Užbaigsime legenda: “Pažvelkime į žvaigždes. Mums pasakojo, kad Tušitoje išsipylė išminties indas ir stebuklingo gėrimo lašai sušvito erdvėje”. Tačiau Mokytojas pasakė: “Tai švyti minčių strėlių antgaliai, nes mintis įsminga į spindulingąją materiją ir pradeda pasaulius”.
Kurianti mintie, nenustok puošti erdvės šviesos gėlėmis!
123. Saliamonas kalbėjo: “Pastatysiu tave kryžkelėje ir paversiu nebyliu bei nejudriu, tada tau apsireikš įvykių ženklai. Taip patenkinsi žmogišką smalsumą, taip pažvelgsi į Lemties tėkmės srautą, nes virš žmogaus sklando pasaulio mintis”.
Taigi stebėkite įvykių tėkmę taip, lyg iš bokšto viršūnės stebėtumėte avių bandą.
124. Kai mokinys praranda Mokytoją, jis turi grąžinti iš Jo gautą žiedą. Nereikia suprasti šio atvejo kaip išimties. Karmos energijų svoris arba dvasios silpnumas gali lengvai nubrėžti ribą tarp mokinio ir Mokytojo. Atstatytojo saviveikla gali privesti iki kelio nutrūkimo. Mokinys turi suskubti ir imtis veiklos.
125. Atviras, pasiruošęs nusipurtyti seno pasaulio skutus, susitelkęs į naują sąmonę, trokštantis žinių, bebaimis, teisingas, ištikimas, akylas sargybinis, darbštus, tikslingas, jautrus mokinys priartėja prie Mokytojo. Jis rado pasitikėjimo kelią. Maja jo nebevilioja. Mara jo nebegąsdina. Žemės įsčiose rastas tolimų pasaulių Akmuo. Praturtintas gyvenimas, įdiegtas sugebėjimas, pašalinti nereikalingi žodžiai. “Mokytojau, aš atlaikiau karščio strėlę, aš atlaikiau šalčio siaubą. Išseko mano fizinės jėgos, bet atvira mano klausa. Ir šviesos kūnas pasiruošęs suplazdėti, išgirdęs Tavo šaukimą. Ir mano rankos pasiruošę sunešti pačius sunkiausius akmenis šventovei. Žinau tris Vardus, žinau Veidą Prisidengusios Vardą, jėgos į mane suteka”.
Taip kreipėsi mokinys į Mokytoją.
126. Žmonijos nelaimės kyla iš nesugebėjimo suvokti sėkmingų ir nesėkmingų reikšmių gijas. Žmonija taiko ženklus pirmiausia savo ateičiai, viskas jai prasideda mintimis apie save ir baigiasi mintimis apie save. Argi toks kriterijus gali padėti susidaryti teisingą nuomonę? Svarbiausia ir baisiausia šio susisaistymo pasekmė ta, kad daug gero ir naudingo patenka į vieną krūvą su žalingu. Nesuskaičiuojami pavyzdžiai, kai ateičiai skirti nurodymai panaudojami dabarčiai ir praranda savo vertę. Kartais ištisų tautų likimai sutelpa į paprastą formulę, bet žmogus nori pats asmeniškai pasinaudoti ištisam kolektyvui skirta žinia, ir paruošta formulė sutrupa kaip skulptūra nuo grubios rankos. Šis ribotumo grubumas – pats žalingiausias vertingų galimybių irimo elementas.
Šviesių pasaulių gijos naudojamos prisidurti prie namų ūkio, kai tuo tarpu pasaulinių uždavinių deriniai susiklosto ne taip dažnai. Todėl pagarbiai, visuomeniškai nusiteikite artėdami prie pasaulinių uždavinių. Per katastrofų plyšius pajuskite žemės krūpčiojimą, bet tuo pačiu skardžiu kopkite į pasaulinių suvokimų sferą.
Vargas susibėrusiam pasaulio grūdus į savo sodą, bet džiaugsmas atidavusiam kiekvieną grūdelį Visuotinei Gerovei! Tai įsakymas, atėjusiems spręsti pasaulinių uždavinių.
