271. Sąmonė judėjimą sutapatina su įprastomis formomis – tai simbolių kombinacija. Reikia sugebėti įvertinti sąmonės pasirinktą simbolį. Valties simbolis jai daug reikšmingesnis už šiuolaikinio laivo, nes valtis labiau atitinka stichijos keliamą pavojų.
Net grūdo dvasia patiria stichijų poveikį, todėl palanku būti visa susiejančios ugnies stichijos draugu.
272. Mokytojas niekada nesumenkina. Galima formuluoti, kai faktas jau įvykęs.
273. Įvairūs gali būti Mokytojo ir mokinio santykiai. Būtent nepanašios pakopos veda prie Mokymo. Kiek žavesio pirmosiose pakopose, ir kokia atsakomybė paskutinėse.
Astraliniame pasaulyje pastebėta, kad žmonės su vidutine sąmone nesiveržia į aukštumas. Vidutinė būsena padeda jiems išvengti kančių, bet neįpareigoja ir pasiaukojančiam darbui. Tą patį matome ir dvasios augimo atveju. Pirmieji šaukimai ir malonūs, ir palaimingi, o globojamo kūdikio būsena nereikalauja atsakomybės. Tačiau sąmonė plečiasi, ir dvasia tampa verta ypatingų užduočių. Kiekviena užduotis prieštarauja inertiškam seno mąstymo žemiškam protui, todėl ją lydi sunkumai ir pavojai. Iš tiesų, mažai kas išmoksta džiaugtis kliūčių įveikimu! Daugelis pasiruošę net gailėtis prarastos vidutinės sąmonės. Nurodymai vis trumpėja, o darbas tampa vis savarankiškesnis. Draugų mažėja, ir kliūtys auga kaip neperkopiami kalnai, o rezultatai – neapčiuopiami. Subtilių energijų poveikio neįmanoma pastebėti. Laikini, taip vadinami šventi, skausmai pastebimai kankina. Dvasios dalijimųsi ir siuntų neįmanoma paaiškinti. Tačiau viską pranoksta troškimas tapti visuotinai naudingu. Plečiasi dvasinis bendradarbiavimas, kurio neriboja erdvė. Sektinas tolimų pasaulių pavyzdys keičia požiūrį į aplinką, ir darbas erdvėje nustoja būti tuščiais žodžiais. Gaunami uždaviniai tampa džiaugsmu ir savu neatsiejamu darbu. Kitaip ir negali būti. Aišku, šis džiaugsmas ne staigūs ožio šuoliai. Gebėjimas vertinti aplinką asmenį padaro griežtesniu, bet gyvenimas transformuojasi ir iš viršaus matosi žemiško drakono kūno žiedai. Bebaimiškumas, pasiųstas dar su pirmuoju šaukimu, priartina prie naujų šviesos bangų.
274. Akbaro rūmų istorikas kartą pasakė valdovui: “Tarp valdovų pastebimas neišspręstas reiškinys. Vieni iš jų buvo neprieinami liaudžiai, laikėsi iš tolo. Juos nuversdavo už nereikalingumą. Kiti gyveno visų pavaldinių kasdienybe, prie jų priprasdavo ir nuversdavo už paprastumą”. Akbaras nusišypsojo: “Vadinasi, valdovas turi išlikti nematomas, pats dalyvaudamas visuose reikaluose ir jiems vadovaudamas”. Taip nusprendė išmintingas valdovas ir numatė ateitį – nepastebimai pastebimas!
275. Vedanta teisingai nurodo, kad dvasia išlieka neliečiama. Ugninis dvasios pagrindas išlaiko stichijų vienovę, nes stichijų reikšmė nekintama, bet šio pagrindo emanacija kinta plečiantis sąmonei. Taip galima suprasti, kad dvasios pagrindas yra ugnies stichijos dalelė, o aplink jį sukaupta energija yra sąmonė. Vadinasi, vedanta turi omenyje pagrindą, o budizmas kalba apie jo apvalkalų tobulinimą. Taip sujungiamas judrus su nejudriu.
Visiškai aišku, kad Buda, nukreipiantis žmoniją į evoliuciją, akcentavo judrumo savybes, kai tuo tarpu vedanta kalbėjo apie pagrindą. Galite pridėti į liepsną atitinkamų cheminių medžiagų ir taip pakeisti jos spalvą bei dydį, bet ugnies stichijos esmė išliks nepakitusi. Neįžvelgiu prieštaravimų tarp vedantos pagrindų ir budizmo.
276. Taip, Indijoje iš tikrųjų nusimanoma apie subtilių energijų vaidmenį gyvybei. Reikia būti pasiruošusiems moksliškai pažvelgti į reiškinius. Tamsa žymiai prislopina energijų kokybę, bet atvira sąmonė gali sugerti dalį energijų. Tamsos debesys užkerta kelią Saulės spinduliams, bet dalis šviesos ir šilumos vis tiek pasiekia Žemę. Visi Mokymai neturi prieštaravimų. Įprastinių patirčių kelias netiks.
