211. Druidų Motina saugojo žinias nuo iškraipymų, taip pat ir Ugnies Jogos Motina saugos Mokymą nuo klaidingų interpretacijų. Ugninis Tiesos suvokimas – didelis sunkis, bet sargybinio pareiga prieštarauja išdavystei. Saulėtas kardas neiškris iš rankos, ir keliai nesulinks garbinti netiesą. Taip reikia suprasti Mokymą, kuris skatina kalti naują gyvenimą. Jis sako: “Jūs girdėjote, jūs turite suprasti – nuo šio momento jūs prisiėmėte atsakomybę už iškraipymus”.
212. Džiaukitės, džiaukitės, džiaukitės! Jogas privalo pažinti džiaugsmo išmintį. Palaimintojo Įsakymas – saugoti dvasios džiaugsmą. Tas, kuris jaučia dvasios buvimą, – tas jau džiaugiasi, žinodamas savo begalinumą.
213. Sunkiausia dvasiai, kuri sukaupė galimybes, bet išorinio gyvenimo sąlygos neleidžia realizuoti. Tai tarsi erdvinės ugnies kaitinamas uždengtas verdančio vandens katilas. Tada reikia panaudoti kintančias šaldymo sroves. Erdvės ugnis, įkaitinanti net akmenis, neatsiejamai susijusi su energetinių centrų kanalais, todėl Mokytojas net labiausiai pasiaukojusiam jogui sako: “Atsargiai!”
214. Tokio dydžio Spindulingosios Materijos kristalas, kokį matėte jūs, retai kam gali būti parodytas. Tam turi susiklostyti sėkmingas magnetinių srovių tinklas. Jis yra tarsi magnetu pritrauktas akmuo. Jis taip pat sustiprina trečios akies energetinį centrą ir yra aukščiausių sferų astralinis produktas. Jis priklauso subtiliausioms energijoms ir taps žmonijai pažadėtų energijų formulės sudedamąja dalimi, jeigu žmonija panorės ją priimti. Ši šviesa gali būti sustiprinta iki begalybės ir tapti apšvietimo šaltiniu, nereikalaujančiu medžiaginių sąnaudų bei įgaunančiu bet kokią formą. Visa tai galima perduoti, bet reikalingas žmonijos noras, kitaip negalima duoti subtiliausių energijų srauto. Šių energijų jėgos susijusios su psichine energija, todėl kiekvienas piktnaudžiavimas bus pražūtingas.
Reikia atminti, kad Spindulingoji Materija nepakeičiama ne tik apšvietimo srityje, bet ir gydančiu aspektu. Juk ji gali tapti geriausia priemone raminti nervus, nes egzistuoja kaip tiltas tarp psichinės žmonijos energijos ir kosminės energijos, kurios rezervuaras neišsemiamas.
215. Piktas žmogus lyginamas su jaučiu, bet puolantis už tiesą – su šviesia dvasia. Kada gi žmonės supras, kaip puiku prilygti Aukščiausioms Būtybėms! Tačiau pakol kas jie varžosi net galvoti apie tai.
216. Štai kodėl svarbu būtent dabar atkreipti dėmesį Ugnies Jogą. Kiekvieną šimtmetį psichinė energija įsakmiai prabunda žmonijoje, tačiau šį gerą įsaką dvikojai paprastai ignoruoja.
Paimkime pavyzdį. XIX a. pradžioje pakilo romantizmo banga, bet be jo esmės suvokimo, kitaip sakant, be heroizmo. Šimtmečio viduryje Žemę jau apgaubė neigiamas materializmas, bet buvo ignoruotas tikrųjų materijos savybių tyrinėjimas. Amžiaus pabaiga tapo kupina nusivylimo, nors buvo lemta perkainoti vertybes. XX a. prasidėjo karu ir tautų sukrėtimais, nors psichinė energija rodė kryptį į kitų pasaulių užkariavimus. Taip laisva valia iškreipia lemties nešamas vertybes. Šimtmečio viduryje vėl įsiplieks įvairiausių neįsisavintų energijų ženklai, ir vėl žmonės puldinės neteisingomis kryptimis. Todėl pats laikas regintiems pateikti tikrojo kelio ženklus.
Tegul turi laiko įsisavinti, turėdami mintyje terminų trumpumą.
217. Kai rinksitės mokinius, per daug neskubėkite. Atėjusiems pateikite tris užduotis, kad jie galėtų atsiskleisti, patys to neįtardami. Tegul viena užduotis būna Visuotinės Gerovės stiprinimas, antra – Mokytojo Vardo saugojimas, trečia – iniciatyvumo demonstracija.
Jeigu kas nors užduočių atlikimo metu pradės kelti pavojų, atmeskite jį. Jeigu kas nors pradės šnibždėti už kampo, atmeskite jį. Jeigu kas nors pradės varginti, atmeskite jį. Apie išdavikus nekalbu. Užduočių atlikimo metu pamatysite išbandomųjų naudojamus darbo metodus. Visur laisva valia, ir pati planeta žmogaus dvasios valioje.
218. Kai Mes kalbame apie subtiliausias energijas, reikia žinoti jų pasireiškimo požymius. Pavadinimas “subtiliausios” nurodo, kad jų poveikio kokybė skirsis nuo kasdieninių reiškinių. Didžiausios energijos mažiausiai juntamos. Būtent sąmonė sušvelnina visuotinės energijos jėgos jutimą. Erdvės sąmonė prisotina smegenų medžiagą. Šio proceso neįmanoma parodyti, jis neaprėpiamas. Kaip besisukantis ratas atrodo nejudantis, ir tik aplinkinės atmosferos judėjimas parodo įtampos laipsnį, taip ir subtiliausių energijų pasireiškimo atvejais jas įmanoma stebėti tik per didelį atstumą. Kaip bespalvis kalio cianidas akiai neatskleidžia savo savybių, taip sąmonės energijos netriuškina iš karto, o tik jų pasekmės veikia aplinkos erdvines bangas. Taip, pavyzdžiui, švytinti materija pirmiausia apakina, bet jos subtiliųjų vibracijų beveik nejaučiame.
Tas pats dėsnis veikia ir kituose procesuose. Paimkime poveikio žmonėms atvejį. Oratorius pasako kalbą – ir minia nugalėta. Tačiau tolesnis poveikis tarsi nejuntamas. Vis gi negalima teigti, kad pirmasis poveikis buvo pats svariausias. Visiškai tikėtina, kad kalbos sakymo metu, miniai pakito sąmonės būsena, o vėliau griaudėjantį balsą pakeitė tyla. Jau esame kalbėję apie tylos galią. Taip visiškai suprantamai, bet nematomai formuojasi aplinkybės. Žmonės pastebi jas tik visiškai subrendusias, tačiau jogas stebi visą subtiliausią formavimosi procesą. Posakis “viskas ne atsitiktinai” jogui atskleidžia visą poveikio spektrą. Atskiromis spalvomis išsidėsto aplinkybių sluoksniai, vertėtų tai įsidėmėti. Tiek cheminių, tiek ir psichinių transformacijų atveju stengiamės išvengti proceso vienodumo. Kiekvienas lauktas vienodumas atkerta daugybę galimybių. Veikiant subtiliausioms energijoms kiekvienas tariamas netikėtumas atveria naują ornamentą. Kuo praturtinsime evoliuciją, jeigu nesuprasime subtiliausių energijų poveikio?
219. Kaip galima pavadinti Ugnies jogą? Aišku, Tiesos gynėju. Jogui įgimtas Tiesos jutimas, kaip ugniai įgimta šviesa. Žodžiais neįmanoma paaiškinti jautrumo augimo, bet jis užaštrina tiek penkis fizinius pojūčius, tiek ir septynis astralinio kūno pojūčius, kurie fiziniame kūne gali būti juntami tik kaip rezonansiniai virpesiai. Taigi reikia įdėmiai įsiklausyti į Ugnies jogo pojūčius, juose glūdi Tiesa kaip šviesos liepsna.
220. Ugnies Joga – tai ne tik eilinį kartą praplečia žmogaus galimybes, bet ji turi suderinti kosmines energijas, kurios numatytu laiku pasieks mūsų planetą. Ši aplinkybė turi būti tvirtai įsisąmoninta, priešingu atveju pasekmės sklis kaip ligos, o išorinis gydymas nesumažins liūdniausios baigties. Kaip galima gydytis nuo ugnies apsireiškimo? Ją galima vien tik nukreipti kaip naudingą psichinę darbinę jėgą. Kaip galima gydyti skausmą stubure, jeigu jis susijęs su Kundalinės prabudimu? Žinantis tik džiaugsis tuo ir stengsis palengvinti šią būseną vėsinančiais mėtos įtrynimais. Ar galima numalšinti kaktos peršėjimą, sukeltą trečios akies, jeigu ji jau pradėjo veikti? Ar nebus protingiau leisti jai vystytis, saugant nuo saulės? Jau senovėje plaukus sukeldavo ant viršugalvio, šiam kanalui apsaugoti. Ar galima sustabdyti saulės rezginio kirbėjimą, jeigu jis pradėjo suktis? Bet kokia prievarta saulės rezginio energijų gyvatės atžvilgiu gali pakenkti smegenims. Taip pat pavojinga trukdyti taurės energetinio centro darbui. Žinoma, nuodijimasis opiumu sustabdo energetinių centrų sukimąsi, bet tokiu atveju geriau jau nukirsti galvą.
