Mieli draugai,
Šiandieniniame „Siriaus“ leidinyje publikuojama interviu su Gregu Breidenu iš svetainės “Maat Dvasia”
http://spiritofmaat.ru/jan3/the_shift.html. Dvasinė šio interviu prasmė, mūsų požiūriu, yra sąskambyje su Mokymu, duodamu Pakylėtųjų Valdovų. Dėkojame Nadieždai Matvijenko iš Novgorodo, atsiuntusiai šią medžiagą mūsų adresu.
Dydysis Perėjimas vyksta tiesiog dabar
Uinn Fri Interviu
Uinn Fri: Ar tiesa, kad Žemės magnetiniai ašigaliai tiesiog dabar yra persikėlimo procese?
Greg Breiden: 2002m. gegužės-birželio-liepos mėnesių laikotarpyje kai kuriuose labai gerbiamuose ir gerai žinomuose moksliniuose žurnaluose pirmą kartą buvo pareikšta apie tai, kad šis procesas iš tikrųjų prasidėjo.
Žvelgiant atgal, 1960-taisiais, mes aptinkame, kad geologai jau tada buvo įsitikinę, jog Žemė pastoviai keičia savo ašigalių padėtį į priešingą. Šio tvirtinimo priežastimi buvo žemės gelmių, ledo ir iškasenų tyrimo rezultatai, o taip pat įmagnetintų dalelių, kurios nusėdo tam tikroje padėtyje kalnų uolienose, tyrinėjimai. Geologai buvo tiek įsitikinę šiuo fenomenu, kad net sudarė žemėlapius, kuriuose pažymėjo, kaip Žemės ašigaliai keitėsi vietomis per pastaruosius 4,5 milijono metų. Ir jie padarė išvadą, kad per tą laiką įvyko ne mažiau nei 14 tokių persikėlimų.
Tuo metu mokslininkai spėjo, kad paskutinis ašigalių pasikeitimas įvyko paskutinio Ledynmečio laikotarpiu, t.y. prieš 10 000 ar 12 000 metų. Ir jie buvo įsitikinę, kad ašigaliai vėl pasikeis vietomis, bet spėjo, kad tokie pokyčiai įvyks po tūkstančių metų, taip, kad kol kas neverta buvo jaudintis.
Bet 1990 metų bėgyje ir iki 2002 liepos mėnesio geologai šią informaciją koregavo ir dabar tęsia koregavimą. Iki to laiko jie kalbėjo, kad toks įvykis gali būti po tūkstančių metų. Po to ėmė sakyti, kad tai gali įvykti laike kelių šimtmečių. Bet dabar, dėka paskutinių įrodymų, gautų tiriant Grenlandijos ir Arktikos ledo pavyzdžius, kalbama apie tai, kad ašigalių pasikeitimas gali įvykti jau pastarojo dešimtmečio laikotarpyje!
Tačiau šiandien mes tvirtai galime sakyti, kad ašigalių keitimasis vyksta tiesiog dabar. Mes išgyvename tai šiuo metu. Ir mes nežinome, ką tai reiškia, nežiūrint to, kad tokie pasikeitimai vyko jau ne mažiau nei 14 kartų per pastaruosius 4,5 milijono metų – niekada dar žmonijos istorijoje toks ašigalių pasikeitimas nevyko vienu metu stebint 6 milijardams žmonių, gyvenančių Žemėje.
Uinn: Jūs sakote, kad tai visiems žinomas faktas?
Gregg: Tai savaime suprantamas faktas žmonėms, kuriems tokios rūšies informacija tiesiog būtina. Pavyzdžiui Federalinės Aviacijos Asociacijos taisyklėse sakoma, kad ašigaliams pasikeitus 5-8 laipsniais, oro uostų pakilimo takai privalo būti pernumeruoti, kad jie sutaptų su magnetinėmis linijomis, pagal kurias orientuojasi pilotai. San Paulo oro uostas Mineapolio valstijoje buvo pirmasis JAV oro uostas, kuriam prisiėjo atlikti tokias korekcijas pagal šias taisykles ir visam šiam reikalui teko išleisti 85 tūkstančius dolerių.