277. Teisingai sakoma, kad nematomos jėgos stipresnės už matomas. Taip pat teisingas suvokimas, kad Mokytojo artumas neatskiriamas.
Teisinga jausti visą gyvenimą įtakojančias erdvines sroves. Nejaugi žmonės nepastebi srovių sutirštėjimo nuo žemiško drakono metų? Drakono uodega kaip magnetas, bet jo viltys bergždžios – šliaužiodamas žeme, negaus išganingos energijos. Būtent tiems metams siųstas drakono ženklas. Reikia saugotis žemiškų rankų. Artimiausius dešimt metų galima tikėtis rafinuotų išdavysčių. Naujoji Era prasideda griausmais ir žaibais. Kas sukels audras? Nepaprastas bukumas.
Koks ilgas tas dešimtmetis, kai jau pasiruošę lietis naujos energijos!
278. Mokytojui dažnai būna nelengva su mokiniu. Mokinys pažada vykdyti visus Mokytojo nurodymus, bet kai tik gauna Įsaką, tai tuoj pat prisigalvoja priežasčių, kodėl jį reikėtų pakeisti. Taip pat nelengva būna Mokytojui, kai jį apkaltina nieko neveikimu. Įsivaizduokite šaulį jau įsitempusį šūviui, o už nugaros jam šaukia, kodėl jis nešauna?
Maži vaikai, jeigu ir neįžvelgia priežasties, tai vis tiek paklūsta vedančiai rankai. Tačiau suaugusieji bando į atsakomąją reakciją įmaišyti ką nors pagal savo nuotaiką. Galima palyginti su padegėliais, kurie gaisro metu palieka neįkainojamus rankraščius ir gelbsti mėgiamą patalynę.
Iš kur kyla Įsako niekinimas? Iš nepasitikėjimo. Neįmanoma suvokti, kaip lengvai priimamos Mokytojo dovanos ir pamirštami jo Įsakai. Kiek apmąstytų perdavimų atmesta ir naudingų veiksmų suardyta vien dėl lengvabūdiškumo! Viena ranka atiduoda pagarbą, kita beria perlus į prarają, pamiršdama, kad erdvės prisotinimas asmeninėmis siuntomis yra jos teršimas. Pamirštama, kad pasirinktas Vadovas dėl savo patirties nesumenkins mokinio. Kaip reikia vertinti bendradarbiavimą, sutvirtintą pasitikėjimu!
Kai patys tapsite mokytojais, reikalaukite nedelsiant vykdyti jūsų įsakus. Neįsakinėkite dažnai, tada tai tampa kasdienybe, bet jeigu reikia, trumpai nurodykite. Tegul žino, kad įsakas neatšaukiamas. Kitaip sakant, reikia siekti sujungti saviveiklą su bendradarbiavimu. Įsako iškraipymas prilygsta nuo bėgių nuvažiavusiam traukiniui. Geriau nepriimti duodamo, negu iškreipti bangą.
279. Jūs girdėjote legendą apie įkaisdavusį Indros sostą. Ši legenda turi psichofizinį pagrindą. Ypatinga psichinės atmosferos įtampa sukuria grynai fizinius refleksus. Ryškiai priešingas veiksmas įkaitina ugninę energiją, ir vėl tenka ieškoti pusiausvyros.
280. Tarp priešiškų išpuolių Akbaro paklausė: “Kodėl vyksta toks stiprus puolimas?” Akbaras atsakė: “Leiskite ir priešams padirbėti”.
281. Ką reiškia “pamišimas nuo Dievo”? Kodėl senovės pranašai buvo vadinami pamišėliais? Vien dėl intuityvaus žinojimo liepsnos, atskyrusios nuo jų visa kita. Vertinga savybė, atskirianti nuo įprasto mąstymo.
282. Žmonės moka apsisaugoti nuo stichijų grubių pasireiškimų, bet, laikui bėgant, pasireiškus naujoms energijoms reikės subtilesnių metodų. Dar neseniai nuo žaibo žmonės slėpdavosi po medžiu arba gelbėdavosi bėgimu. Dabar jau rado veiksmingas apsaugos priemones. Taip bus ir su subtiliomis energijomis. Tačiau laiku suvokę jas, galės išvengti daugelio nelaimių.