Galima įsivaizduoti, kokį nerimą sukels šie nesuvokti veiksniai, jeigu jų nesusiesime su psichine energija. Kaip bebūtų keista, bet fizinių imperilo pėdsakų tyrimai gali padėti suvokti psichinių energijų nusėdimą. Imperilo pėdsakų galima rasti kiekvieno nervo kanale, bet taip pat galime pastebėti, kad aplink šių nuodų granules kaupiasi ir tam tikra medžiaga, sugerianti šią kenksmingą nervų apnašą. Psichinės energijos nuosėdos bus atrastos, nes kiekviena energija turi fizinę kristalo formą.
Tas, kuris matė foksato ir Spindulingos Materijos kristalus, tas žino, kad net subtiliųjų energijų kristalai yra regimi. Fizinio plano energijų sujungimas su nematomu erdvės prisotinimu – teisinga tyrimų kryptis. Metafizika nedavė juntamų pasekmių. Alchemikas nurimo kape, bet chemija pateiks juntamą tikrovę, jeigu įstengs teisingai suprasti psichinę energiją ir viską surišančią ugnį.
Manau, reikia duoti galimybę, bet valios laisvė neturi būti pažeista. Kas norės, tas supras. Niekada neduokite galutinės formulės, palikite vietos laisvai valiai pasireikšti.
221. Šiandien parodėme imperilo nuosėdas. Kaip tik šis nuodas teikia žmonėms tiek nerimo. Nepamirškite, kad net pats didžiausias nemokšiškumas nenusipelno nė menkiausio imperilo lašo. Juk imperilas nėra asmeninis produktas – garuodamas jis prisodrina erdvę, už kurios švarą atsakingi visi.
222. Laisva valia – labai prieštaringas dalykas. Vieni ją paverčia savivale, kiti – neatsakingumu, treti – išdidumo beprotyste. Tik pasiekęs dvasios discipliną gali suvokti, kokia griežta laisvės tikrovė.
Laisvės nuosmukį galima pavadinti nemokšiškumo švente. Žmonės negali susitaikyti su Pažinimo Hierarchijos egzistavimu ir gerbti valios griežtumą. Tačiau argi įmanoma Joga ten, kur nėra atsakomybės už valią? Kiekvienas jogas tramdyte tramdo savo širdį – tokie atsakingi jo valios veiksmai. Jogo valios sukeltos pasekmės gali būti nepaprastai sunkios, bet jis žino, kodėl jis jas pasirinko. Taip jogą galima įsivaizduoti kariu be pamainos.
Tas, kuris pasitiki savo valia, tegul ateina!
223. Net aštriausi nagai jums nebaisūs, riaumojimas jūsų negąsdina. Žvėrys vizgina uodegas ir pasiruošę tarnauti. Būtent Jogos kelias pavojų paverčia ugnies gėlėmis. Kai patariu išsaugoti žemės patirtis, turiu mintyje vien tik dvasios tvirtumo ugdymą. Mes smerkiame tuščią energijų eikvojimą. Kiekvienas ko nors įsigijimas yra laisvės pakopa. Kur baigiasi leidžiamų įsigijimų riba? Mokytojo patirtis ir intuityvi visažinystė padės išsiugdyti saiko matą. Jogas viską gali, jogui viskas negalima. Kokios gi tos apribojimo sąlygos?
Atsakomybė už savo dvasinius turtus, vien tik šių turtų įsigijimas dera jogui. Visa kita – tik kaip kario ginklai, kurie po mūšio grąžinami vadui. Čia negali kilti abejonių. “Valdove, pasiimk atgal visus mano ginklus, kertantį kardą ir apsaugos skydą. Koks sunkus šalmas, kuris kovoje buvo lengvesnis už plunksną! Blauzdų šarvai varžo žingsnį, o šarvų antalkūniai kaip grandinės prie rankų!” Vadas pasakys: “Kiekviena kova turi savo ginklą. Netinkamus ginklus palik, jie bus perduoti tavo dvasios būsenos įpėdiniui. Kiekvienas ginklas pritaikytas konkrečiai kovai. Kardas tau jau per trumpas, todėl tau įteikiu šviesos ietį ir tolimų skrydžių strėles”.
Tas, kuris matė priešą per kardo ilgį, tas žino, kaip pasiųsti pergalės strėlę. Tačiau daugelis karių nežino ginklų tikslingumo ir todėl patenka po priešo smūgiais. Per neapsižiūrėjimą patekęs po priešo smūgiu nenusipelno garbės. Ši kovos taisyklė privaloma kiekvienam jogui.
224. Išlaisvintas subtilus jogo kūnas lanko įvairius būties planus. Jis gali tiek skrieti tarpplanetine erdve, tiek prasiskverbti į planetos gelmes. Planetos kataklizmų tyrinėjimai padės suvokti gyvenimo sluoksnynus. Galima stebėti, kaip suakmenėjo gyvūnai, užklupti mineralinio srauto. Galima keliauti požeminiais kanalais ir pamatyti, kaip išsekinti planetos pagrindai. Taip jogo dvasia pripranta prie senųjų kūnų būsenos, ir niekas jam neatrodo amžinai tvirtas, išbaigtas. Toks suvokimas – paskata tolesniam dvasios tobulėjimui. Toks siekis tobulėti ateis suvokus netobulumą.
225. Klaidinga galvoti, kad sąmonė plečiasi nuo žavėjimosi subtiliosiomis tobulėjimo galimybėmis. Kaip apačioje, taip ir viršuje – visur darbas bei patirtis. Sąmonė maitina subtilaus kūno augimą. Net menkiausias pojūtis, kuria subtilaus kūno materiją. Būtent į šią sąlygą žmonės nekreipia dėmesio. Jie galvoja, kad ryškiais poelgiais galima kompensuoti virtinę menkų buitinių veiksmų. Bet kur dideli, kur maži? Todėl jogo veiksmai visada subtiliai apmąstyti. Kiekviename jogo veiksme galima įžvelgti pastabumą ir kruopštumą. Juose nėra prietarų ir svetimų įpročių. Jis žengia kaip liūtas, nelaužydamas jo dėmesio nevertų augalų, bet jo smūgis triuškina be abejonių. Taip reikia vertinti kiekvieno savo veiksmo esmę. Nereikia galvoti, kad naują sodą sodinsi rytoj. Tik iš karto, tuoj pat, neatidėliojant galima sustiprinti sąmonės daigyną. Sodininkas ištyrinėja kiekvieną sode rastą naują šaknį. Jogui kiekviena sąmonės gija bus ryšys su tolimais pasauliais.
226. Savo veiksmais jogas prilygsta akmentašiui arba subtiliausių dirbinių auksakaliui. Labiausiai jogas primena auksakalį. Tik auksakalys subtiliausiais prisilietimais iš detalių kuria ornamentą. Taip ir jogas sugeba perprasti nematomas žmonių ketinimų aplinkybes. Jis susitelkia į fizine rega nematomą ir išmoksta perprasti tikrąsias įvykių priežastis.
Jogas kaupia įžvalgumo patirtį. Argi jogas gali visiškai pasitraukti iš gyvenimo? Jis taip persiėmęs tobulėjimu, kad net negali ilgai išbūti vienoje tarpplanetinėje būsenoje. Jums žinomas jogas U. susikūrė ypatingą tarpplanetinę veiklą, kuri atnešė naudą žmonijai ir padėjo pagrindus subtilaus kūno sutankinimo tyrimams. Šį pavyzdį pateikiu kaip įrodymą, kad visur reikalingas individualus sąmoningas darbas.
Subtilaus Pasaulio iškraipymai trukdo žmonijai nuosekliai tęsti tobulėjimą. Tačiau šiuos iškraipymus įneša fizinis pasaulis, taigi ir gydyti reikėtų pradėti nuo pastarojo. Todėl ir Jogos studijos nėra individualus tobulėjimas, bet Subtilaus Pasaulio švarinimas. Jogas, sąmoningai keisdamas sąmonės būsenas, pasiekia dvasios darbo įtampą. Jis ne tik sutrumpina poilsį tarp įsikūnijimų, bet iš karto nukreipia mintį naudingų veiksmų kryptimi. Taip jis sujungia savimi atskirtus pasaulius ir savo nepertraukiamu darbu siekia viso ko pažinimo.
