Pasiuntinio atsiliepimas į vienos Pasiuntinio Youtube kanalo žiūrovės komentarą štai po šiuo video https://www.youtube.com/watch?v=Cdnopil6XWM&list=TLGGbIZhvQYVeKAwNjExMjAyMw
Marina:
Pastebėjau savo viduje, kad nepriimu filmo pavadinimo ir filmo pradžioje [išsakytų žodžių] dėl to kas vyksta aplinkui. Pasirodo, sudėtinga man priimti Palaimingumą tos šalies, kuri šiuo metu griauna mano šalį. Ir nors suprantu, kad niekas nevyksta šiaip sau, kad Karmos Įstatymas visada veikia nepriekaištingai, bet sieloje negera. Rašau tai ne tam, kad kažką pasmerkčiau. Greičiau tai išpažintis Mokytojo erdvėje. Pamatyti ir pripažinti savyje negatyvią būseną – tai jau žingsnis. Kaip švyturį skaitau Sen Žermeno žodžius: “Nefokusuokite jūsų dėmesio į tą negatyvą, kuris yra. Įsileiskite į jūsų sąmonę mintį, kad viskas gali pasikeisti, ir viskas neišvengiamai pasikeis ir pasikeis į gerąją pusę”. Ir kyla klausimas: kaip apčiuopti tą ribą tarp “nefokusuoti dėmesio į negatyvą” ir, kaip strutis, “neigti tai kas vyksta [aplinkui] įkišus galvą į smėlį”? Aiškiai matyti visą vykstantį negatyvą – juk tai žingsnis į supratimą, kad reikia kažką keisti. Ar aš klystu? Kur yra fakto konstatavimas, o kur smerkimas ir fokusavimasis į negatyvą? Tatjana, Nikolajevna, būsiu dėkinga, jeigu nurodysite teisingą mano minčių kryptį. Dėkoju kūrėjams už šį video! Puikūs video, svarbūs nurodymai. Dėkoju Numylėtiniui El Morijai už Dvasios Stprybę ir nuolatinę Meilę, kuri mus saugo. “Per Meilę ir vienybę išsigelbėsime!”… Norėtųsi greičiau išvystyti savyje šias savybes… Norėtųsi greičiau apsivalyti nuo visko, kas tam trukdo… Tegu pasauliui bus gera! Visiems laimės ir gėrio!
Pasiuntinys Tatjana Mikušina:
Sveiki! Dėkoju Jums už apgalvotą atsiliepimą! Žinoma, kvaila neigti, kad mūsų realybė greičiau primena košmarą nei Palaimingumą. Tačiau tai buvo mūsų pasirinkimas. Prisiminkite 2012 metus https://www.sirijus.com/0420-informacinis-pranesimas/ , kai aš ir dar keturi žmonės vos nežuvome ugnyje padegus mano Ašramą. Tada visi pagalvojo: kažkaip susigulės. Niekaip nesusigulės. Karma su Pasiuntiniu nuguls tamsos užklotu ant viso pasaulio. Man irgi labai sunku pakelti visa tai kas vyksta. Pirmomis karo dienomis man buvo gėda, kad aš esu rusė. Kas nuo manęs priklauso? Aš pervedžiau į šį pasaulį Mokymą, kuris šiuo sunkiu metu turėjo išgelbėti pasaulį, nukreipti evoliuciją. Deja, nepavyko… Tačiau aš tikiuosi, kad ne prie šios kartos, bet prie kitos, po dešimties metų ar šimto metų – viskas pasikeis. Kartais sėkla guli žemėje daug metų, o po to netikėtai išleidžia daigus. Sėklos pasėtos. O toliau… Viskas priklauso nuo žmonių. Niekas nesusigulės be suvokimo, klaidų pripažinimo ir atgailos. Svarbiausia – išsaugoti tikėjimą, viltį ir meilę, pernešti šias savybes per supančią tamsą.
Pasiuntinys Tatjana Mikušina:
Valdovai mane mokė, kad buvo šansas transmutuoti Caro Šeimos nužudymo karmą ir vėliau po monarchijos nuvertimo įvykusio Pilietinio karo karmą. Ir Rusijai tuomet būtų atsivėręs Naujas, Šviesus Kelias. Buvo daug galimybių (https://www.sirijus.com/2017-12-20-turite-iskovoti-savo-pergale-viespats-siva/)… ir Rusijos liaudis jų neišnaudojo. Dabar mums grįžta netransmutuota Pilietinio karo karma. Ivanovas iš Ukrainos – prieš Ivanovą iš Rusijos. Daugelis iš jų yra giminės vieni kitiems…
*************
Taip suprantu, kad karma grįžta t.t. ir per neharmoningas žmonių vidines būsenas, kai vienas Ivanovas tiesiog gyvuliškai pradeda nekęsti kito Ivanovo. Prisimenu Arkangelo Mykolo šaukinio (iš 2009.06.22 d. Laiško) ištrauką: “Aš žinau, kad šios būsenos yra nerealios”. Ko gero, ji galėtų padėti tiems kas jaučia kažkam kažkokius neharmoningus jausmus? Tik kaip padėti tai suprasti tam, kas jaučia tą neapykantą?