Kaip galima nukreipti dėmesį į naujas energijas? Intuicija padės įžvalgiam regėjimui. Greitai žmonės skirsis pagal intuicijos laipsnį. Reikia kaip galima įdėmiau skirti žmones su atvira sąmone. Ne išsilavinimas, ne patirtis, ne talentai, bet būtent intuicijos ugnis atvers tiesioginį kelią į Šambalą. Tik intuicijos ugnis atskleis naujų ženklų išskirtinumą kasdieniniame gyvenime. Galima numatyti, kad institucijos ypatingai saugos tokius jautrius bendradarbius. Tokios sąmonės taps gairėmis tiesiam keliui. Moksliniams stebėjimams kryptį teiks intuicijos ugnis. Ne asketai, ne fanatikai, ne prietaringieji, bet žinantys Ugnies jogą nepaliks gyvenimo vairo. Tiesa, jų auka bus didelė. Jie nuolat gyvens ant sprogimo ribos, užuot ramiai tęsę savo egzistavimą. Tačiau ramybė nebūdinga ugniai. Ugnis nuolat ką nors naikina, kad kurtų. Tokie ugniniai siekiai patiria pojūčius kaip nuo lydymo liepsnos.
Šiandien dar ne visiškai aišku, kodėl Mes taip rūpinamės pasitikti naujas galimybes, bet greitai žmonės pradės ieškoti, kaip pritaikyti negirdėtus atsivėrimus, į kuriuos dar nėra atsakymų. Tada kas nors prisimins Ugnies jogos ženklus.
283. Kai jus pavadins svajotojais, sakykite: “Pripažįstame tik veiksmą”. Kai paklaus: “Kuo patvirtinate Mokymą?”, atsakykite: “Tik gyvenimu”. Kai pasiūlys ginti Priesakus, sakykite: “Negalima atsakyti nemokšiškumui”. Kai vainos Mokytoją, sakykite: “Dar šiąnakt susimąstysi apie neatitaisomą klaidą”.
284. Svarbu – reikšmė, o ne forma. Saviveikla svarbiau už viską. Trumpumas taip pat bus sėkmės požymis. Kai gyvename ant dviejų pasaulių ribos, tada nusimanome apie vaizdo reljefiškumą. Kai pasiuntinys praneša žinią, jis žino daugiau.
285. Iš tikrųjų daug laiko sugaišta ieškantys kelio, kai tuo tarpu žinantys kelią gali visas jėgas nukreipti jo užkariavimui. Mes siūlome jiems eiti kupiniems džiugesio. Kiekvienas žingsnis – Mūsų džiaugsmas. Mes pasiruošę suteikti jėgų nepargriūti.
Reikia išgyventi sunkias sroves, net laivas plaukdamas patiria stichijų kliūtis.
286. Gyvenime sėkmę patiria tie, kurie sugeba ypač teisingai suprasti daiktų esmę ir kurie perprato ypatingą daiktų iškraipymą; skiriasi tik pasekmės ir išvados. Supratusieji daiktų esmę, neprisiriša prie jų, bet iškreipusieji lieka daiktų vergais. Jeigu ką nors neaplankė sėkmė, vadinasi, šis nesutalpino savęs ant svarstyklių lėkščių, o liko per jų vidurį. Kur slypi daiktų suvokimo ar iškraipymo matas, jeigu jis keičia gyvenimo sąlygas? Tačiau jeigu niekas nepakito, tai ir minties veiksmų nebuvo. Negali sėkmė lydėti to, kuris delsė suvokti. Daugelis velka silpnumo ir sąstingio jungą. Jų gyvenimas virto jungu, kai iš tikrųjų gyvenimas yra nauji užkariavimai. Sėkmės garantas – judėjimas.
287. Mahajana susijusi su hinajana kaip budizmas su vedanta. Mahajana žino ir pabrėžia stichijų pasaulio esmę, bet hinajana pabrėžia pasekmes ir priežastis, aplenkdama priežasčių sukeltas besiliejančias emanacijas. Mokymas išskelia kibirkštis iš stichijų chaoso. Galima tyrinėti šiuos vaizdus, bet taip pat teisinga bus koncentruotis į priežastis ir pasekmes. Jeigu Budą pavadinsime priežastimi, tai Maitrėja – pasekmė.
288. Be abejo, miražas nėra tikrovė, bet jis egzistuoja. Todėl reikia teisingai suprasti iliuzijos realybę, žinant jos visą išdavikišką iškrypimą.
Žinantys kelią, raskite ugnies pasiekti tikslui!
289. Palaimintasis kalbėjo apie tris mokytojus: vienas buvo apdovanotas dieviškais talentais ir pasitraukė nuo žemiško darbo, antras gavo talentus ir atlaisvino gyvenimo suvokimo giją, trečias gavęs talentus nepaliko žemės, sugebėdamas raišioti suvokimo gijas. Jis atnešė daugiau naudos už kitus.
Gyvenimo ženklas – kryžius.