227. Kiekvienas kosminis laimėjimas dėl aplaidumo gali tapti pavojingas. Jeigu žmonės pajėgs įvaldyti naujas energijas, tai silpnoms dvasioms padidės apsėdimo pavojus. Į apsėdimą vertėtų pažvelgti moksliškai. Nustatyti du egzistavimo momentai. Pirmas – gyvenimo nenutrūkstamumas įvairiuose būviuose, antras – vienos būtybės valios įtaka kitai būtybei. Taip nematerialios būtybės, egzistuojančios įvairių laipsnių subtilumo kūnuose, gali nukreipti savo mintis į žemėje įsikūnijusias būtybes. Nesąmoninga energija gali susieti pasaulius, bet susiedama su aukštesniu, kartu atveria kelią žemesniems. Be to, žinote, kaip žemesnieji stengiasi priartėti prie fizinių emanacijų. Todėl reikia perspėti žmones apie valios tvirtumą, nes apsėdimas yra viena iš labiausiai neleistinų būsenų. Tik kito žmogaus valios, tvirtos ir tyros, įsiterpimas gali nutraukti šią savivalę, kuri ištinka žmones nepriklausomai nuo amžiaus ir padėties.
Gydytojo uždavinys – įsižiūrėti į ligonį ir surasti svetimos valios požymius. Jeigu gydytojas pats pakankamai tyras ir nebijo persinešti į save neprašyto svečio, jis gali taikyti valios poveikį. Tačiau vien apsėdėjo išėjimo nepakanka pagijimui. Apie tris metus tebeegzistuoja situacijos atsinaujinimo galimybė, ligonis turi įdėmiai kontroliuoti savo mintis. Būtina perspėti gydytojus.
Nesuskaičiuojama daugybė norinčių įteigti žmonėms pačias šlykščiausias mintis, bet žmogaus išgelbėjimui pakanka turėti jėgų ir surasti įsakymo ritmą. Jogo pareiga išvaryti kenksmingus poveikius.
228. Atviri energetiniai centrai atveria evoliucinį kosminį kanalą, tačiau mediumai – kaip laivas be vairo. Visa žmonija siekdama tobulėjimo turi kilti evoliuciniu kanalu, bet uždari energetiniai centrai stumia ją toli atgal. Atviri energetiniai centrai tėra tik teisingos krypties įrodymas, kai tuo tarpu mediumas pats sau kelia pavojų. Mediumas – tai užvažiuojamieji nakvynės namai išsikūnijusiems melagiams.
229. Aukštikalnių magnetizmas ir atviri energetiniai centrai seseriai Urusvati padėjo įžiūrėti foksato bei Spindulingosios Materijos kristalus, imperilo nuosėdas ir psichinės energijos emanacijas. Pagalvokite, jeigu psichinės energijos emanacija regima plika akimi – vadinasi, ji pastebima. Viskas, ką įmanoma pastebėti, gali būti kondensuota, vadinasi, gali būti surinkta nauja gyva jėga. Taip laboratorinių bandymų keliu priartinsime naujų energijų įvaldymą. Žmonės, sutirštindami savo natūralias emanacijas, gali pasiruošti naujo gyvybingumo atsargas. Tai, kas išsisklaido erdvėje, gali būti betarpiškai panaudota. Štai kodėl reikalingas aukštai esantis Žinių miestas. Štai kodėl reikia atkreipti dėmesį į psichinės energijos ugdymą.
230. Reikia būti atidiems taip vadinamo sielos dvigubo gyvenimo atžvilgiu. Blogiausiu atveju jis yra apsėdimo atmaina, geriausiu – ankstesnių gyvenimų pasekmė. Kartais siela taip tampriai susiliečia su ankstesniais įsikūnijimais, kad juos iš naujo išgyvena. Reikia labai atsargiai elgtis su ta būsena, kuri nesusijusi su esamo įsikūnijimo sąmone. Nereikia kankinti klausimais, bet ir čia jogas gali būti naudingas. Jis gali įsakyti atsitraukti nuo praeities. Jūs pastebėjote, kad Mes tik esant neišvengiamam reikalui minime ankstesnius įsikūnijimus, kad iš Akašos nepritrauktume praeities emanacijų.
231. Niekada nereikia kviestis žmonių į savo kiemą. Net didieji Mokytojai perpildydavo kreipimosi taurę, nuogąstaudami, kad Mokymas liks neperduotas. Tuo tarpu kiekvienas Mokymas pasirodo savo laiku, jis prisodrina erdvę ir skleidžia emanacijas, kurios prasismelkia netikėtais keliais. Regime, kaip daugelis plačiai skleistų dalykų nugrimzdo pačioje pirmoje sąmyšio bangoje. Tačiau malonu stebėti, kaip dygsta neregimas pasėlis. Kiek kartų išjuokta knyga buvo atmesta, kol sulaukė teisingo dėmesio. Taip ir kūrinių deginimas tik sutvirtindavo juos. Reikia saugotis ne persekiojimų, bet pripažinimo. Reikia nuolat tai kartoti, nes žmonės orientuojasi į minią ir nesuvokia atsitiktinio sambūrio beprasmybės.
Jogas sugeba šykščiai, bet išmintingai dalinti Mokymo žodžius. Duoti visiems viską, reiškia pačią erdvę paversti nelaiminga. Ateities miškas tegul išauga iš nedaugelio, bet tvirtų kamienų, nes smulkūs krūmokšniai stelbia vienas kitą ir teikia prieglobstį kenksmingoms būtybėms. Kiekviename gamtos reiškinyje galite stebėti aukštesniųjų organizmų augimo kelius. Aukštesniaisiais organizmais vadiname minties atsiradimą ir įsikūnijimą. Minčių nuotrupos, aišku, nieko vertos, bet nenutrūkstanti ir tiksli mintis gali tapti Mokymo atrama.
232. Kas gali atmesti naudingą vadovavimą? Tas, kuris atmetė mintis apie patogų gyvenimą. Kam galima duoti kovos priemones? Tam, kuris nepaliks kovos lauko!
233. Nereikia toli ieškoti to, kas yra čia pat. Kokią neatitaisomą žalą žmonijai padarė tariami magijos ieškojimai! Užuot plėtę savo sąmonę žmonės, apsiribodavo svetimų formulių žodžiais, dažnai net nežinodami jų reikšmės ir tarimo ritmo. Kas dar taip priešinasi evoliucijai kaip sustingdytos magijos formulės? Tokie magijos metodai labiausiai nutolino Astralinį Pasaulį nuo įkūnyto pasaulio. Net apsėdimas dažniausiai yra tokių maginių iššaukimų pasekmė. Apie mediumų veiklą galima pasakyti tą patį.
Tos magijos formulės, kurios viešai publikuojamos, yra klaidingos. Jose praleista tai, kas perduodama tik iš lūpų į ausį. Be abejo, jogas šiuo atveju yra visiška mago priešingybė. Save vadinantis magu remiasi klaidingais ir sustingusiais žodžiais, jogas nuolat įkvepia naują Kosmoso kvėpavimą. Vienas senas nuo gimimo, kitas jaunas iki senatvės. Vienas bando smogti svetimais žodžiais, kitas nugali laisva mintimi. Vienas ginasi apgailėtinais ašmenimis, kitas apsigaubęs savo žvilgsnio šarvais.
Joga neturi nieko bendra su tariama magija.
234. Jūs matėte, kaip upelis virsta galingu srautu, jeigu jis surenka visus krioklius ir visas tėkmes, paversdamas jas savo bangomis. Taip ir jogui nėra blogų ir gerų žinių, jis sugeria visas žinias ir visur įžvelgia naudą.
Reikia pasiruošti realizuoti visas žinias. Kokią sritį galime laikytį neverta dėmesio? Kaip galime išlikti tvirti, jeigu patys atstumiame reikiamą medžiagą?
235. Teisingai pastebėta, kad kai kurie skausmai vadinami šventais; per juos tobulėja dvasia, ir nėra kito kelio. Neturime pavyzdžių, kad sąmonė plėstųsi be fizinio kūno skausmų. Būtina suprasti, kaip atsargiai reikia sutikti kiekvieną reiškinį, kada mes kiekvieną akimirką laukiame aukščiausių energijų srauto.
236. Koks pasitikėjimas pats geriausias? Be žodžių rodomas pasitikėjimas pats geriausias. Kokia abejonė pati blogiausia? Akimirkos abejonė pati blogiausia. Baisi ne grėsminga abejonių gyvatė – vienu žygdarbiu gali būti sunaikinta gyvatė – bet išnaikinti daugybei mažų kirminų prireiks ne mažo vaistų kiekio. Paties stipriausio pasitikėjimo neįžeis nei mintis, nei žodis. Geriau nuryti nuodus, nei sirgti abejonėmis. Pasitikėjimo apšviestam nereikia šarvų.
237. Kelias į Mokytoją vienas – eik neatsigręždamas. Mintis apie nesėkmę – jau pralaimėjimas. Kaip erelis per bedugnę praskrenda tas, kuris žino savo skrydžio kryptį. Mokate magnetizuoti aplinkybes.