127. Energija ir Valia – karmų Valdovai. Išsižadėjęs savęs, susitelkęs į Visuotinę Gerovę, ištikimas kovoje, džiugus veikloje akimirkai pajunta Arhato nušvitimą, paverčiantį jį savo karmos valdovu. Susivokimą galima prilyginti nuojautai. Be abejo, ši nuojauta gali išsisklaidyti arba nepasiekti realizacijos. Šie dvasios meteoroidai klaidžioja erdvėje, nusinešdami sėkmingas nesąmoningos žmonijos galimybes. Arhato sąmonė teikia privalumą, bet ji grįsta atsakomybe. Ar daug galinčių jausti atsakomybės džiaugsmą? Atsakomybės valandą reikia turėti drąsos pripažinti save Arhatu, kovojančiu be jokios pagalbos, vien savo protu bei valia atlaikančiu stichijų puolimą.
Susitikimas su stichijomis nemokšai vien pasaka, bet jūs tai žinote, kaip dažnai stichijos pritraukiamos į realų žmonių gyvenimą. Mokymas ne kartą aiškino fizinių reiškinių poveikį žmogaus organizmo būklei. Stichijų energijos veikia išvien su žmogaus organizmo įtampa. Valia gimsta iš reakcijos į būties reiškinius, iš patirties ir atidos. Taip neįveikiama karma gali tapti pavaldi žmogaus įtakai.
128. Pas mus populiarios diskusijos apie ateitį, jų metu leidžiama pateikti plačiausias vizijas, pagrįstas faktais ir analogijomis. Toks prognozių šturmas yra geriausias poilsis, jis pažadina miegančius energetinius centrus ir gimdo naujas mintis. Mūsų Mokymas sukurtas iš patirties bei prognozių. Todėl patarkite draugams galvoti apie ateitį. Beprasmiška galvoti sėkmingas ar nesėkmingas dabartinis momentas; tik perkėlę faktą į ateitį, galime išvysti jo vertę. Taip kuriama ateities tikrovė.
Mes prieš nepagrįstas fantazijas, bet sveikiname kiekvieną tikslingą prognozę. Jeigu vizijos elementai gali būti įrodomi ir valia gali juos sujungti į vieną visumą, tai planą galima tvirtinti. Vizijos netinkamumas arba trapumas glūdi mumyse pačiuose. Griovimo siaubas kyla dėl sąmonės ir sveiko proto neatitikimo. Sąmonė jau švenčia pergalę, o sveiko proto logika tuo metu griauna pagrindus. Jeigu sveikas protas pripažins akivaizdų faktą, sąmonei jau tapusį tikrove, tada sprendimas virs neišvengiamybe. Taip mąstykite apie ateitį, taip vidury dykumos statykite žinių rūmo sienas. Jūs žinote, kad kiekvienas šios sienos akmuo besąlygiškai naudingas. Besąlygiškumo kriterijus atblokš žinių priešų išpuolius. Kai prognozuojate ateitį, įvertinkite kiekvieną valandą. Pagrindinės žmonijos jėgos gimsta iš prognozės. Iš kur drąsa? Iš kur siekis? Iš kur realizacija?
129. Išdavystę reikia numatyti iš anksto. Kiekviena užuomina apie išdavystę turi būti įvertinta. Jeigu baimė spalvota, tai išdavystė dar spalvotesnė. Būkime atidūs!
130. Pasakykite pašnekovui: “Net didžiausių sukrėtimų ir neramumų metu privalu išlaikyti dvasios ramybę”. Atsakys: “Ne nauja jūsų tiesa. Kam man dar tiek jėgų skirti dvasios ramybei, kai kūnas net virpa nuo įtampos?” Sakykite jam: “Tai tobulėjimo dėsnis”. Atsakys: “Ir tai ne naujiena. Kas iš to tobulėjimo?” Pasakykite: “Ramybės ugdymas padeda įvaldyti įvairias kūno būsenas. Nesiekusi tobulėjimo dvasia, keisdama kūną, nugrimzta į abejingumo būseną ir po to klajoja, gainiojama nesąmoningų prisiminimų; o žemųjų kūnų prisiminimai gramzdina ją į dar didesnę tamsą.
Keičiant kūnus, būtina išvengti abejingumo. Siekių tobulinimas išugdo ramybę, reikiamą pereiti iš vieno kūno į kitą. Taip pasiekiama Arhato kokybė; jis niekada nenutraukia sąmonės srauto ir nuolat susitelkęs į ateitį”.