290. Argi senovės herojai panašūs į šiuolaikinius? Argi senovės herojams reikėjo neišsemiamo entuziazmo atsargų? Jų žygdarbiai buvo trumpi, o vienas energijos proveržis galėdavo pamaitinti juos energija. Tuo tarpu dabar pailgėjusi žygdarbio trukmė ir visiškas žemės atmosferos jėgų išsekimas reikalauja pernelyg didelės energijų įtampos. Pats sunkiausias smūgis, pats rūsčiausias šaukimas įsižiebia nuo vieno energijų proveržio, bet ilgai trukmei ir pakartotinam veiksmui reikia ištiso srovės srauto. Šiuolaikinio herojaus reikšmę palaiko suvokimas, kad jis neturi iš kur laukti bendradarbiavimo.
Kai jis sako: “Negaliu palikti mūšio lauko”, jis sugeria į save naujas jėgas. Mes pasiruošę įlieti srautą atnaujinančių energijų kaip atsaką į tvirtą ryžtą nepalikti mūšio lauko, bet žinome, kaip sunku nešti šviesą tamsoje, nes tą šviesą mato kiti, o ne nešantysis. Be to, miegantys nepakenčia šviesos.
Būtinai stebėkite aplinką, dvasios ugnis tų, kuriems miegui nereikia tamsos, naikina tamsą. iš atskirų įpročių atpažįstam karius. Kai jų žvilgsnis klaidžioja po tamsą, krūpčiodamas nuo tamsos be jokių prošvaisčių, Mes sakome: “Jūsų klauso erdvė”. Sėjėjas neskaičiuoja pasėtų grūdų, nes jis sėjėjas, o ne pjovėjas. Kuris džiugiau eina į darbą? Sėjėjas, o ne sulinkęs pjovėjas. Dešine ranka plačiai beria grūdus sėjėjas, vėjas pagavęs nusineša daug grūdų, bet sėjėjas dainuoja, nes jam laukas netuščias – jis paliks jį, pamaitinęs arimą. Jam tas pats, koks pjovėjas sunaikins jo pasėlį ir kas sugebės surinkti naujus grūdus.
Sėja pavedama patikimesniam darbininkui. Ilgas laukas, bet patyrusi ranka nepavargsta. Mums pasakyta: “Ugdykite herojus”.
291. Be abejo, teisinga būtų pastebėti, kad jeigu apskaičiuotume pykčiui sugaištą laiką, žmonija krūptelėtų. Žmonių supratimas apie reikšmingumą, populiarumą juokingas. Mes galime juo pasinaudoti kaip avalyne patogesniam ėjimui.
292. Išorinių jėgų fenomenai priskiriami žemosioms pakopoms. Jūs žinote kaip kūnas gali pakilti į orą, bet jeigu visa žmonija pakils į orą be jokio tikslo, koks pamišimas įsivyraus! Jūs žinote, kaip daiktai gali prarasti savo svorį ir padidinti jį, bet šiuolaikiniame žmonijos lygyje ši būsena negali būti pritaikyta. Pirmiausia turi būti įtvirtintas siekis suvokti dvasią ir jos jėgą.
Daugelį reiškinių galima paaiškinti kaip valios jėgos poveikį.
293. Ypatingai kenksmingos susikertančios srovės. Net dalyvaudami gyvenimo įvykiuose mes linkę labiau rinktis strėles iš vienos pusės, nei laidomas iš visų krypčių. Galima nesunkiai suprasti prislėgtos nuotaikos priežastį, kai virš galvos zvimbia strėlės nežinia iš kur. Kai neįmanoma išvengti prisipildymo erdvės vardu, tada reikia ypatingai saugoti sveikatą. Padidėja kraujo spaudimas, energetinių centrų įtampa kelia depresiją. Kad ir kažin kokios jėgos, bet vienas priešas geriau už neaiškius prisilietimus. Mokytojas turi labai įdėmiai sekti šiuos periodus, ypač kai ugnys jau kupinos įtampos. Tačiau šie gyvenimo sprogimai neišvengiami. Kiekviena realizuojanti sąmoninga veikla turi sužadinti minčių sūkurį. Jeigu dvasinis augimas jau stiprus, tai organizmo reakcija į dar nesuvaldytas bangas yra sunki.
Be abejo, žmonės su neatvertais energetiniais centrais lengvai nepastebi skriejančių strėlių, bet tai dar nereiškia, kad jiems verta pavydėti. Mes kalbame apie nuolatinį džiaugsmą, bet šis džiaugsmas – ypatinga išmintis.
294. Žmonės mėgsta paslaptingumą. Dvasios tyrinėjimų sritį jie įsivaizduoja kaip užrakintas duris. Kodėl žmonės vengia visko, ko jie nežino? Tik todėl, kad mokyklose jiems kartojama: “Darykite kaip visi”.
Nukreipkite dvasią į nežinomas sritis, tokia kryptis atvers naujas minčių formas.
295. Mokymui reikia ne tik atviros sąmonės, bet ir noro pasiryžti taikyti savyje jo pakopas. Nereikia tikėtis, kad įpročių sukaustytas protas galėtų priimti Mokymą. Mokymui svetimi žmonės vengs knygos taikymo naudos. Tokie žmonės nereikalingi, net jeigu juos atvestų smalsumas.