2002 metų gegužės-birželio-liepos mėnesiais tokie žurnalai, kaip „Gamta”, „Mokslas”, “Mokslinė Amerika” ir „Naujasis mokslininkas” išspausdino pareiškimą, kuriame kalbama, kad mes išgyvename ašigalių pasikeitimo procesą, o po to Informacijos Agentūra “Asošieited Press” pasigavo ir išplėtė šią temą.
Mokslininkai ir supratimo neturėjo, kokią visa tai gali turėti įtaką planetos elektromagnetiniam tinkleliui. Juo labiau jie nežinojo, kaip tai gali atsiliepti žmogaus imuninei sistemai. Alternatyvinė gydymo sistema įrodė, kad tarp magnetizmo ir žmogaus imuninės sistemos yra tamprus ryšys, todėl turima galvoje, kad mūsų imuninę sistemą galima puikiai sureguliuoti su Žemės magnetiniu lauku.
Mes žinome, kad gyvūnai ir paukščiai migruoja orientuodamiesi į magnetinių laukų linijas. Tuo pagrindu atsirado prielaida, kad tam tikri Žemės magnetinių laukų pakitimai sukėlė paukščių migracijos maršrutų pasikeitimus (dalinai tai įvyko Azijoje ir Šiaurės Amerikoje).
Magnetinių laukų pasikeitimu gali būti paaiškinami ir banginių savižudybių atvejai: Banginių maršrutų linijos, kuriomis jie orientuojasi migracijos metu, pakeitė kursą ir atvedė juos į krantus. Jei mes mėginsime gražinti banginius į vandenį, jie vis tiek seks magnetinėmis linijomis, kurios atvedė juos į krantus ir, galų gale, jie žus krante.
Taip, aš galiu sakyti, kad dabar tai yra visiems žinoma. Labiausiai gerbiami ir vertinami moksliniai žurnalai pripažino tą faktą, kad mes išgyvename magnetinių ašigalių pasikeitimą. Ir, nežiūrint to, kad mes nežinome prie ko visa tai gali atvesti, pastebėtina, kad šių žinių svarstymas vyksta rimtų progresyvių ledinių puslapiuose, o ne šiukšlinėje pseudomokslinėje spaudoje.
Uinn: Kada magnetinių ašigalių pasikeitimo faktas pirmą kartą buvo pripažintas?
Gregg: 2002 metų birželio-liepos mėnesiais. Žmonės man rašė elektroniniu paštu, palikdavo savo atsiliepimus. Aš pats asmeniškai mačiau keletą atsiliepimų žurnaluose.
Uinn: Ar mes pajėgsime išgyventi po to, kai pasikeis ašigaliai?
Gregg:Bet koks atsakymas į šį klausimą būtų viso labo hipotezė, o ne tvirtinimas, kadangi tradicinėje žmonijos istorijoje, užfiksuotoje dokumentuose, nieko panašaus nebuvo. Iš kitos pusės egzistuoja liaudies legendos, tame tarpe ir senovės judėjų biblijinė legenda, kurioje yra prielaida, kad paskutinis ašigalių pasikeitimas vyko žymiai vėliau, nei paskutinio Ledynmečio periodo metu, t.y. ne prieš 10000 ar 12000 metų, o maždaug prieš 3600 metų.
Kai kuriose liaudies sakmėse apie tuos laikus (prieš 3600 metų) kalbama, kad saulė tądien pakilo kaip paprastai Vakaruose ir išbuvo danguje ilgiau nei vieną dieną ir nusileido Rytuose. Bet sekančią dieną saulė jau pakilo Rytuose ir nusileido Vakaruose, kaip kad vyksta ir dabar.
Judėjų tradicijose taip pat užsimenama apie įvykį, kuris nutiko vieno mūšio metu. Senovės judėjai priėmė tai kaip ženklą, kad viena iš pusių gavo dangaus palaiminimą ir saulė švietė taip ilgai todėl, kad mūšis spėtų baigtis kurios nors vienos pusės naudai.