238. Taip nebūna, kad nevargintų sena ankstesnių įsikūnijimų aura; ypatingai, kai karma atveda nelabai malonius pakeleivius, tačiau kai toks susitikimas baigiasi, jaučiamas palengvėjimas, tarsi būtų atiduota svetima manta. Ne mažiau kaip pusė visų žemės susitikimų susiję su ankstesniais įsikūnijimais. Galima įsivaizduoti kaip kamštinės figūrėlės susinarsto nuo aukščiausios elektros energijos spaudimo.
Išsišakojusios karmos susikaupimas sukuria sudėtingus derinius, tokius kaip dviguba ir net triguba giminystė. Tačiau geriau būti mokėtoju, nei gavėju, nes kiekvienas susimokėjimas išbaigia praeitį, kai tuo tarpu gavimas gali vėl susieti.
239. Reikia priprasti, kad niekas naudingas nedingsta. Reikia priprasti prie minties apie aplinkinių pavojų dydį. Reikia priprasti prie minties apie žinių sunkį. Buda sūnui paliko priesaką išsaugoti džiaugsmą, nes tai sunkiausia Žemėje. Geriau išsaugoti visą žinių sunkį, nei prarasti veiksmingumą.
240. Reikia peržiūrėti visas nuostatas apie mirtį. Jeigu nėra minties apie savižudybę, jeigu viskas pagrįsta darbu, tai argi reikalingas ilgas amžius viename kūne? Naudingiau laiką išdalinti keletui patirčių. Energijos ekonomija yra Visatos pagrindas. Pereiti į naujus namus, kupinus ozono – proga patirti naują žinių kaupimo etapą.
Jogo pareiga – sugriauti mirties garbinimą. Galima taip susisiaurinti, kad persikėlimas į gretimą miestą pradės atrodyti įvykiu. Vėliau sunku taps ne keisti būstus, bet keisti rūbus. Nejudrūs žmonės labiausiai bijo mirties. Mąstyti apie ją nesiryžta ir perėjimo momentą prilygina baigtinei būsenai. Net kūno oda turi savybę atsinaujinti, tačiau mes nekviečiame ritualinių pasalaugų biuro laidoti nukritusių pleiskanų. Kodėl mikrokosmui nepritaikyti analogijos su makrokosmu, prisimenant visas dvasios nesuardomumo nuostatas, apie kurias kalba Bhagavatgyta .
241. Ar jogas gali jaustis pavargęs? Be abejo taip, jeigu net jis gali sirgti, bet jis žinos, kad nauja energijų atsarga turi būti sukaupta. Jis žinos, kur pereikvojo energijas, ir ramiai gers valerijoną bei muskusą.
Laimė žinoti, kad jūsų organizmas prašo atnaujinti energijas. Nuovargis nuo praeities yra laimė ateičiai. Naujos sankaupos visada pranoksta buvusias. Vadinasi, nuovargis yra mūsų draugas. Jo skatinama išmintinga gyvatė keičia odą, bet gyvatė nekerta atsinaujinimo metu. Ji žino, kad atsinaujinimo sėkmė priklauso nuo ramybės. Todėl žmogus, turintis priežastį nuovargiui, protingai paskirs sau poilsį, duodamas darbo visiškai kitiems energetiniams centrams.
242. Sunku suvokiant, kiek mažai žmonių kupinų noro duoti viską, duoti erdvei, duoti nematomiems pasauliams, būtent duoti žinias nepažįstamiems žmonėms. Ši atsaja nuo kasdieninio pasaulio formuoja naują mąstymą. Nelengvas erdvinis egzistavimas, neregintiems žmonėms jis sukuria sieną. Jeigu kelias driekiasi ne per miestų gatves, tai širdis gali atlaikyti nuodingų medžiagų spaudimą. Priešingu atveju nepaprastai sunku suderinti žemišką su amžinu.
243. Tikrovę formuoja erdvės dėsniai. Net ligos ir pasveikimo pradžia nejuntama. Dažnai pradinį momentą galima užfiksuoti tik nepertraukiamai stebint, nes kiekvienas fizinis veiksmas gimdo daugybę jį lydinčių pasekmių, kurių dėsniai slypi subtilių energijų srityje.
244. “Kape esančiam gyvastį dovanojo” – tai aiškiausias persikūnijimo ir gyvenimo nenutrūkstamumo pripažinimas.
245. Kodėl Žemė serga? Todėl, kad planetų spinduliai negali prasiskverbti per jos užterštą aurą. Kuo virs žmogus, jeigu nustos bendrauti su aukštesne sąmone ir nugrims į žemą nemokšiškumą? Nuo planetos Valdovų iki mikroorganizmų veikia vienas dėsnis. Praradę tolimų pasaulių įvaizdį, žmonės nutolo nuo suvokimo apie tobulėjimą. Pasauliai jiems tapo beprotiška svajone, o jų pačių tobulėjimas virto nereikalinga ir pavojinga pramoga. Kaip padieniai vergai žmonės tikisi vien nugyventi gyvenimą. Religijos prigąsdino žmoniją paskutiniu teismu ir užgniaužė drąsą. Žmogus, aklai atsidavęs valstybinei religijai, kaip asilas, tempiantis nežinomą naštą. Ar galima religiją paversti policine priemone? Argi galima tikėti už bendravimą su dangumi pinigus gaunančių nepažįstamų žmonių skelbiamu nuosprendžiu?
Jogo reikšmė valstybinės religijos atžvilgiu labai svarbi. Neįbauginamas, tiriantis, nenuilstantis jogas turi padėti žmonijai prisiminti Vienovės dėsnį. Kaip kertantis kardas švyti jogo mintis erdvėje. Pasiruošęs keisti bendravimo metodus, pasiruošęs žygdarbiui, pasiruošęs nemokšiškumo išpuoliams jogas siūlo žmonijai pagalvoti apie įsikūnijusių žemėje egzistavimo priežastis. Nuo šios minties keisis darbo ir pažinimo kokybė. Pamąstęs apie žmonėms būdingas galimybes, kuris netaps narsiu drąsuoliu? Argi nepriklauso nugalėtojo vainikas tam, kuris išmokys žmoniją narsos? Priešingu atveju žmonių galvos kaip kiaulių links žemyn prie žemės atmatų.
246. Dabartinė rasė turi daug iškreiptų ypatumų. Šiuolaikiniai žmonės viskuo nori įsitikinti asmeniškai. Atrodytų, kad tai labai gerai, bet pasekmės būna pačios netikėčiausios. Įsitikinę, žmonės grįžta prie savo užsiėmimų be jokių išvadų. Labiausiai stulbinantys dalykai nepalieka pėdsako kasdieniniame gyvenime. Galima stebėtis, kaip save mokslininkais laikantys žmonės praeina pro pačius naudingiausius reiškinius. Visi atradimai padaryti mažiau nei prieš šimtą metų jiems išlieka ginčytinos hipotezės.
Iš kur atsirado mūsų rasės mąstymo sąstingis? Panašus merdėjimas būdingas kiekvienos rasės pabaigai. Tai senatvė, tai galas, tai nenoras prisidėti prie evoliucijos. Todėl nuolat patariu kreiptis į rečiau pasitaikančius mąstančius žmones, nepaisant jų užimamos padėties.
Lygiai taip išsigimė pagalbos ir darbo kokybės sąvokos. Žmonėms reikalinga tik abejotina pagalba; kaip nueinantys, žmonės iš viso nebegalvoja apie kokybę. Tegul bent nedaugelis nelaiko savęs neatsakingais. Taip per atsakomybę mes priartėsime prie mąstymo lankstumo.
247. Mes sveikiname kalbų kitimą. Šis kitimas padeda išvengti žodžių ir, svarbiausia, prasmės formalumo. Šimtmečiai sluoksniuoja įpročius ir stingdo mąstymą. Kataklizmai ir valdžios permainos įneša naujas netikėtas sąvokas ir naujus žodžius. Ankstesnės sąvokos tampa nepriimtinos, o kartu su jomis atkrenta ir pasenę įpročiai. Labiausiai pavojinga ne žodžio raidė, bet prasmė.
Pavyzdys. – Sakau: “Aplinkybės klostosi sėkmingai”. Žmonės tebemąsto savo sąvokomis ir supranta: “Reiškia aplinkybės geros”. Tačiau sėkmės sąvoka kur kas platesnė nei gera ar bloga. Ornamento sėkmė priklauso ne nuo spalvų monotonijos, bet nuo kontrastų ryškumo.
Taip pat žmonėms sunku įsisąmoninti nuostatą, kad gėris ir blogis nėra esminiai dalykai. Tik prieštaravimai gimdo ir vieną, ir kitą. Veržlaus erdvinių kūnų srauto, nesulaikomo ir amžinai naujo, suvokimas padėtų žmonėms pripažinti veržlų gyvenimo principą. Tada kiekvienas gyvenimo momentas įgautų lankstumą, išryškintų praeities grandis ir ateities neišvengiamybę. Į ateitį susitelkusi dvasia neapsisunkins praeities skarmalais. Jai reikalingi žodžiai naujai iškylantiems vertinimams, ji laužo žodžių užtvaras. Greičiau galima atleisti nepavykusį bandymą, nei surambėjusį, įprastą senolio pasveikinimą. Judėdami mes plečiame gimimo sąlygų primestas sąvokų ribas. Tai ką fiziniai kūnai gauna gyvenimo kelyje nesisieja su dvasios paveldu. Todėl išorinių formų lankstumas palengvins dvasios siekius.