Pasakykite jam – paruošti amžiną dvasios tobulėjimo Amritą galima tik vadovaujantis patirtimi. Ar gali operatorius užsnūsti neatidėliotino bandymo metu? Taip ir Mes, būdraujančios sąmonės, sujungiame gyvenimus į neišardomą vėrinį. Kai kam toks patarimas atrodys abstrakcija, bet Mes žinome visą praktinę tobulėjimo realybę.
Taip pat reikia suvokti ir dar vieną Arhato savybę. Reikia sugebėti tam tikrus gyvenimo periodus išlikti nepastebimam jokiai pašalinei akiai. Perdėto dėmesio strėlės naikina apsauginį purpuro tinklą. Šią patirtį greitai galėsime parodyti ekrane. Nevengiame neseniai dar nesuvoktos Arhato sąvokos prilyginti moksliniam eksperimentui. Taip galima grįsti tiltą į tolimus pasaulius ir rasti gyvybę ten, kur viskas tariamai negyva.
131. Fiziniai ir cheminiai reiškiniai, kai prie jų prisideda ir kiti subtiliųjų energijų pasireiškimai, daro stiprų poveikį žmonijai. Jeigu tolimos planetos spindulio cheminė sudėtis daro įtaką žmogaus organizmui, tai ir mūsų Žemės išspinduliuojami junginiai, kuriuos taip pat veikia nesuskaičiuojamos kosminių jėgų jungtys, taps žmonijos tyrinėjimo objektu. Žmonių skleidžiamų trikdžių dėsnių neįmanoma nustatyti remiantis vien akivaizdaus elementų pasiskirstymo logika. Kaip neištyrus visų aplinkos procesų galima klasifikuoti mąstymo aparato centrus?! Kažkur žybtelėjo rausvi spinduliai – ir jau paruoštas ištisos tautos sukilimas nurimo. Kažkur pasikeitė okeano srovės – ir įvyko permainos pasaulinėje prekyboje. Tai tik grubūs, akivaizdžiausi pavyzdžiai. Tačiau kiek pačių subtiliausių priežasčių bei pasekmių prisotina erdvę ir skrodžia žmonijos sluoksnius!
Tu, kuris sprendi žmonių likimus, užsuk į laboratoriją, užlipk į observatoriją; jeigu net ne iš karto apčiuopsi analogiją su socialinėmis problemomis, tai smalsus protas suvoks tikrovės mechanizmo sudėtingumą. Jis suvoks žmonijos evoliucijos likimo neatsiejamumą nuo kosminių procesų. Todėl realios žinios be jokių prietarų bus pats teisingiausias palydovas į ateitį. Tas, kuris mokslą apie žmonijos visuomenę atskirs nuo kosminių procesų, nukirs sau kojas ir pasmerks save invalido gyvenimui.
132. Siaubinga liga – didybės manija bei įtarumas. Pirmoji komponentė gimdo bukumą ir nemokšiškumą, iš antrosios kyla melas ir išdavystės. Bendradarbių motyvaciją reikia stebėti labai nuovokiai. Skydas saugo tuos, kurie nušvitimo nuoširdumu gali pridengti tamsos vingius.
Ne sėkmingas liaudies pasakų kvailelis, bet budrus ir įžvalgus karys – toks šios epochos įvaizdis.
133. Paklausite – kiek žmogus turi aprėpti žinių sričių, kad jam negrėstų sąstingis? Trys sritys, ko gero, neturėtų apsunkinti minčių tėkmės. Būties pagrindų etika, ankstesnių įsikūnijimų sritis ir fizinės gamtos elementų stebėjimų sritis gali sudaryti nevarginantį, sąmonę valantį trejetą.
134. Kodėl Mūsų Bendruomenė gali lengvai išvengti irzlumo? Nepervertinsime sąmonės kokybės, pagrindinis elementas visgi lieka veiklos gausa. Vienijanti veikla ir naudojimasis prana – tai žmonių bendro buvimo grupėje galimybė. Toks bendradarbiavimas įmanomas, ir Mūsų pasekėjų neturėtų trikdyti dalyvių charakterių įvairovė. Pakankamas veiklos kiekis ir pakankamas buvimas gamtoje leis palaikyti teisingą kolektyvo veiklos kryptį.
135. Galima džiaugtis, kai išmuša didelių įvykių valanda. Jokie griovimai nesudrums naujų kosminių derinių realaus augimo suvokimo. Tokie deriniai turi džiuginti. Jeigu mes juos suvokiame, vadinasi, dalyvaujame juose. O kiekvienas bent iš dalies sąmoningas dalyvavimas kosminiame procese jau yra didelė dvasios pergalė. Tolimų pasaulių kryptis – natūrali žmogaus dvasios, prisimenančios savo tarpplanetinę patirtį, siekių kryptis.
