Mano adresu ateina daugelis laiškų su skirtingais klausimais. Deja, aš negaliu atsakyti į visus jūsų laiškus. Todėl aš nusprendžiau parašyti šį bendrą laišką tikėdamasi tuo, kad jūs jame rasite atsakymus į daugelį jūsų klausimų.
Liepos 11 dieną, po vasaros diktavimų ciklo pabaigos, Sanat Kumara meditacijos metu pasakė: “Pirmaeilės svarbos užduotis – Ašramo statyba. Šitam turi būti sutelktos visos pajėgos. Mes užtvirtinome Šviesos fokusą, dabar mes norime jį išplėsti“.
Aš tarnauju Valdovams ir Jų valia ir Jų sprendimai man yra įstatymu. Todėl visą savo laiką po diktavimų ciklo pabaigos aš pašvenčiu Ašramo statybai. Pradedu darbą 8 valandą ryto ir mano darbo diena, susijusi su statyba, pasibaigia 23 valandą. Kartais aš randu laiko ir jėgų, kad perskaityčiau vieną-du laiškus ir į juos atsakyti.
Tie žmonės, kurie atsiliepė man padėti Ašramo statyboje, palaipsniui dėl skirtingų priežasčių atsitraukė, kiti savo pagalbą apribojo iki minimumo. Vienok Valdovų darbas turi tęstis.
Neatsirado Rusijoje nei vieno žmogaus, kuris nesavanaudiško tarnavimo aktu padovanotų man užbaigtą Ašramą, ko tikėjosi Valdovai. Ačiū Dievui, žmonės paaukojo pinigus statybai. Vienok, giliai apgailestaujant, Rusijoje neatsirado nei vieno žmogaus, kuris prisiimtų visus statybos rūpesčius. Todėl statybomis užsiimu aš pati. Dėl šios priežasties aš negaliu atsakinėti į jūsų laiškus ir dėl šios priežasties nebus seminaro rugsėjo mėnesį, nes aš neturiu laiko jam pasiruošti.
Aš noriu sustabdyti jūsų emocinius proveržius, susijusius su duota situacija. Iš tikrųjų yra daug žmonių, kurie pasiruošę atvažiuoti ir padėti statyboje. Beveik visiems aš atsakiau, o tie, kurie gavo mano sutikimą tam, kad atvažiuotų, patys neatvažiavo.
Tam, kad priimti žmones iš kitų miestų, reikalingi žmonės, kurie užsiims priėmimu ir apgyvendinimu, o šių žmonių nėra. Kiekvienas eilinio smalsuolio atvažiavimas atitraukia dėmesį nuo vadovavimo statybai ir mes prarandame tempus.
Mes gyvename miške: aš, Tatjana Martynenko ir penki samdomi statybininkai iš Uzbekistano. Didesnio kiekio žmonių mes negalime apgyvendinti, nes nėra kur. Taipogi egzistuoja vandens ribojimas. Šulinys nesusitvarko su apkrovimu ir būna momentų, kad nebūna vandens.
Kodėl, kai yra tiek besidominčių Mokymu, kurį Valdovai duoda per mane( unikalių svetainės “Sirius” lankytojų skaičius viršija 200 tūkstančių žmonių, bendras knygų tiražas sudaro 100 tūkstančių egzempliorių), ne per daugiausiai žmonių, kurie sugeba realiai kažką tai daryti? Reikalas tame, kad kai kažkoks tai žmogus nori tarnauti Dievui ir Valdovams, tai jis savo tarnavimui gauna papildomą Dieviškąją energiją. O jūs žinote apie tai, kad ši energija pradeda išstuminėti iš žmogaus auros visas netobulas energijas, kurios ten yra. Įvyksta tai, ką galima pavadinti pagreitintu karmos nusileidimu. Ta karma, kuri realiai galėjo nusileisti keleto metų laikotarpiu, nusileidžia mėnesio laikotarpiu. Visos netobulybės, kurios iki šiol miegojo karminių nuosėdų pavidalu, pradeda aktyvuotis ir kilti.