Visų Mokytųjų priesakas apie kintančią daiktų reikšmę skatino judėti. Buvo nurodomas ne asketizmas, bet protingas daiktų valdymas.
248. Sugebėjimas suvokti žodžių prasmę priklauso vidinio energetinio gerklės centro jautrumui, bet ne kalbos konstrukcijai. Pačią paprasčiausią sąvoką pasiūlykite aptarti tūkstančiui žmonių ir galite gauti tik vieną konkretų paaiškinimą. Reikia mokytis tikrojo kalbos suvokimo. Joga padės išsiugdyti tikrąjį minties suvokimą. Įvairių kalbų supratimas priklauso nuo to paties energetinio gerklės centro.
Mokyklose vaikams naudinga skaityti ištraukas nežinomomis kalbomis, atkreipiant dėmesį kaip suprantama svetima kalba. Ranka lengvai užčiuopia pažįstamus daiktus. Sąmonė lengvai atpažįsta kažkada buvusius artimus žodžius. Kiek naudingų pastebėjimų galima taip lengvai atlikti. Joga nuolat moko šio džiaugsmingo budrumo.
249. Daiktus galima gerbti, bet reikia vengti pertekliaus. Labiausiai kenkia mąstyti tarp nereikalingų daiktų. Kaip voratinkliai raizgosi pavargusios mintys apie daiktų panaudojimą ir išdėstymą. Ilgoms kančioms pasmerkia seno amžiaus gamyba. Formų atnaujinimas gali sukelti netikėtą minčių srautą. Jeigu mums lemta gyventi su daiktais, tai negalima į juos žvelgti abejingai. Daiktų kokybė ir reikšmė evoliucijos kasdienybėje – tema verta pamąstymo. Be abejo, naujam namui reikėtų naujų tinkamų daiktų, bet jų rasti beveik neįmanoma. Vadinasi, žmonės turi ieškoti naujų sprendimų. Tačiau naujo apstatymo kūrimui reikia suvokti, kur krypsta gyvenimas. Argi galima mąstyti apie tokį gyvenimo atnaujinimą, kol žmonės galvoja, kad gyvenimą reikia nugyventi kaip gyvuliams, nežinant praeities ir ateities?
Užduokite klausimą apie gyvenimo prasmę ir gausite pačius beviltiškiausius atsakymus. Kai pati erdvė jau šaukia apie energiją ir ryžtą, tik tada minia persiuva senus rūbus. Sutartys privedė žmoniją prie tikros katastrofos, tačiau net ir naujos sutartys gali būti perrašomos tik nebetinkamų senų tekstų pagrindu; nauji rūbai persiuvami iš nebetinkamų naudojimui atgyvenų.
Siaubinga suprasti, kaip Žemės gyventojai užgriozdino sau kelią? Reikalinga ne malda, bet griežtas darbas. Ir tai reikia nuolat kartoti. Terminai nelaukia ir siunčia pačias artimiausias galimybes. Nejaugi prekeiviai to nepastebi?
Jogas ateina pačiu laiku ir aiškina, kad laimė pasiekiama. Jogas gali kurti gyvenimą, nes moka sugretinti ir žino vertę. Pats gyvenimas iškelia Jogos aktualumą. Priešingu atveju, kaip ir kuo žmonės galėtų nustatyti tikrą siekių kryptį?
250. Visos aplinkybės geros, jeigu terminas neišvengiamai sukako: gaisras nušviečia kelią; perkūnas žadina keltis sargybon; liūtis nuplauna kelio dulkes; nėra nepalankių reiškinių; Mūsų spinduliai pakreipia kelią ir apgaubia apsaugos kupolu. Kai perspėjame apie požeminio praėjimo ankštumą, tai darome vardan jūsų žinojimo. Tik kai naudinga permaina, siunčiame draudimą ir naują nurodymą. Kartais naudingiau apeiti kalną, nei vargti su stačiais skardžiais.
Mes neturime ko neigti, nes būtis neneigtina, belieka realizuoti. Tada negali būti nei graužaties, nei nusivylimo, vien tik paspirtis. Mes pažįstame visas žoles, išaugusias Mūsų pievoje. Mes žinome visas jų savybes ir todėl jų nevadiname piktžolėmis. Kiekviena kenksminga ne savo laiku, kiekviena naudinga, kai neišvengiama.
251. Apie ką gi kalbame? Apie ištikimybės ir budrumo savybes. Ištikimybė – nesutramdoma, viską nugalinti, kurianti, kelią sutrumpinanti savybė. Budrumas – visur prasiskverbianti, viską suvokianti, nepavargstanti, siekį stiprinanti savybė. Ar daug kas sugeba išsiugdyti ištikimybę ir budrumą? Kur nueis ištikimas neregys? Ar gali išlaikyti įžvalgumą budrus išdavikas? Taip galima patikėti visas žoles ištikimam. Budriam galima parodyti visas gėles.
Taip sumenkintas ištikimybės suvokimas! Žmonės nedelsia rodyti nepasitenkinimo. Ištikimųjų sąrašai pas Mus nėra ilgi. Vertinkite kiekvieną ištikimybės pasireiškimą. Deja ištikimybės matas – sunki valanda. Budrumo matas – rūko uždanga. Mūsų skydas – tik ištikimybės supratimas. Ištikimybe žmonės laiko ir meilę, ir pasiryžimą, ir rūpestį, tačiau šios ištikimybės dalys kaip užuojautos šypsena. Pati ištikimybė švyti kaip mūšiui pasiruošęs karys.
Dažnai kalbėkite apie ištikimybę, skatinkite budrumą. Žmonėms reikia kartoti.
252. Kiekvieną iliuziją galima papildyti iki realybės. Todėl į iliuzijas reikia žiūrėti kaip į švytinčias muses. Kas norės sunaikinti ką nors, skleidžiantį šviesą?
Sugebėkite nugalėti veidmainystės tamsą, bet tegul gyvena kiekvienas nuoširdumo lapelis.
253. Ateities puošimas visomis įkvėpimo gėlėmis – aušros šviesa. Praeities puošimas – kapų vainikas. Kaupiantis ateities galią – Mūsų karys, net jo jėga augs nuo ateities lobių. Kaip siekio valanda panaši į sūkurį, taip žvilgsnis atgal – į trūnijimą. Ugnies Jogai praeityje viskas sudeginta.
254. Žmonių siekiai mažai teatitinka psichinės energijos savybes. Kai kurios šios energijos savybės prarado sąmoningumo požymius. Sunkiausiai žmonija suvokia energijos begalinumą ir jos savaiminio atsiskyrimo galimybes. Mes lengvai jaučiame energijas, susijusias su fizinio kūno veiksmais, bet patį nuostabiausią poveikį menkai tesuvokiame. Pačiu nuostabiausiu galime laikyti tarsi savarankišką psichinės energijos veikimą dideliais atstumais. Kaip iš patrankos išlėkusio sviedinio pasekmės juntamos toli priekyje, taip mūsų energija gali sukelti pakankami tolimą ir ilgalaikį poveikį. Be abejo, trukmė priklauso nuo energijų atsargų.
Energiją galima pasiųsti sąmoningai, bet taip pat ji gali atsiskirti ir nesąmoningai, jeigu skrieja įprasta kryptimi. Kai energijų užtaisas išsiruošė tolimam skrydžiui, tada laikinai jausime energijų išsisėmimą. Žinantis šią savybę nesigrauš, atvirkščiai, jis savo sąmone skatins skrydį.
Jūs girdėjote legendą apie besisukiojantį debesį virš ypatingos reikšmės vietos – jos pagrindas tos pačios energijos sviedinys. Energijos skrydis gali būti toks stiprus, kad pajėgia sukurti fizinį reiškinį, nes energijos susijungimas su stichijomis gimdo pačius netikėčiausius darinius. Savaiminio atsiskyrimo energijos veiksmų metu reikia būti pasiruošus jausti nuovargį, nes tai natūrali rezervuaro ištuštinimo pasekmė.
Atsiskyrusi energija dirba su neatidėliotinomis aplinkybėmis. Nauja kūryba, be abejo, pritraukia artimiausias sąmones. Kaip pagalba skrieja iš jų siuntiniai, atnešantys narsumą, žvalumą, išradingumą. Ir dažniausiai nei siuntėjas, nei gavėjas nieko net neįtaria. Dvasios dalumas yra energijų siuntinio esmė. Siuntinio energija atlieka savo darbą, o tuo metu siuntėjas tarsi ilsisi dėl nuovargio.