Mes negalime patvirtinti šios informacijos, tyrinėjant iškasenas, nes 3600 metų – palyginus labai trumpas laiko periodas, kad tai atsispindėtų kalnų uolienų sanklodose. Viskas, ką mes turime- tai sakmės, mitai, legendos, išlikę žodine forma ar rašytiniuose dokumentuose.
Bet apie ką iš tikrųjų kalbama šiose legendose, tai apie tai, kad jei tokie įvykiai buvo praeityje, tai žmonės visgi išgyveno, išliko. Žinoma, tokią dieną savaime aišku galima pavadinti pačia keisčiausia diena gyvenime, bet jei senovės legendose nemeluojama, tai kažkas tokio buvo ir žmonės išgyveno. Nors mes visai nežinome kaip tai paveikė jų gyvenimą.
Uinn: Jūs turite prielaidą, kaip magnetinių laukų pasikeitimas gali pakeisti žmonių sąmonę?
Gregg: Egzistuoja nuomonė, kad sąmonė ir magnetizmas tarpusavyje turi tam tikrą priklausomybę. Kad suprasti, kaip šis ryšys pasireiškia, galime tai palyginti su kompiuterine atmintimi. Magnetinių laukų atmintis išlieka elektros užkrovos – akumuliatoriaus – dėka tam tikroje vietoje – kompiuterio viduje. Kada akumuliatorius išsikrauna, iškrova išgaruoja ir atmintis dingsta. Mes privalome iš naujo paleisti (užkrauti) operacinę sistemą.
Panašiai atrodytų ir ašigalių pasikeitimo vaizdas; turint mintyje tyrėjų, o taip pat ir tų laikų tautų ainių nuomonę, galima sakyti, kad periodo, mokslininkų pavadinto ašigalių pasikeitimo procesu, metu, taip pat vyks didžiulis Žemės sąmonės pasikeitimas ir jos apvalymas. Paprasčiausiai tuo metu nebus tos jėgos, kuri anksčiau palaikė tam tikrą Žemės magnetinio tinklelio piešinį. Ir kai mes prabusime po ašigalių pasikeitimo, tai mūsų sąmone taps pati mūsų tikroji prigimtis, mūsų tikroji esmė. Ir atmintis apie visą ką blogą, apie ego, arba atmintis apie pavydą, apie tai, ką mes turėjome prieš vienas kitą tiek asmeninės, tiek ir tautinės sąmonės lygmenyje – daugiau nebeegzistuos, kaip naujosios sąmonės sudėtinė dalis, kaip naujojo planetos elektromagnetinio tinklelio dalis.
Būtent taip daugelis šaltinių charakterizuoja tą laiką, kurį mes šiuo metu išgyvename ir kuris vadinamas Didžiuoju Valymu. Kalbama apie tai, kad valymas vyksta giluminiame sąmonės atminties lygmenyje.
Uinn: Tokiu atveju ar galime daryti išvadą, kad atmintis susijusi su magnetiniu lauku?
Gregg: Taip, manau, kad taip. Reikia taip pat turėti mintyje ir keistus atvejus su astronautais, kurie palikdavo Žemę ir vykdavo į kosmosą programos „Apolonas” metu. Kada žmogus skrenda aplink Žemę daugelio mylių aukštyje virš jos paviršiaus, tai žemės magnetizmo įtaka tampa praktiškai nepastebima. Ir astronautai imdavo patirti kažką, kam jų neruošė, kažką, kas jiems buvo visišku netikėtumu. Kuomet jie stebėdavo planetą iš kosmoso, prabusdavo jų intuicija ir pasireikšdavo prabudimo ir suvokimo jausmas, kurio jie niekuomet anksčiau nebuvo patyrę būdami Žemėje. Labai panašiai vyko su kai kuriais mano draugais, kurie pabuvojo Vietname, jie į namus grįžo visiškai pasikeitę. Karas pakeitė kiekvieną. Kai kuriems tie pasikeitimai buvo tokie skausmingi, kad jie negalėjo apie juos kalbėti, kitiems – šie pasikeitimai tapo katalizatoriumi ir jie apie tai kalbėjo be perstojo.