Būtina nukreipti žmoniją į tolimus pasaulius. Tokia kryptis gali atlaikyti visas nemokšiškumo pašaipas ir išvesti į realizaciją. Tolimų pasaulių egzistavimo suvokimas pakeis gyvenimą mūsų planetoje. Tokia realybė sumažins menkų minčių sąstingį.
136. Dažnai žmonės patiki savo likimą narčiam žirgui, nors kiekvienas mašalas gali įsiutinti gyvulį. Dažnai žmonės bando plaukti lengva valtele, nors jai pavojingas kiekvienas akmuo. Dažnai žmonės namie sėda po sijomis, nors net menkiausias dirvos suvirpėjimas gali jas išjudinti. Tai, be abejo, visiems žinoma, tačiau žmonės bando išvengti pavojų, lyg pavojus nebūtų įkūnytos būties palydovas. Laimės būsena vadinamas ėjimas virš bedugnės, jos nepastebint. Bet jeigu regėjimas pakankamai ištobulintas, tai gyvenimo keleivis pastebės kiekvieną kosminį nelygumą. Jis skausmingai išgyvens kiekvieną akivaizdų kelio nepraeinamumą.
Kas jam gali suteikti žvalumo bei jėgų praeiti per žūstančio pasaulio plyšius? Be abejo, vien tik pereinamojo laikotarpio ir ateities perspektyvų santykio suvokimas, kuris neišvengiamai turi susiformuoti.
137. Žmonės nenori suprasti, kad darbas grupėje prideda jėgų.. Dvylikakampis – vienas iš tobuliausių darinių; tokia dinaminė jėga gali atlaikyti didelį spaudimą. Sistemingai suvienyta dvylikos žmonių grupė iš tikrųjų gali valdyti net kosminius reiškinius. Taip pat reikia suprasti, kad grupės išplėtimas gali ją susilpninti, pažeisdamas struktūros dinamiką. Todėl reikia pastebėti, kad Mūsų deriniai yra iš mažų grupių. Aišku, įvairios karminės sąlygos gali pritraukti įvairių karminių elementų. Prievarta jų išvaryti negalima, bet galima pagreitintai juos išgyvendinti. Kiekvieno sąmoningo grupės nario uždavinys – atpažinti nekviestus svečius ir įtempti valią gyvenimo sąskaitų apmokėjimui. Kartais net ir ne blogi ketinimai prie gerbtino asmens pritraukia nereikalingų elementų, kurie kaip balastas skandina laivą. Tačiau laivo vadas turi atpažinti balastą ir išmesti už borto.
Ypatingai venkite pažadų – šie tušti dariniai kaip kriauklės aplimpa laivo korpusą. Vertam atiduokite tai, ko jis nusipelnė, bet neapsunkinkite jo pažadais. Suvienyta grupė turi būti laisva nuo tarpusavio pažadų. Tik būsimos kūrybos suvokimas bus vienijimosi traukos tikslas. Kalbu ne apie magijos grandinę, bet apie realų grupinį poveikį.
138. Teisingai piktinatės gyvenimo teršimu: net gyvūnai elgiasi kur kas švariau, nes jų vaizduotė nesuteršta. Be baimės reikia vyti šalin įprotį teršti jaunimo sąmonę.
139. Brahmavidjos ugnis pastebima tik akyse. Jos neišreiškia nei žodis, nei raštas, nes jos liepsna – tai mintis, nepasireiškianti per fizinį kūną. Tik akių veidrodis atspindi aukščiausios minties kibirkštis. Kosminių spindulių kibirkštis įžvelgs tos akys, kurios fizinį regėjimą prilygins saulės šviesai. Kosminio spindulio skaidymui plika akimi į foksato kibirkštis reikalinga Brahmavidjos ugnis. Žmogaus kalba bejėgė išreikšti Brahmavidjos esmę. Galima iš dalies prasiskverbti į ją dvasiniu regėjimu, stebint spindulių skaidymąsi užmerktomis akimis. Bet Brahmavidjos ugnies augimas atneš galimybę įžvelgti tas spindulių sudedamąsias dalis, kurių nefiksuoja mechaninai prietaisai. Ši galimybė priklauso bendravimo su tolimais pasauliais sričiai. Ji įsižiebia taip pat netikėtai kaip ir kiekvienas sąmonės nušvitimas, jos neįmanoma išsiugdyti valios pastangomis, ji atsiranda vystantis organizmo jautrumui. Mokytojas negali priverstinai išugdyti šios savybės, bet džiaugiasi, kai regėjimo skalė iš tamsos pasislenka į šviesą.