Jūsų klaus: “Ką daryti su šiais pabirusiais grūdais?” Jie negali net daryti prielaidos, kad be jų sistemos dar gali egzistuoti ir kita. Veikla vertinama vienais metodais, bet mąstymas priklauso net nuo išorinių gyvenimo sąlygų. Palyginkite miesto mąstymą su kaimo, eismą keliuose su skrydžiu. Esmė ir metodas absoliučiai skirsis.
Suvokti ir taikyti Ugnies jogos Mokymą gali tas, kuris jau buvo susidūręs su Gyvenimo mokymais ir jaučia poreikį praturtinti ir iš naujo suvokti savo egzistavimą. Abejonių debesys neslegia ieškančio išeities – kad tik kaip nors išeiti iš labirinto! Žūtbūtinis įsakas pripildo išradingumo ir netrukdo formuotis pažiūrai į mįslingą sistemą.
Kai bus atkreiptas dėmesys į nepaaiškinamus skausmus, tada net suvaržyta sąmonė prisimins Ugnies jogą. Svarbiausia nesiveržti asmeniškai pamatyti užrašiusius Mokymą. Reikmės keliai netikėti. Nepaverskite Mokymo per daug lengvu. Lengvai įvaldomas dažnai niekinamas. Galima taikstytis su nemokšiškumu, bet panieka neleistina. Nepakenks truputis ieškojimų.
296. Žinių troškimas kyla iš pamiršto žinojimo praeityje. Lygiai taip kaip vaizduotė yra ankstesnių patirčių pasekmė.
297. Kuri gyvenimo valanda išmokys žmones skirti didį nuo menko? Pasitenkinimo valanda keičia ir iškreipia tikrovę. Pykčio valanda įvirpina gyvenimo kardo geležtę. Vargo valanda žemina. Kasdieninės plušos valanda apniaukia. Sunku neišlaisvintai sąmonei tamsoje skirti daiktus. Kaip tikėtis, kad žmonės kada nors supras psichinės energijos galią? Jie kaip bepročiai žaidžia, priartėję prie pat sprogimo ribos, ir klaidingai laiko planetą pačiu kiečiausiu kūnu.
Reikia suprasti, kaip žmonės stengiasi pamiršti liūdnus pavyzdžius. Duomenys apie ištisų žemynų sunaikinimą rūpestingai išimti iš senųjų raštų. Taip pat užtamsintos nuorodos į tautų likimus nulėmusius įvykius. “Mes nemėgstame sielotis” – sako žmonijos sergėtojai. Jie pasiruošę nuo savęs pačių nuslėpti savo nuosmukį ir pralaimėjimą. Tautų valdovai sako: “Pas mus viskas ramu”. Nieko neveikimo ramybė užtikrina jiems aukštus postus. Jie paprastai grožisi saulėlydžiais ir pramiega saulėtekius. Tačiau Neregima Vyriausybė sako: “Beprasmiška slėpti esmę!”
Praeities pavyzdžiai išmokys apdairumo.
Ieškokite energijos, kuri pakeistų visą jūsų egzistenciją, jeigu ją sąmoningai prisišauksite. Nejaugi nenorite laiku apsiginkluoti? Paskutinė valanda gali išmokyti žmoniją. Mes nesame ryškius rūbus dėvintys balaganų pranašautojai. Mes kaip paprasti gydytojai perspėjame: laikas skiepytis! Tarp kitko, pasitaiko tokių sveiką protą praradusių drąsuolių, kurie puotauja maro metu. Kapinėms netrūksta atgulančių jose.
Mes kalbame tiems, kurie gali gyventi.
298. Pradėdami veiklą, sugebėkite džiaugtis pradžia. Eiliniai žmonės nori matyti žiedus ir vaisus, bet tyrinėtojai, džiaugiasi pirmuoju daigu, nes tai yra gyvybės prabudimo požymis.
299. Jeigu mokytojas sakys: “Turiu dešimt tūkstančių mokinių”, paklauskite: “Nejaugi kiekvienam atviras įėjimas?” Gausa mažina sėkmę. Kariuomenės dydis niekada negarantavo pergalės.
300. Kartoju, kad Ugnies Jogos kelias yra šviesa kelyje. Nesvarbu, kaip keleiviai naudojasi šiuo labu. Jiems atvertas kelias, skaitantys ugnies ženklus ateis.
Taip noriu suteikti jėgų tiems, kurie suvokė Ugnies Jogos Mokymo šiuolaikiškumą. Nereikia laukti, kol srautas pradės varyti išsigelbėjimo ieškančias minias – tai bus siaubo rykštės pažinimo valanda. Tai nebus vertybė, nes reikia pažinti tuos, kuriuos veda laisvas suvokimas. Į mūšį gali stoti tik tie, kurie žino kovos tikslą. Nereikalingi prievarta tapę vergais. Sakau, kad teisingiau apginti tikrąjį siekį, nei ieškoti sudužusio indo šukių.