Kiek siuntinių skrieja erdvėje! Ar kai kurie iš jų netaps naujų planetų pagrindu?
255. Jūs uždegate žvakę, ir tuoj pat iš tamsos į ją atskrieja daugybė vabzdžių. Jūs ugdote psichinę energiją ir tuoj pat į ją atskrieja įvairios aplinkybės, mažos ir didelės, tolimos ir artimos. Psichinė energija yra tikras magnetas. Jūs nustebsite sužinoję, kad metalo magnetas ir psichinė energija veikia tos pačios energijos principu. Šią pagrindinę sąmonės energiją visur skleidžia ugnies stichija. Katrais ji nejuntama, bet dažnai ji nukreipta arba į kosmosą, arba į sąmonės vystymą, ir tada netgi negiluminis stebėjimas gali užfiksuoti aiškias pasekmes. Taip vienam šaltiniui galima priskirti pačias prieštaringiausias sritis. Kaip galima nesuvokti, kad iš visos visuotinių energijų įvairovės kai kurios iš jų veikia netikėtus energetinius centrus, taip sujungdamos skirtingas gamtos karalystes. Taip akmuo priartėja prie žmogaus sąmonės.
Be abejo, šiuolaikinis mokslas vengia sąmonės magneto aiškinimo. Sąmonės bangos kaip okeano srovės išgriaužia erdvėje kūrybos formas. Mažai dėmesio skiriama magnetinių srovių stebėjimams pačiose įvairiausiose būtybėse, bet žmonija jau žino apie minčių masinį poveikį.
Nuo nematomos priežasties kaip užkratas skrieja vienodos mintys; kas nors jas surenka, sutelkia ir sustiprina. Tie, kurie sąmonės praplėtimui šį magnetą sukoncentravo viršugalvio srityje, žinojo Didžiojo Mokymo likučius. Iš skirtingų sričių rinkdami magnetines bangas, jie stiprino savo psichinės energijos atsargas. Iš tikrųjų įmanoma sujungti keletą srovių ir praplėsti sąmonę. Pirmiausia tam reikia išmokti įsileisti galimybes – tai pirmoji sąmonės plėtimo sąlyga.
256. Nuliūdo Septynių Vartų Saugotojas: “Siunčiu žmonėms nenutrūkstamą stebuklų srautą, bet jie neatpažįsta jų. Įžiebiu naujas žvaigždes, bet jų šviesa nepakeičia žmonių mąstymo. Nugramzdinu į vandenų gelmes ištisas šalis, bet tyli žmonių sąmonė. Iškeliu kalnus ir Tiesos Mokymus, bet net tada žmonių galvos neatsigręžia į šaukimą. Siunčiu karus ir marą, bet net siaubas nepriverčia žmonių susimąstyti. Siunčiu pažinimo džiaugsmą, bet žmonės iš švento maisto pasidaro srėbalą. Nebeturiu ženklų, kad žmonija išvengtų pražūties!”
Tarė Saugotojui Aukščiausias: “Kai statytojas pradeda pastato statybą argi jis informuoja visus statybininkus? Apie projekto sprendimus žino mažesnioji jų dalis, ir tik keletui patikėta tikroji pastato paskirtis. Tie, kurie rausia ankstesnių pamatų liekanas, nesuvoks net naujo pastato pamatų mastų. Statytojas negali liūdėti dėl to, kad darbininkai nesuvokia jo projekto esmės. Jis gali tik atitinkamai paskirstyti darbus”.
Taip pat ir žmonių suvokimo atveju žinosime, kad neaprėpiantys ir nedėmesingi gali atlikti tik žemiausios kategorijos darbus. Tegul vienas supratęs prilygsta šimtui tūkstančių išminčių. Ir ženklai jam atsivers kaip nurodymai.
257. Gali paklausti – kaip suprasti palankų kliūčių poveikį, jeigu psichinė energija kaip magnetas surenka visus privalumus? Tiesa, kai didelis laivas spartina greitį, bangų pasipriešinimo jėga didėja. Daugelį kliūčių sukelia mūsų siekiai. Tas pats procesas prie mūsų pritraukia netikėtas priešingos valios dalis. Jeigu jos bus labai stiprios, tai ir mūsų smūgis atitinkamai stiprės. Svarbiausia, kad sutinkamos priešpriešinės srovės būtų stiprios, nes taip mumyse paleidžiamas veikti energijų užsidegimo mechanizmas..
Užsidegimą laikykite naudingu, o įsiliepsnojimą pavojingu. Užsidegimu vadiname būseną, kai energetinio centro liepsna išlieka kristalo pavidalo; įsiliepsnojimas – kai energetinis centras liepsnoja viską naikindamas atvira ugnimi kaip gaisras. Kai kalbama, kad kas nors sugniužo nuo aplinkybių, žinokite, kad jis ėjo be užsidegimo ir nuo susidūrimo susidrumstė jo sąmonė. Kartais sunku atpažinti sutrikimo akimirką, bet ji užnuodija visus vėlesnius veiksmus. Tačiau kai žingsnis tvirtas, tada pasipriešinimai palankūs. Jie gimdo žaibą, ir griaustinis suvirpina tolimus kalnus. Iš menko gimsta menkumas. Todėl į kelią išlydėkite su priesaku bjaurėtis menkumu.
Ateitį formuoja sąmonės žaibai, šių kibirkščių jėga priklauso nuo pasipriešinimo. Todėl sėkmė nėra plaukiojimas gelda užžėlusioje kūdroje.
Kai Mes sakome: “Plaukite!” – reiškia išbandykite okeaną. Bangų kalnai teiks jums džiaugsmą. Argi stiprumo išbandymas nėra tiesiog jėgų augimas? Atliekate neįmanomą, kai einate virš bedugnės. Tačiau jūs jau ėjote virš bedugnių ir šypsojotės. Matote, kad kalbu ne apie svajones, bet apie tai, kas jau realizuota ir kam yra liudininkų.
Narsumas yra tik kelio žinojimas, antraip kiekvienas atidarantis uždarytas duris jau būtų narsuolis. Kas gi laukia jo anapus slenksčio? Tačiau Ugnies jogas tik nusišypso.
258. Pažvelkime į žmogaus rankų veiklos suvokimą. Kodėl reikalaujame būtinai veikti žmogaus rankomis? Gal būtų naudingiau žmonijos darbinius sugebėjimus šiek tiek sustiprinti subtiliomis energijomis? Tačiau klausimo esmė glūdi sąmonėje. Kol subtilios energijos nesuvoktos, jos negali žmonėms būti naudingos. Reikia suprasti, kad neįsisąmoninta energija gali būti net pražūtinga. Neįsisąmoninta energija gali priblokšti visą aplinką kaip neįvaldyta stichija. Juk suvokimas yra jau beveik įvaldymas ir bent jau sugretinimas. Kol žmonija nepradės suvokti energijų esmės, būtina reikalauti veikti “žmogaus rankomis”.
Neatimame galimybių, bet pateikiame išeitį iš dabartinės situacijos. Laikas priprasti prie Beribiškumo, prie mums artimų nenusakomų energijų. Jeigu druska yra ant stalo, tai dar nereiškia, kad mes jau jaučiame jos skonį.
259. Daugelį sąvokų reikia nušviesti iš Jogos pusės. Ar galima gyventi be norų? Juk dvasia net kūnijasi pagal norą. Norai panašūs į judėjimo kibirkštis. Tai ką tuomet reiškia, kad jogas išsilaisvina iš norų? Tiksliai apibrėšime žodžių reikšmę: jogas išsilaisvina ne iš norų galimybės, bet iš norų priespaudos. Jis jaučiasi laisvas, nes nevergauja norams. Tikslingumo kelyje jogas sugretindamas atmeta norus vardan kur kas svarbesnio tikslo. Šis pasirinkimo lengvumas ir yra jogo išsilaisvinimas. Niekas netrukdo jo judėjimui.
Būtent nejudrus, negyvybingas noras yra žmoniją sukausčiusios grandinės. Norų užkratą atneša arba neapdairumas, arba svetima karma, ir žmogus, užuot judėjęs, prarandą bet kokį judrumą. Pažvelkite į stovinčius prie raudų sienos. Kas privertė juos nutraukti kelią? Kokios jėgos atitraukė juos nuo pasaulio stebėjimo ir pažinimo? Pats menkiausias, beveik neįžvelgiamas noras apsunkino juos ir užmerkė jų akis. Koks monotoniškas tapo jų pasaulis! Noras kaip kirminas iščiulpė jų energiją.
Noras – tai kirminas ir grandinės. Noras – tai kibirkštys ir sparnai. Išsilaisvinęs skrenda į pažinimą. Vergaujantis rauda iš depresijos.
260. Daugelis sąvokų gyvenime nesunaikinamos, bet turi būti sugrąžinta jų tikroji reikšmė. Taip pat ir vienatvės sąvokai. Niekur nėra pasakyta, kad jogas fiziškai turi būti vienišas, tačiau dvasiškai vienatvė neišvengiama. Pasišvęsdamas jis kristalizuoja savo individualybę! Ir kuo labiau jis pasišvenčia, tuo labiau jis nesujaudinamas.