Tas pats vyksta ir su tolimų pasaulių garsais. Pradžioje jie neišvengiamai egzistuoja tik sąmonės gelmėse, o po to netikėtai įskrieja į atvirą, džiūgaujančią ausį. Nesuvokiantys nušvitimo, nesupras ir šių mano žodžių.
140. Blogiausia – žmonės, kurie nesugeba tikėti ir neturi pasitikėjimo galios. Tai tik nueinantys šešėliai!
17. Kosmogonija (gr. – pasaulio atsiradimas), mokslas, tiriantis kosminių kūnų kilmę ir raidą.
18. Atsiskyrėlio buveinės lempelės vietą (pagal indų Jogą) veide sudaro du energiniai rombai: 1-o – horizontalaus – rombo kampai liečia smilkinius, kaktos centrą ir tašką tarp antakių; 2-o rombo – vertikalaus – kampai išsidėsto nosies šaknyje, burnos kampučiuose ir pabarzdėje. Mokinio tobulėjimo eigoje tarp antakių įsižiebiantis aliejinės lempelės liepsnos pavidalo energinis centras vadinamas “atsiskyrėlio buveinės lempele”. Vėliau jį pakeičia „atsiskyrėlio Liūto“ lygmuo.
19. Vedos (sanskr. veda – žinojimas, šventasis mokslas), seniausieji indų tekstai sanskrito k., sukurti arijų genčių apie II t-mečio vid.-IV a. Pr.Kr. Seniausios Vedos susideda iš 4 dalių: Rigvedos (himnų), Jadžurvedos (aukojimų formulių), Samavedos (maldų) ir Atarveos (užkeikimų). Po jų eina šių dalių komentarai bei tekstai skirti atsiskyrėlių gyvenimo praktikai. Paskutinė dalis yra Upanišados, kaip tik jose svarstomi kosmologijos, eschatologijos, teologijos ir kt. klausimai bei suformuotos pagrindinės sąvokos ir koncepcijos.
20. Tripitaka (sanskr. “Trigubas krepšys” įstatymų), seniausias budizmo kanoninių raštų rinkinys. Užrašytas I a. Pr. Kr. Ceilone pali kalba (pali kanonas), kuri tebėra to regiono šalių budistų liturginė kalba. Susideda iš 3 dalių: Vinaja pitakos (budistų vienuolių gyvenimo taisyklių), Suta pitakos (Budos pamokymų) ir Abidama pitakos (budizmo pagrindų). Svarbiausia budizmui pažinti laikoma Suta pitaka, surašyta Budos kalbų arba pokalbių forma.
21. Kabala (QBLH), seniausia žmonijos mistinė mikrokosmo ir makrokosmo teorinių ir praktinių žinių visuma. Per senąjį arabų pasaulį iš Egipto Misterijų sistemos patekusios arabizuotiems žydams ir nusėdusios judaizme, šios žinios virto tuo, kas žinoma kaip Kabala, ir skilo į dvi dalis: 1. talmudinio judaizmo religiniai moraliniai priesakai, plitę sakytine forma iki VI a.; 2. XII-XIV a. išplėtota mistinė judaizmo srovė, vėliau išauginusi krikščioniškos Kabalos šaką, kuri pagimdė okultinę Vakarų Tradiciją.
22. Ezoterinė Žemės planetos kosmologija byloja, kad involiucijos eigoje besivystanti mūsų planeta praėjo Saturno, Saulės, Mėnulio gaublių ciklus ir dabar žmonija gyvena Žemės gaublio ciklo stadijoje, nuo kurios prasideda evoliucijos procesas; evoliucijai lemta užbaigti Žemės gaublio raidą ir praeiti Jupiterio, Veneros bei Vulkano gaublių ciklus. Ezoterine prasme posakis “pradėti nuo Saturno” reiškia pradėti egzistenciją nuo pradinės involiucijos stadijos, t.y nuo mineralų karalystės.