301. Jeigu į veiksmų sferą ypatingos priežastys pritraukia vaiką, nusišypsokite jam ir padėkite suvokti, kad šie veiksmai – jo namai. Vaikai kartais ateina ypatingo šaukimo vedini. Paduokite jiems tai, ką jiems paruošė jų praeitis. Vaisiai tampa sultingi tik tada, kai šaknys stiprios.
302. Reikia žinoti kai kuriuos Ugnies Jogos ypatumus ir pasisaugoti. Pasiekus atitinkamą pakopą gali atsirasti nugaros skausmai, negalima lankstytis, nes energijos stuburo kanalu kyla kaip gyvsidabris termometro stulpelyje. Todėl patartina tiesi stuburo laikysena. Taip pat nepageidautini staigūs judesiai į šonus, pavyzdžiui, malkų kapojimas. Liepsnos kryptis vertikali. Tai būdinga kiekvienai ugniai. Toks atsargumas netrukdys normaliai gyventi. Galima visiškai nepastebimai ankstesnius veiksmus pakeisti saugiu elgesiu.
303. Priešo rankos visada pasiruošusios sunaikinti Mūsų nuspręstus dalykus. Priešo ausys visada įtemtai siekia išgirsti jam naudingą paskalą. Maža pasakyti: “Džiaukis priešu”, reikia išmokyti suprasti priešo kėslus. Priešas stovi kelyje kaip nežinomasis lygtyje. Tačiau šis nežinomasis lyginamas su Mums jau žinomais duomenimis. Vadinasi, įmanoma rasti sprendimą kiekvienam aptiktam priešui.
Tiksliai sutikrinkite savo veiksmų aplinkybes. Mokėkite įsidėmėti savo jutimų sąlygas, prie jų vėl grįšime. Priešu vadiname kiekvieną nežinomąjį. Tačiau jį tereikia pažinti, tai yra išspręsti, užkariauti, paversti žinomu. Šio pažinimo metu svarbiausia kontroliuoti save. Artėdamas prie žvėries medžiotojas apskaičiuoja kiekvieną savo judesį.
Jums nuolat kartos, kokios baisios okultinės paslaptys, bet jūs imsitės jų paprastai, pasitikėdami savimi. Mes pirmąja kovos sąlyga laikome savo aplinkybių pažinimą. Nežinomąjį pažįstame priartėdami prie jo. Beprasmiška apie jį kalbėti iš anksto, kai dar net nežinome jo ribų.
Pirmumą teikdami tyrimams, turime susitarti dėl pažinimo metodų. Žinosime judėjimo kryptį, bet netrukdysime sau priešų kūrimu. Apjunkime įžvalgas su realiu judėjimu. Kiekviena atskleista nežinomojo dalis bus užkariavimas, be nuostabos, be ekstazės ir ne be ypatingo džiugesio. Juk kiekviena valanda, net pati nejudriausia, gali priartinti mus prie nežinomojo. Didįjį Nežinomąjį galime įsivaizduoti kaip draugą, bet tyrinėtojui naudingiau laikyti jį priešu. Visi nežinomojo požymiai labiau atitinka priešo požymius. Pirmiausia klabame apie bebaimiškumą, bet jo mums nereikia draugo atveju. Užkariavimo žygdarbiui reikalingas priešas.
Jeigu į kelią jus išlydėsiu kaip užkariautojus, tai iš anksto turėsiu mintyje kovą. Didysis Nežinomasis – kaip priešas – vilioja į pergalę.
304. Pažinimo Mokymas nėra vadovėlis su numeriais pažymėtais puslapiais. Mokymas yra gyvenimo įsakymas, skirtas kiekvienam veiksmui. Kaip blyksteli žaibas ten, kurs susikaupia pakankamas elektros krūvis, taip ir įsakymas skuba ten, kur susikaupia galimybės.