Taip pat turi būti peržiūrėtas garso ir spalvos santykis. Psichinės energijos ugdymo pakopa vadinama spindulinga, kai ją pasiekusi būtybė pradeda spinduliuoti šviesą. Šis šviesos skambesys yra priartėjimo prie tolimų pasaulių pažinimo pakopa.
Atkreipkite dėmesį į žalią spalvą, ji yra esmės pažinimas. Taip pat netikėtai iš erdvės susiformuoja ir kitų jėgų sluoksnynai. Šviesos spinduliavimas – kaip tiltas į Erdvės Ugnį.
Išspinduliuojantis – nepažeidžiamas kaip liepsna! Prisisotinantis šviesos – veržiasi į šviesą!
261. Herojumi nebus tas, kuris brangina gyvybę. Herojus atsargiai neša indą, pasiruošęs jį atiduoti pasaulio kūrimo vardan. Vėl tie patys prieštaravimai. Jogas juos supras. Jis supras saiko mato vertę ir suderins ją su besotyste. Herojus – tikras žygdarbių besotis. Jis ir išalkęs veiklos, ir pasiruošęs išlaikyti saiką kiekvieną akimirką. Veikdamas dėl dvasios, jis neatitrūksta nuo žemės. Nesulaikomas ir atkaklus, nepames pradėto ir nepradės asmeniškai naudingo.
Išsiugdykime sąmonę, gebančią atskirti asmeninį malonumą nuo Visuotinės Gerovės. Subtili riba tarp pataikavimo sau ir pasaulio raidai skirtos veiklos. Tik plati sąmonė gali atskirti vidinę paskatą. Tik plati sąmonė gali nekreipti dėmesio į stumte stumiančias nuomones.
Logika užnuodijo daugelį žodžių; sprendimai kyla iš žodžių mainų, bet ne iš prasmės. Mokymas gali atverti akis, kai jį priima išsamiai visą. Per Mokymą einama kaip per ornamentuotų grindų plyteles. Tamsoje ornamentas neįžiūrimas, įžvalgai reikalinga šviesa. Tamsoje ornamentas atrodo nereikšmingas, tinkamas lengvabūdiškumo šokiui. Nežinojimo kojos gali mindyti švenčiausius simbolius.
Ne akys, bet sąmonė patars būti įžvalgiam. Ar galime kuo nors apsunkinti Mokytojo darbą? Kaip švytinti vaivorykštė Mokytojui suskambo atsisakymo džiaugsmas.
“Valdove, priimk mano nuosavybę ir turtus, jeigu jie tinka Tau!”
262. Labai daug kalbama apie kliūtis ir labai mažai naudojamasi jomis. Kliūčių panaudojimo suvokimas suteikia darbui džiaugsmo. Tačiau kai tik kliūtis atsiranda, žmonės pradeda galvoti apie savo pojūčius, pamiršdami, koks privalumas susiformavo jų labui. Žmonės labiau linkę viską daryti kaip paprastai, senais metodais. Gi Mes labiau vertiname netikėtus veiksmus ir tokias pačias pasekmes. Žmonės laimingi, jeigu ką nors atliko kaip visi, bet Mes norime didesnių pasiekimų. Mokykite įvertinti tikrąją įvykių žalą ir naudą. Sunku siųsti žmonėms išskirtinės sėkmės sroves, kai jie vengia išskirtinių kelių. Visi mes turime prabanga apsisupusių pažįstamų, o jeigu jie žinotų, ko neteko per šią prabangą! Žmonės nori prisiimti visus egzistuojančius įpročius, pamiršdami, kad kūno įpročiai įskiepija įpročius ir į dvasią. Dvasia susilpnėja ir pradeda vengti drąsių veiksmų. Taip žmonės tampa “kaip visi”, su tais pačiais sąlyginiais džiaugsmais ir sielvartais.
Pažinkime kliūčių džiaugsmą ir žinokime, kad sveikinama kliūtis virsta pagreitinta sėkme. Taip nukreipę žvilgsnį į aplinką suprasime, kokių pavojų išvengėme vien tik atsidavimu Mokytojui. Mes dažnai tikime Mokytoju globaliniuose dalykuose ir sunerimstame kasdieniniuose. Tačiau mažas skorpionas kerta neprasčiau už didelį, jeigu lieka nepastebėtas.
Erelio akis reikalinga ne kalną pastebėti, bet įžiūrėti mažą krislelį.
263. Laimė, kad jūs jau suprantate kovos esmę. Ištisos kariaunos įtrauktos į kovą ir nežino, kada poilsis, o kada pavojus. Mašalai telkiasi prieš saulėlydį, bet kur jų tikslas? Net neįmanoma atskirti, kur džiaugsmas, o kur aliarmas. Ši visuotinė kova apima visas būtybes. Tačiau nedaugelis supranta įvykių reikšmę. “Palaukite rytojaus”, – galvoja žmonės, bet jų rytojus prasideda tik po vidurdienio.
264. Apie Palaimintąjį pasakojama:
Kartą Jis aplankė Radžagrichos valdovą. Valdovas atkreipė dėmesį į savo priėmimo menės švarą, bet Palaimintasis pasakė: “Verčiau parodyk miegamojo, prausyklos ir ugniakuro švarą. Priėmimo menė užteršta negarbingų žmonių, bet ten, kur kuriama tavo sąmonė, ten tegul būna švaru”. Palaimintasis pridūrė: “Reikia skirti suprantančius ir pritariančius. Supratęs Mokymą nedels jo realizuoti gyvenime. Pritariantis linksės galva ir liaupsins Mokymą kaip nuostabią išmintį, bet nerealizuos šios išminties gyvenime. Pritariančių daug, bet jie kaip išdžiūvęs miškas, nei vaisių, nei šešėlio, jų lemtis – vien puvimas. Supratusių mažai, bet jie kaip kempinė, sugeria brangias žinias ir pasiruošę brangia drėgme nuplauti pasaulio nešvarumus. Supratęs negali netaikyti Mokymo, nes, suvokdamas tikslingumą, jis gauna jį kaip gyvenimo rezultatą. Negaiškite laiko su pritariančiais. Tegul pirmiausia parodo pirmojo šaukimo realizaciją”.
Taip Palaimintajam priskiriamas tikslingas požiūris į ateinančius.
Neverta nuolat leisti kibirą į tuščią šulinį. Artojas nebers sėklos ant plikų uolų. Pritariantis lengvai priims naudą, bet išsigąs pačios pirmosios kliūties. Todėl išbandykite kliūtimis.
265. Subtilių energijų prisilietimas kaip ploniausio audeklo, bet ploniausio audeklo rūbus dėvi tik tas, kuris, kuris žino jų vertę. Tai pasiruošusios ir liepsnojančios dvasios skiriamasis bruožas.
266. Dvasios vienatvė padės įsivaizduoti būsimas formas. Tamsos dvasia mąstė: “Kaip dar stipriau pririšti žmoniją prie žemės? Tegul išlieka apeigos ir įpročiai, niekas taip stipriai nepririš žmonijos prie įprastų atvaizdų, bet ši priemonė tinka tik daugumai. Kur kas pavojingesnė vienatvė; joje šviesėja sąmonė ir kuriasi nauji ateities vaizdai. Reikia sutrumpinti vienatvės valandas. Svarbiausia neleisti žmonėms būti vieniems. Įteiksiu jiems atspindį, ir tegul pripranta prie savo atvaizdo”.
Tamsos tarnai atnešė žmonėms veidrodį.
267. Kiekvienas priartėjęs prie Mūsų įsivaizduoja perėjimo į kitą būvį esmę. Jį galima palyginti su žmogumi, pratusiu keliauti, kai tuo tarpu neįgudęs bijo žengti ant laivo denio.
268. Gyvenimas liejasi kaip krioklio vanduo, bet nedaugelis pastebi jo judėjimą. Kaip kapas gyvenimas tų, kurie trokšta vien tik ramybės. Kas yra ramybė? Šią sąvoką išrado tamsieji. Kaip pabrėžia tausojimą žmonės, kai kalba apie ramybę! Ramybę jie supranta kaip poilsį. Poilsis visada susijęs su žemišku džiaugsmu, bet šis nieko neveikimo džiaugsmas ne Mūsų. Argi gamta kada nors gali nieko neveikti? Mes kaip jos dalis paklūstame tam pačiam dėsniui.
Nebūtina visą laiką lakstyti, bet negalima virsti ir šliuzo kaiščiu. Bet kuris augalas – geriausias nepertraukiamos veiklos pavyzdys, lyginant jį su žmogaus gyvenimu.