Kiekvienas žmogus turi savo karmines skolas. Kažkas tai pradeda jausti gailestį sau, kažkas pradeda įsižeisti, kažkas jaučia kitas negatyvias būsenas ir pergyvenimus. Be to tie žmonės, kurie pastoviai kontaktuoja su žmogumi, norinčiu tarnauti(jo giminės ar bendradarbiai), taipogi gauna papildomą energiją į savo auras, joms prisiliečiant. (Energija teka iš auros į aurą panašiai į vandenį susisiekiančiuose induose.) Jūs galite įsivaizduoti, kas vyksta su žmonėmis iš to žmogaus aplinkos, kuris nori tarnauti Dievu ir Valdovams? Tas pats: pagreitintas karmos nusileidimas. Tas, kas turi atidirbti karmą liga, pradeda sirgti. Tas, kas turi atidirbti karmą teisingu pasirinkimu sudėtingoje situacijoje, gauna šias sudėtingas situacijas savo gyvenime vieną po kitos. Todėl, jeigu jūs turite daug karminių skolų ir problemų, tai jūs paprasčiausiai nesugebėsite tarnauti Valdovams. Tos karminės nuosėdos, kurias jūs turite, neduos jums šito padaryti.
Todėl kiekvienas žmogus, kuris prie manęs prieina ir siūlo savo tarnavimą, papuola į energijų sūkurį, su kuriomis labai mažai kas gali susidoroti. Todėl dauguma žmonių su laiku pasitraukia. Pasilieka tik tie žmonės, kurie pereina savo įšventinimus pastoviu savęs ir išorinių aplinkybių įveikimu. Kiekvienas žmogus atėjo į įsikūnijimą su atitinkama misija, kurią jis prisiėmė prieš įsikūnijimą. Ir tarp tų, kas skaito šias eilutes, yra žmonės, kurie pašaukti dalyvauti tame darbe, kurį dabar Valdovai daro Rusijoje. Vienok, kažkas nesusitvarko su savo problemomis, kažkas per daug įsitraukia į iliuziją ir pamiršta apie savo įsipareigojimus, kažkas užsidega širdies polėkyje ir tuoj pat gęsta. Šių žmonių neteisingo pasirinkimo karma gulasi ant manęs. Ir aš turiu daryti tai, dėl ko jie atėjo į įsikūnijimą, nes visada atsakomybė guli ant to, kuris stovi aukščiau Hierarchijos laiptų laipteliuose. Todėl aš priversta daryti tai, ko nedaro tie, kas turėtų šitai daryti. Tokiu būdu aš atidirbu jų neteisingo pasirinkimo karmą savo veiksmais ir savo darbu. Natūralu, kad tuo pačiu aš nevykdau tos užduoties, dėl kurios aš pati atėjau į įsikūnijimą, nes priversta ant savęs nešti šalies karmos naštą, tų šios šalies atstovų neteisingų pasirinkimų karmos naštą, kurie nevykdo savo įsikūnijimų tikslų. Taip buvo ir anksčiau. Jūs žinote, kad buvęs Didžiosios Baltosios Brolijos Pasiuntinys Elizabet Kler Profet dabar labai serga, nes priversta savyje nešti neteisingų savo čelų pasirinkimų karmą.
Šiandieninio mano laiško jums tikslu yra paaiškinti jums priežastį to, kodėl aš neatsakau į jūsų laiškus ir kodėl neturiu galimybės paruošti eilinio seminaro.
Taipogi aš turiu pateikti jums žinias, kad jeigu iki rugsėjo pabaigos nepastatysiu sau namo žiemai, tai nebus kur priimti Žiemos diktavimų ciklo. Ir iškyla klausimas dėl viso Valdovų darbo per mane Rusijoje.
Dabar aš gyvenu vasaros namelyje. Rugpjūčio pabaigoje Sibire jau šalta. Pervažiuoti atgal į savo butą mieste aš negaliu, nes ten dabar yra Leidybos Namų „Sirius“ ofisas, yra poligrafinė įranga ir knygų sandėlis. Beje, štai dar vienas pavyzdys to, kas įvyksta, kai žmogus prisiima įsipareigojimus prieš Valdovus ir jų nevykdo. Vienas žmogus, kuris ėmėsi leisti knygas, prarado tam susidomėjimą ir metė, nesusidorojęs su savo negatyviomis energijomis. Dabar aš ir Tatjana Martynenko užsiimame knygų leidyba Leidybos Namuose „Sirius“ laisvu nuo statybos darbų metu.
Aš labai gerai suprantu, kad kai kurie iš jūsų būtinai nori parašyti atsiliepimą į šį mano laišką. Prieš tai, kai rašysite, atsižvelkite, prašau, kad aš neturiu laiko ir galimybės ne tik skaityti jūsų laiškus, bet ir juos gauti. Paprasčiausiai trūksta laiko.
Tatjana Mikušina
Šviesa ir Meilė!