Man atrodo, kad vienas specialistas apibūdino tą patį fenomeną su astronautais, kurie jau niekad negalės tapti ankstesniais. Po to kai jie grįžo į Žemę, jie tapo žmonėmis, kurie nebežino, ką jiems daryti su ta patirtimi, kurią jie įgijo kosminėje erdvėje. Kai kurie ėmė naudoti narkotikus ir alkoholį. Kiti – priešingai, panaudojo tas permainas savyje tikrai pozityvių, gyvenimą teigiančių projektų kūrimui.
Vienu iš antrosios grupės atstovų yra daktaras Edgaras Mitčelas, kuris įkūrė Dvasinę Mokslinę Organizaciją, kurios tikslas pasiekti, kad oficialiai būtų pripažintas žmogaus sąmonės fenomenas. Kitas astronautas ėmėsi ieškoti Nojaus Arkos ir iš tikrųjų ją rado įšalusią Ararato kalno lede, tikrai toje vietoje, kuri nurodyta Biblijoje*.
Uinn: Kitaip tariant, jūs turite mintyje tai, kad nesant Žemės magnetizmo veikimo zonoje, astronautai patyrė kažką panašaus į dvasinį prabudimą?
Gregg: Jie tikriausiai patyrė katarsį, kai Žemės magnetizmas nustojo juos veikti. Mes taip pat galime pastebėti kai ką panašaus, kai žiūrime į Žemės magnetinius laukus. Jie visame žemės rutulyje nevienodi. Sprendžiant iš JAV geologinių Tyrinėjimų Bendrijos žemėlapio, laukai skiriasi savo intensyvumu: kai kur tankumas labai aukštas, o kai kur, priešingai labai žemas.
Tie magnetiniai laukai kartkartėmis persikeldavo ir tame galime įžvelgti vieną iš gyventojų migracijos priežasčių – žmonės tikriausiai sekdavo tais magnetiniais kontūrais.
Pažiūrėkime, kas vyksta tose vietose, kur magnetizmo intensyvumas žemas, ten, kur jo beveik nesijaučia: tose vietose vyksta didžiulės permainos ir gimsta inovacinės idėjos. O ten, kur magnetinio spinduliavimo intensyvumas tradiciškai aukštas – sąstingio vietos. Tarp kitko, permainos ten taip pat vyksta, bet žymiai lėčiau ir reikalauja daug daugiau laiko jų įgyvendinimui.
Jei aš čia atkeliaučiau iš kito pasaulio ir nieko nežinočiau apie žemės gyventojus ir jei aš ieškočiau vietos, kur permainų tikimybė galimai didžiausia, tai aš pasirinkčiau nulinio kontūro vietą. Kai mes kalbame “Vakarinė pakrantė” , tai mes turime galvoje „kuoktelėjusią” Kaliforniją. Ką gi, tiesa yra ta, kad Kalifornija yra viena iš tų keleto vietų, kurios tradiciškai yra inovacinėmis technologijoje, moksle, madose, finansuose ir mene, nes ten yra savaiminė didžiųjų permainų tikimybė.
Priešingoje Šiaurės Amerikos pusėje yra didžiausio elektromagnetinio spinduliavimo intensyvumo vietos, ten magnetinių laukų tankumas yra labai aukštas. Tokias vietas taip pat lengva rasti ir pietryčių valstijose – valstijose, kurios jau tradiciniai laikomos labiausiai konservatyviomis. Tai visiškai nereiškia, kad ten nebūna jokių permainų, tačiau kaip ten bebūtų, bet kokios permainos ten įvyksta per žymiai ilgesnį laiką ir žmonės ten pradžioje turi rasti labai įtikinamus argumentus šiems pokyčiams, kad būtų atkreiptas dėmesys, o ne veikiama pagal tradicines pažiūras.
Uinn:Taigi, ten kur magnetinių laukų tankis yra mažiausias, žmonės yra labiau atviri šiandienai?
Gregg:Taip, jie yra atviri priimant pokyčius. Bet tai nereiškia, kad patys pasikeitimai yra geri arba blogi, teisingi arba klaidingi. Šią mintį reiktų pabrėžti, kadangi būtent žmonių sąmonė apibrėžia pokyčių charakterį ir jų kokybę.