Savo vientisumu Gyvenimo Mokymas gali patenkinti kiekvienos individualybės poreikius. Mokymas padeda spręsti kiekvienos dienos uždavinius. Kartais atrodo, kad Mokymas grįžta prie ankstesnių dalykų. Tačiau palyginę tuos įsakymus pamatote, kad jie liečia visiškai skirtingus gyvenimo pasireiškimus. Išoriniai požymiai neturi reikšmės. Žmogus gali rausti ar balti nuo skirtingų priežasčių. Dosniai numatysime palankiausias gyvenimo sąlygas, bet smulkmenas paliksime karmos tėkmei. Dažnai galima pakeisti pagrindinę tėkmę, bet smulkmenos bus karmos išankstinių nurodymų požymis. Tokios smulkmenos nėra lemiamas veiksnys, nors žmonės paprastai įsimena būtent jas ir pagal jas sprendžia apie esmę. Taip pat negalima tikėtis iš nurodymų ir bandymų vienodo taikymo ir vienodos eigos. Akivaizdumas dar nieko nereiškia. Įsakymas numato kiekvieną galimybę, nes pasireiškimas labai įvairus. Pavojus slypi visai kitur. Dažnai žmogus, pajutęs galimybę, nustoja būti jai dėmesingas. Kaip paprastai: šventei skirtą gėlę jis naudoja kasdienybėje. Be abejo, gėlės visada gražu, bet geriau gyvenimą paversti dvasios švente, nei šventines gėles barstyti kasdienybės dulkėmis. Vėl grįžtame prie gyvenimo kaip prie stebuklingų vaistų taurės. Išgerti Pasaulio nuodų taurę, kad atgimtume su visa savo galia. Šis simbolis driekiasi nuo pačių seniausių padavimų. Sutinkame jį Egipte, Graikijoje; pats Šyva primena apie jį. Ištisa virtinė Išganytojų neša nuodų taurę paversdami ją dievų gėrimu Amrita.
Kai sakome: “Būkite išskirtiniai ir nepraraskite žygdarbio taurės”, tai nurodome: “Nejuodinkite savo gyvenimo ir neišliekite taurės”. Kartoju: kiek daug jums duota. Net kiekviena suprasta ir pritaikyta dalis duos naują gyvenimą. Tad stebėkite galimybių lietų ir džiaukitės vaivorykšte.
305. Parodėme jums laiptus su išraižytomis pakopomis. Tačiau kodėl apatinę pakopą visą dengia raštas, o kuo aukščiau, tuo mažiau puošybos, ir ant viršutinės pakopos nėra jokių ženklų? Kodėl raštas toks sudėtingas, kad užima visą pakopos plotą? Ar ant viršutinės pakopos jau nereikia rašto? Tikrai, nematau viršuje jokio rašto. Tiesiog – pagalvokite.
306. Pasaulio Motinos kvėpavimas, naštą laikantys Atlantai ir Taurę priėmę Išganytojai – šie trys įvaizdžiai išreiškia vieną ir tą patį dėsnį. Erdvės psichinės energijos sankaupa sąlygoja planetos atskirų dalių sprogimus. Organizmai, kvėpuojantys Pasaulio Motinos kvėpavimo ritmu, reaguoja į erdvinių kūnų sprogimus. Ar toks sukrėtimas gali būti privalumu? Lygiai taip, kaip subtilaus kūrinio atlikimui reikalingi tiksliai suderinti instrumentai. Be abejo, kai tokių instrumentų yra mažai, šiam mažam kiekiui tenka visas didžiulis srovių krūvis. Nereikia įrodinėti, kad vis tiek geriau prisiimti Pasaulio naštą, nei likti gyvenimo nuošalėje. Kai kalbu apie atsargumą, tuo pačiu primenu bebaimiškumą, sutvirtintą praplėsta sąmone. Tačiau be narsos neįmanoma kurti. Be kūrybos neįmanoma priartėti prie Taurės. Tik liepsna virš Taurės nušviečia skliauto aukštį. Todėl mūsų žvilgsniui Išganytojų neslepia auksinis arnotas.
307. Dažnai girdime pavadinimą Ugninė Kariauna, nes Aukso amžius – Satja juga – prasideda ugnies stichija. Tada susirenka tie, kurie kupini šios visa ką persmelkiančios stichijos. Ugnies judėjimas ir veržlumas – tai šviesos principo esmė. Neįmanoma pralenkti šviesos, nes ją maitina visur kur esančios ugnies srautai. Todėl ir sakau, kad ugnies sruvenimas pats tyriausias ir veržliausias. Visa nepasireiškusi erdvė – tai ugnies laivas.
Senovinis ugnies sienos simbolis byloja apie erdvės ugnį. Rytuose egzistuoja žinios apie Ugninę Kariauną, kuri pakils Naujo Amžiaus aušroje.
Kataklizmai kyla dėl ugnies ir planetos nuosėdų nesiderinimo. Tos planetos dujos, kurios atsirado dėl irimo proceso išskirtų nuodų, maitina nesutramdomą Ardos energiją, kitaip sakant kūno materija ir ugnis nesuderinami dalykai. Švytinčioji materija siekia sutaikinti nederančius pradus, tačiau tai, kas vadinama tamsa, paralyžiuoja šviesos materijos pradą – tada įvyksta katastrofa.
Ugninė Kariuomenė gyvuoja, kai erdvės ugnis pasiekia pergalę.