23. Vakarų Ezoterinių Mokymų Tradicijos Mokytojo ir mokinio santykiai skiriasi nuo Rytų Ezoterinių Mokymų Tradicijos, pagrįstos pasyvia praktika ir besąlygiška mokinio ištikimybe Mokytojui. (Plačiau žr. 54 komentarą). Vakarų Tradicijoje per alchemikų laboratorijas ir Ezoterinius, Hermetinius Ordinus Mokytojo ir mokinio santykiai susiformavo kaip Meistro-mokslininko ir jo pameistrio. Buvo skatinamas pameistrio proto smalsumas ir savarankiškumas. Ugnies Joga susieja abi Tradicijas ir reikalaudama mokinio ištikimybės Mokytojui primygtinai siūlo domėtis žemiško ir nežemiškų pasaulių dėsniais bei juos realizuoti fiziniame gyvenime.
24. Šambala (sanskr.), ezoterinė Tradicija teigia, kad Šambala egzistuoja Himalajuose. Tai – mistinė vietovė, miestas ar kaimas, minimas Puranuose, iš kur, pasak pranašystės, pasirodys Avataras Kalkis (Avataras – dievo, norinčio daryti pasauliui poveikį, įsikūnijimas kokiu nors pavidalu). Kalkis – tai Višnus, braminų Mesijas ant Balto Žirgo; budistų – Buda Maitrėja; parsų – Sosiošas; Krikščionių – Jėzus. Šie pasiuntiniai, vienų pranašų nuomone, turi ateiti “prieš pasaulio pabaigą”, kitų – kali jugos (Visuotinio Laiko vienos iš 4 erų: satja, treta, dvarpa, kali) pabaigoje.
25. Maja (sanskr.), iliuzija; kosminė jėga, kuri atveria galimybę egzistavimui pasireikšti ir jį suvokti. Tai įvairiareikšmė, universali indų religinės filosofijos sąvoka. Vedose ji reiškia magišką jėgą, dievybės reiškimosi būdą, faktą, potencialą, būties energiją; upanišadose – Brahmaną (absoliučią substanciją), sugebantį kurti pasaulį.
26. Tušita (sanskr), indų panteone tai ypatingu tyrumu pasižyminčių dievų klasė. Šiaurės budizme tai dangaus sritis (Deva loka) materialiame plane, kur vėl gimsta visi Bodisatvos prieš įsikūnydami žemėje kaip būsimi Budos.
27. Mara (sanskr. ir pali – naikinantis), gyvybės priešybės, blogio personifikacija; budizmo dievybė, kurios svarbiausia funkcija – trukdyti Bodisatvoms tobulėti. Gundymo Dievas, Gundytojas, kuris bandė nuvilioti Budą iš jo Kelio. Mara valdo daugybę kitų dievybių, kuriose įsikūnijusios neigiamos žmogaus emocijos bei seksualinės aistros – tai vienas iš Kamos, meilės Dievo vardų.
28. Amrita (sanskr.), dievų gėrimas arba maistas, panašiai kaip graikų ambrozija; maistas teikiantis nemirtingumą. Gyvybės eleksyras, pasak Puranų (induizmo šventų knygų), suplaktas iš pieno okeano. Senasis Vedų terminas, vartotas Somos sultimis Šventyklų Misterijose.
29. Brahmavidja (sanskr – Brahmos arba Brahmano pažinimas), ezoterinis pažinimo mokslas apie du Brahmano aspektus (dvasinį Pradą – Purušą, t.y. beasmenį aukščiausią Nepažinų Principą ir materialų Pradą – Prakritę, t.y. asmeninį Kuriantį Principą) bei jų tikrąja prigimtį. Šiuos abu Brahmano aspektus savyje sujungusio Adepto sąmonės ugnis atsispindi tik jo akyse.
30. Foksatas (tib.), 1. terminas, skirtas apibūdinti vyrišką aktyvią Šakti (moteriškos dauginimosi jėgos) dalį gamtoje. Kosminės elektros esmė. 2. Tibetietiškas terminas, reiškiantis pirminę šviesą. 3. Apreikštoje Visatoje – visur esanti elektros energija ir nepertraukiamai veikianti griaunanti bei kurianti jėga. 4. Ezoteriniuose Mokymuose – tai judanti Visatos Gyvybės Jėga, tuo pačiu ir tai, kas suteikia judėjimą, ir tai, kas juda.