269. Jūs visiškai teisingai pastebėjote, kad negrįžtame prie jau aptartų dalykų. Tačiau jeigu atidžiau pažvelgtumėte į Mūsų svarstymus, tai išvystumėte kylančią spiralę. Kitaip negali būti. Jeigu bent vieną kartą pasitenkinsite menkesniu sprendimu, jis įlauš spiralės liniją. Tas pats atsitiks, jeigu jūs su sprendimu aplenksite laiką – vėl atsiras linijos trūkis. Gyvenimo linijos negali būti dirbtinai tąsomos ir traukomos, tuo pagrįstas kiekvienas reiškinys. Visa esmė: ar gali sprendimų spiralė nuolat kilti į viršų? Be abejo, jeigu sutarsime ramybę suprasti kaip mąstymo apvalymą. Taip išvengsime didžiausio priešo.
270. Kiekvienas turi savą priešą. Iš priešo sprendžiame apie asmens svarbą, kaip iš šešėlio apie daikto aukštį. Neverta daug dėmesio skirti priešams, bet neverta ir ignoruoti juos. Žmogus be šešėlio neegzistuoja.
Didžiuoju pavadintas Akbaras buvo labai apdairus priešų atžvilgiu. Patikimas patarėjas sudarinėjo priešų sąrašą. Akbaras dažnai klausinėdavo, ar nepasipildė sąrašas kokiu nors žymiu vardu. “Kai pamatysiu dėmesio vertą žmogų, pasveikinsiu persirengusį draugą”.
Akbaras dažnai sakydavo: “Esu laimingas, nes galėjau taikyti gyvenime šventą Mokymą, galėjau suteikti pasiturintį gyvenimą liaudžiai, o mano šešėliais buvo žymūs priešai”.
49. Druidai (galų klb. – ragana, raganius), tai nepaprastai didelių intelekto galimybių išmintingųjų tinklas, žynių kasta, klestėjusi Britanijoje ir Galijoje. Jų išmintis buvo pagrįsta aukščiausiomis transcendentinės sąmonės būsenomis, Indijoje vadinamomis Siddhi, o šioje išminties stadijoje pasireškianti jėga vadinama siddhis, terminu, kuris po Romos Bažnyčios atkaklaus druidų persekiojimo liaudžiai pradėjo asocijuotis su juodąja magija ir burtais. Tai buvo Įšventintieji, į savo luomą įsileidę moteris ir įšventindavę jas į savo religijos misterijas. Jie niekada neužrašinėdavo savo šventų posmų ir šventraščių, bet kaip ir senovės brahmanai išmokdavo juos mintinai. Trys pagrindiniai jų religijos įsakymai bylojo: “Vykdyti dieviškus įstatymus; rūpintis žmonijos gerove; tvirtai atlaikyti visas gyvenimo negandas”.
50. Trečia akis, kaktos sritis tarp antakių ir nosies šaknies yra trečios akies koncentracijos taškas. Šioje kaukolės srityje esančios tuštumos sudaro tam tikros konfigūracijos kamerą, kuri rezonuoja su tam tikro dažnio energijomis, t.y. mokinys turi pasiekti tam tikrą sąmonės prasiplėtimo, arba Išminties laipsnį – harmoningą proto, valios ir Kosminės Atjautos vibracijų dažnio lygį. Tada rezonansinė kamera pradeda veikti ir joje vyksta informacijos priėmimas, kitaip sakant, įsijungia šioje kaktos srityje egzistuojantis įgimtas imtuvas. Toliau informacija patenka į aukščiausią mūsų endokrininės sistemos liauką – hipofizę, iš jos į epifizę, kitas smegenų struktūras, kur kinta, persiformuoja, adaptuojasi iki jutimo organų energinio lygmens. Per trečios akies organus priimtos ir iki žmogaus jutimo organų lygmens adaptuotos informacijos nuskaitymas vadinamas: a) aiškiaregyste – atsiveria ekranas, b) aiškiagirdyste – girdimas balsas ar balsai, c) aiškiažinyste arba visažinyste – žinojimas visais jutimo receptoriais, paprastai šiuo atveju žmonės sako:”žinau, bet nežinau kodėl”.
51. Kundalinė (skr.), Indų mitologijoje yra legenda apie deivę Kundalinę. Pasakojama, kaip ši deivė kopėčiomis, arba virve, nusileidžia į mažą salelę, plaukiojančią didžiulėje jūroje, kur kopėčios arba virvė – bambagyslė, o maža salelė – Saulės rezginys. Kai virvė nukerpama nuo dangaus, deivė gelbstisi ir slepiasi oloje (dubenkaulio apačioje) nuo žmonių žvilgsnių. Indijos jogai Kundalinės energiją vadina Jėga, arba Šakti, Visuotinės Motinos Jėga, Galia. Tai žmogaus potencinės energijos. Mechaninis judėjimas pagimdo trimatę erdvę, kurioje egzistuoja trys statinės koordinatės (plotis, aukštis, ilgis) ir viena dinaminė – laikas. Tai materialus fizinis pasaulis. Jo uždavinys fizinių objektų – šios erdvės gyventojų – reprodukavimas ir auginimas. Žemėje šis pasaulis maitinasi elektromagnetiniu ir gravitaciniu Žemės laukais. Su fiziniu žmogaus kūnu jis susisieja per Muladharos (skr.) energinį centrą stuburgalyje, atsakingą už žmogaus fizinę energiją ir valią gyventi fizinėje realybėje. Šiame energiniame centre glūdi Kundalinės energija – gyvybės energija, viena iš Gamtos jėgų. Indijos Jogose ji aprašoma kaip Muladharoje mieganti susisukusi gyvatė. Mieganti ji padeda mūsų penkiems fiziniams jutimo organams suvokti fizinio pasaulio įspūdžius. Tobulėjimo kelyje, pasiekus tam tikrą fizinio kūno materijos vibracijų dažnį, ši energijų gyvatė prabunda ir gali judėti energiniu stuburo kanalu į viršų bei į apačią. Tada į kitus energinio kanalo centrus atiteka gyvybės energijos, prabunda žmogaus subtilieji kūnai ir pradeda vystytis kiti dvasingumą lydintys subtilūs jutimo organai. Jeigu į viršų pakyla visa Kundalinės turima energija, tai patiriama ypatinga sąmonės būsena, indų Jogoje vadinama Samadhi (ir gyvenimas ir negyvenimas vienu metu). Kundalinės judėjimas energiniu kanalu yra valdomas. Tiek Kundalinės energijų pažadinimas, tiek jų valdymas ezoterinėje praktikoje įvardinami sąmonės prasiplėtimo pakopų pavadinimais. Tai labai atsakingas procesas, nes šios energijos žmogui “duotas” ribotas kiekis ir tik vieną kartą visam gyvenimui, todėl būtina išmokti ją naudoti ekonomiškai ir nešvaistyti tuščiam smalsumui ar malonumams patenkinti.
52. Viršugalvyje egzistuoja taškas (sanskr. – Brahma-Randhra), kurį per stuburo kanalą tekančių energijų srautas ( sanskr. –Sušumna) sujungia su širdimi.
53. Mediumas (lot. – vidurys), spiritizme tarpininkas tarp žmonių ir materialaus kūno neturinčių nefizinio pasaulio gyventojų, dvasių. Mediumas leidžia dvasiai laikinai įeiti į jo kūną ir per jį kalbėti su gyvaisiais.
54. Bhagavatgyta (sanskr.), “Viešpaties giesmė”. Didžiausio pasaulyje (susideda iš 18 knygų, turinčių apie 100 000 dvieilių) indų epo Mahabharatos (Didžiojo pasakojimo apie Bharatos ainių kovą) dalis. Šis epas, tradiciškai priskiriamas legendiniam pranašui Vijui, iš tikrųjų yra daugelio kartų kūrinys, kurtas maždaug 1000 metų (nuo IV a. Pr. Kr. Iki IV a.). Svarbiausioji tema – 2 giminių, Kauravų ir Pandavų, kova dėl valdžios. Į pagrindinį tekstą įpinta daugybė legendų, padavimų, mitų, poemų, filosofinių religinių traktatų, kurie sudaro ištisą induizmo šventraščių enciklopediją. Viena iš tokių poemų – Bhagavatgyta, parašyta kaip Važnyčiotojo, Dievo Asmens, Krišnos ir jo mokinio Ardžunos dialogas. Joje aptariami aukščiausios dvasinės filosofijos klausimai.
55. Radžagricha (skr.), Indijos teritorijoje egzistavusios senovinės šalies Magadchos miestas žymus savo atsivertimu į budizmą karalių budistų valdymo laikotarpiu. Čia buvo jų rezidencija ir pirmojo budistų Sinodo, arba Susirinkimo, vieta 510m. Pr. Kr.
56. Akbaras (1542-1605), Mogolų dinastijos Indijos imperatorius (1556-1605), žymus religijų, menų ir mokslų globėjas, pats liberaliausias iš visų musulmoniškų valdovų. Nei Indijoje, nei jokioje kitoje musulmoniškoje šalyje nebuvo tolerantiškesnio ir labiau išsilavinusio valdovo už imperatorių Akbarą.