308. Kiekvienas nusikaltėlis vengia vietų, kuriose įvykdytas nusikaltimas. Žmonės suvokia, kad jų elgesys astraliniame pasaulyje neatitinka dvasios orumo, todėl tokia grėsminga Astralo vartų baimė. Bando net negalvoti apie šį perėjimą, tikėdamiesi, kad nežinojimas apsaugo nuo atsakomybės. Tuo tarpu žinantis gali naudotis tais perėjimais kaip mes naudojamės laiptų pakopomis.
Nuo seno žinomas tiesioginio kilimo dangun simbolis. Kas dar be sąmonės prasiplėtimo gali sąlygoti šį kilimą? Vėlgi ugnis. Ši stichija transformuoja kelią. Kūnų ugnis susijungia ir maitinasi iš erdvės ugnies. Psichinės energijos reiškinys pagrįstas ugnies principu. Ugnis sukelia visus fenomenus. Ugnis nušviečia visus įėjimus.
Be abejo, ugnies stichijos žmonėms nelengva gyventi fiziniame kūne. Tačiau būtent juos pasirinkite bendradarbiais, nes jiems nebūdinga išdavystė. Pavojus neprivers juos blaškytis. Pareigą jie supranta, o jų siekis kyla kaip liepsna. Kam lengviausia įžiebti antpečių ugnis? Kam lengviausia kurti, jeigu ne visa persmelkiančiai ugniai? Sunku žmonėms suvokti šios stichijos požymius. Žemė, oras, vanduo – šios stichijos akivaizdžios, bet kalbos, kad ugnis persmelkia vandenį, jiems atrodo kaip humoras. Ugnies persismelkimą reikia suvokti, kitaip nepraeisime Ugninių Vartų.
309. Iš visų pasireiškimų labiausiai vertiname absoliučią dvasios būseną. Klaidos niekis, kai tvirtėja ugnies pradas. Veiksmas – kaip besiplaikstanti kario vėliava; jo ryžtas – kaip karūna, jo dvasios liepsna – kaip perlas.
Liepsningoji dvasia, tu sudegini klaidas ir persmelki tamsą. Labiausiai vertiname dvasios ugnį.
310. Sunkiai skiriamos sąmonės plėtimosi ribos. Be abejo, šios pakopos realiai egzistuoja, bet jų linijos vingiuotos. Čia netinka bendri vertinimai. Ypatingai atsargiai reikia vertinti žemesnėse pakopose, kad nepakenktume!
Kaip galima priversti visus atsigręžti į vieną pusę? Tačiau žiūrėdami į skirtingas puses, žmonės matys skirtingus dalykus, nepakenkdami Visuotinei Gerovei. Tegul žiūri į skirtingas puses. Tegul stebi visus žvaigždžių erdvės taškus. Reikia, kad akis išmoktų stebėti. Tegul naudojasi visomis bendromis sankaupomis, tik prisilaikydami Visuotinės Gerovės. Leiskite naudotis visais šaltiniais, ir daugiausiai teks tam, kuris daugiau sutalpins.
Dvasios degimo reiškinys toks įvairialypis. Tačiau jau geriau suklysti, perdėti gėrio galimybes, bet tik nesumenkinti. Eidami per pievą neskinkite gėlių be reikalo. Nueidami pagalvokite, kad net pats nepaslankiausias bendradarbis gali įnešti savo akmenį į bendrą statinį. Nereikia atmesti, kol neperžengta išdavystės riba. Vertinkite pagal šį tamsųjį požymį.
…Vertimas tęsiamas…
57. Vedanta [sanskr. – vedų pabaiga], vyraujanti induizmo filosofinė sistema, susikūrusi senųjų indiškų filosofinių-religinių tekstų, upanišadų, pagrindu.
58. Indra, indoiranėnų dievas. Vedose – griaustinio, audros dievas, kitų dievų valdovas, karinės funkcijos įsikūnijimas.
59. Mahajana [sanskr. “didysis vežimas” arba “platusis kelias”], viena iš dviejų (šalia hinajanos) budizmo krypčių. Ji kelia aktyvios užuojautos idealą, įsikūnijusį bodisatvose – žmonėse, kurie pasiekė tobulybę, tačiau laikinai atsisakė nirvanos, kad galėtų padėti ir kitiems ją pasiekti.
60. Hinajana [sanskr. “mažasis vežimas” arba “siaurasis kelias”], viena iš dviejų budizmo šakų, susiformavusi m. e. pradžioje Šiaurės rytų Indijoje ir Šri Lankoje, mūsų dienomis labiausiai paplitusi Pietryčių Azijoje. Ji pabrėžia atsiskyrėliško gyvenimo reikšmę siekiant išsigelbėjimo. Jos požiūriu, pasiekti nirvaną kiekvienas žmogus gali tik savo jėgomis be jokios pašalinės pagalbos.
61. Maitrėja, arba būsimas Buda (žr. 14-a past.)
62. Teosofija šį Didįjį Nežinomąjį vadina Tera incognita – nežinoma Žemė – ir taip pat siūlo ją užkariauti pažinimu.