Pateiksiu vieną pavyzdį, kuris gali pasirodyti ironiškas: viena iš nulinį magnetizmą rodančių linijų eina kaip tik Vidurio Rytų regione. Būsiu tikslesnis – ji apima teritoriją grynai nuo Sueco kanalo iki Izraelio, yra išilgai Raudonosios jūros pakrantės.
Taip, būtent šiame regione yra nulinio magnetizmo linija. Tai reiškia, kad ši vieta turtinga įvairiomis permainomis. Tačiau vėl gi paaiškinsiu, kad pats permainų charakteris, turintis savyje kaip kuriamąjį, taip ir griaunantį potencialą, nustatomas vienprasmiškai žmonių, gyvenančių toje teritorijoje, sąmonės lygiu.
Uinn:Žodžiu, negalima pasakyti ar tai yra gerai ar blogai?
Gregg:Taip. Tai viso labo tik permainų tikimybė. Tuo pačiu metu mes galime stebėti tam tikrą kiekį nulinio magnetizmo linijų, dalinai einančių per buvusios Sovietų Sąjungos teritoriją, taip pat per Rusiją ir dalinai per Sibirą. Ir mes žinome, kad tas politinis režimas, kuris buvo toje pasaulio dalyje – buvo savo vietoje. Permainos ten brendo lėtai ir liguistai, prireikė daug laiko ir kančių. Bet kada visgi tai įvyko, tuomet susidarė „sniego gumulo” efektas ir viskas vyko taip greitai, kad atrodė lyg viskas pasikeitė per vieną naktį.
Taigi, mes galime pastebėti, koks visgi įdomus žemės magnetizmo ryšys su žmogaus sąmone, inovacinių sprendimų pasireiškimo ir pokyčių atsiradimo galimybėmis.
Žemėje daug vietų su didele ir maža permainų tikimybe.
Uinn: Tikriausiai mūsų skaitytojai norėtų žinoti, kaip jiems įmanomai geriau sutikti atplūstančias permainas.
Gregg: Pasistengsiu būti galimai konkretesnis. Man atrodo, kad atsakymu į šį klausimą yra mūsų pirmtakų, senovės Išminčių žodžiai, kuriems jau 2,5 tūkstančio metų, bet jie lygiai taip pat mums aktualūs, kaip ir prieš 2,5 tūkstančio metų: aplink mus esantis pasaulis yra niekas daugiau, kaip tik veidrodis, atspindintis tai, kuo mes tapome.
Jeigu mes matome beprasmį ir žiaurų pasaulį, pripildytą pykčio ir neapykantos, kurie verčia kentėti mūsų brolius ir seseris – tai reiškia, kad pasaulis atspindi mus kaip individus, kaip šeimas, visuomenę, tautybes. Mes negalime pasakyti ar tai gerai, ar blogai, teisinga ar klaidinga – tai atspindys to, kuo mes esame dabartiniu žmonijos istorijos momentu. Planetos padėtis – tai žmonijos visuminės sąmonės lygio rodiklis, jos atgalinio ryšio su mumis mechanizmas.
Todėl, jei mes norime pamatyti permainas mūsų pasaulyje – mes patys privalome kokybiškai keistis kiekvieną mūsų gyvenimo dieną. Taip, jei mes norime surasti Taiką, pakantumą, užuojautą ir atlaidumą globaliame lygyje – mes privalome visu tuo tapti. Tiesiog už pietų stalo. Mūsų šeimose. Mokykloje.
Mes privalome reikalauti, kad pramoginės programos spinduliuotų Taiką, užuojautą ir supratimą. Tai neturi būti nuobodu ir pilka. Tai gali būti labai patrauklu. Bet jokiu būdu neturi būti keičiama negailestingumu, beprasmiškumu, žiaurumu ir beširdiškumu.
Mūsų šiandieniniame gyvenime, mes kiekvieną akimirką vykdome pasirinkimą, kuris kuria arba neigia gyvenimą mūsų kūnuose – todėl, kad mes visi, planetos elektromagnetinio tinklelio pagalba, esame tarpusavyje susiję! Mūsų individualus pasirinkimas patenka į bendrą atsakymų taupyklę, kuri ir apsprendžia žmonijos ateitį.
Jei mes norime pamatyti kolektyvinį pasikeitimą, mes kiekvienas turime pasikeisti.
Uinn:Daugelis žmonių 2012 metus laiko globalinio Perėjimo arba Pakilimo pabaigos data… Kaip jums atrodo, kas galėtų įvykti?
Gregg:Data labai įdomi: ji sutinkama ir majų padavimuose, egiptiečių tikėjimuose, kai kuriuose krikščioniškuose šaltiniuose ir netgi biblijiniame kode, kuris pats savaime labai ne vienareikšmis.
Mano nuojauta sako, kad tokia diena gali tapti bet kuri diena. Jei mes susikoncentruosime į konkrečią datą ir gyvensime, ruošdamiesi tai dienai, tai mes paprasčiausiai praleisime gyvenimą. Mano požiūriu, jei mes gyvensime pilnavertį gyvenimą kiekvieną dieną, tai galėsime palyginti savo gyvenimo patirtį, įgaunamą kiekvieną dieną, o taip pat galėsime pasinaudoti galimybe ir padaryti mūsų gyvenimą doresniu ir švaresniu, pagerinti mūsų tarpusavio santykius.
Jei mes dori, dėmesingi, rūpestingi ir supratingi vienas kitam, jei gyvename kiekvieną savo dieną iki galo, tai mes jau pasirengę tam, kas gali įvykti 2012 metais ar bet kurią kitą dieną ateityje.
Aš žinau žmones, kurie, laukdami tos dienos, kada pasaulis pasikeis, kemša vagonus iki stogo maistu ir amunicija, aš juos suprantu ir manau, kad gal neblogai būti nepriklausomu materialaus apsirūpinimo klausimais. Bet visgi, tai ką aš mačiau – tai begalinis pasiruošimas konkrečiai dienai, dėl kurios jie paleidžia visą gyvenimą: jie nepastebi grožio, tos gyvenimo paslapties, kuria apgaubta kiekviena gyvenimo diena! Juk būtent gyvenimo suvokime, gyvenimo grožio supratime ir yra viso pasiruošimo, laukiamoms didžiosioms permainoms, pagrindas!
Uinn:Kitais žodžiais tariant, jei mes norime sutikti permainas su maksimaliai teigiamomis išdavomis savo atžvilgiu, tai privalome gyventi kiekvieną dieną maksimaliai skleisdami meilę, rūpestį ir užuojautą?
Gregg:Taip, mes kiekvieną dieną privalome pragyventi sąmoningai. Pripažinti galimybes. Pažinti šias galimybes, kai mes jas sutinkame savo gyvenimo kelyje. Juk kiekviena diena mums suteikia galimybę būti pakantiems kitų tikėjimų žmonėms, atleisti tiems, kurie mus įskaudino ar supykdė, galimybę įvertinti savo sprendimus apie tai, kas turi ar neturi būti mūsų pasaulyje.
Jei mes visą tai priimame sąmoningai, tuomet žinokite, kad mes, keisdami savo suvokimą, jutimus, keičiame savo kūno cheminę sudėtį ir tuo pačiu ruošiame save tam Perėjimui, kurį lemta išgyventi mūsų planetai. Jeigu tai turi nors kokią reikšmę.
Uinn:Neabejotinai, tai turi reikšmę, bent jau man. Kadangi mūsų pokalbis eina į pabaigą, tai norėčiau paklausti – gal liko kas nors esminio, ko mes neaptarėme pokalbio metu?
Gregg:Pirmą kartą žmonijos istorijoje mūsų kaip gyvybės rūšies, o taip pat visų mūsų planetos biologinių rūšių likimas priklauso nuo vienos vienintelės kartos pasirinkimo. Ir šiandien mes kalbėjome apie tai, prie ko gali privesti vienas ar kitas pasirinkimas.
