Buvusiame savo įsikūnijime Jonas Krikštytojas buvo žinomas kaip pranašas Elijas. Jis buvo vienas iš nedaugelio, kas praėjo Pakylėjimo ritualą tiesiog fiziniame kūne, pakilęs į Dangų
„ugniniame vežime”. Tačiau unikalios dispensacijos dėka jau po Savo Pakylėjimo Jis vėl atėjo į įsikūnijimą, kad „paruoštų Viešpačiui kelią”.
Pranašas Elijas buvo mokytojas Eliziejaus – buvęs Jėzaus įsikūnijimas. Jonas Krikštytojas vėl savanoriškai apsivilko kūniškąją formą ir leido būti paaukojamas Erodo ranka, kad padėtų Savo mokiniui įgyvendinti Savo misiją.
Jėzaus ir Jono Krikštytojo santykiai — tai istorija gilios ištikimybės, meilės ir pagarbos, pritraukianti savo grožiu ir retai sutinkanti sau lygią.
Tai pasakojimas apie Guru-čelos, Mokytojo-mokinio santykius.
Savo Didingąjį Tarnavimą – Tiesos nešimą izraelio tautai – Jėzus pradėjo nuo krikštijimosi pas Joną. Yra padavimas apie tai, kad Jėzus maždaug metus laiko gyveno pas esėjus. Esėjai gyveno uždaroje bendruomenėje netoli nuo Negyvosios Jūros. Ten Jėzus sužinojo apie Jono šventąjį tarnavimą ir nutarė nuvykti į Jo tarnavimo vietą, kuri buvo netoliese nuo Negyvosios Jūros, Jordano upės krante. Esėjų išminčiai Jonui pranešė, kas pas Jį ateis Didis Mokytojas, kurio atėjimui reikia paruošti tautą.Būdamas didis ir romus Mokytojas, Jonas pasakė apie Jėzų: „Jis turi augti, o aš – mažėti” (Jn. 3:30), nes Mokytojo širdyje degė didelis Dieviškasis noras, kad mokinys-Jėzus pralenktų Jį pasiekimuose ir tarnavime.
Į daugelio klausimus, ar ne Jis yra Jėzus, Jonas atsakydavo, kad Jis tik ruošia kelią Viešpačiui. „Aš jus krikštiju vandeniu, kad atsiverstumėte, bet po manęs ateis galingesnis už mane, – aš nevertas jam nė kurpių nuauti. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi.” (Мt. 3:11).
Jonas norėjo, likdamas šešėlyje, regėti Jėzaus šlovę, kai tas apsivilks pilna pakylėtos sąmonės Savo Guru mantija.
Jonas Krikštytojas buvo Jėzaus trečios eilės pusbrolis. Elžbieta, Jono Pirmtako (Krikštytojo) mama buvo Motinos Marijos antros eilės pusseserė.
Pasibaigus Savo įsikūnijimui Jonu Krikštytoju Ilja sugrįžo į pakylėtą būseną.
Mūsų laikais Jonas Krikštytojas atnešė savo Mokymą per Didžiosios Baltosios Brolijos Pasiuntinį Tatjaną Nikolajevną Mikušiną.
Laiške „Ruoškite savo šventoves Mesijo atėjimui”, perduotame 2005 metų balandžio 11, Jis pasakė:
„AŠ ESU Jonas Krikštytojas. Aš buvau tas, kuris pranašavo mesijo Kristaus atėjimą.
AŠ ESU atėjau. Aš atėjau jums papasakoti savo gyvenimo istorijos, ano mano gyvenimo. Ir AŠ ESU atėjau duoti jums kai kurių pamokymų jūsų dabartiniams gyvenimams”.
Toliau Krikštytojas kalba apie save ir apie Savo mokymo esmę:
„Mano įsikūnijimo metu, jūs žinote, aš gyvenau dykumoje. Aš maitinausi laukinių bičių medumi ir skėriais.
Daugelis mane laikė keistu. Bet tik atskyręs save nuo žmonių ir jų tuštybės galėjau vienatvėje bendrauti su Dievu. Ir aš neišmainyčiau šio bendravimo į jokius žmogiškus turtus ir žmonių pagarbą.
Aš retai bendravau su žmonėmis. Ir pagrindinis mokymas, kurį aš jiems dėsčiau, buvo apie jų sielų apsivalymą, jų paruošimą mesijo atėjimui.
Žmonės priėmė mano žodžius, tarsi būčiau kalbėjęs tik apie išorinio mesijo atėjimą, žmogaus, kuris turėjo juos išgelbėti nuo jų nelaimių ir negandų.
Tačiau aš turėjau omenyje ne tik išorinio mesijo atėjimą, bet ir vidinio mesijo, esančio kiekviename žmoguje, atėjimą. Ir aš ruošiau žmonių sąmonę šio mesijo atėjimui.
Nemanau, kad kas nors iš žmonių suprato, apie ką aš kalbėjau. Bet visgi žmonių sąmonė truputį pakito ir jie laukė Kristaus atėjimo. Ir jis atėjo ir garbingai įvykdė savo misiją”.
Jonas Krikštytojas paaiškina žiuaraus susidorojimo su juo priežastis :
„Mano pamokslai kainavo man gyvybę. Kitaip nei dauguma žmonių, bažnyčios valdovai labai greitai suprato, kad mano mokymas, jeigu jis būtų žmonių suprastas, visam laikui atitrauktų jų kaimenę nuo išorinio garbinimo bei išorinių ritualų ir nukreiptų žmones į susitikimą su realiu mesiju, realiąja jų pačių dalimi, į susitikimą su Dievu jų pačių viduje.…gavę šį vidinį bendravimą, priėjimą prie šios palaimos savo viduje, žmonės jau niekada negalėtų patikėti nei viena išorine religija, išoriniais mokytojais.
Žmonės, gavę priėjimą prie Dieviškosios sąmonės būsenos, labai greitai susivienytų su panašiais į save. Dieviškoji sąmonės būsena tokia pat užkrečiama, kaip dabartinis daugelio žmonių nedieviškųjų būsenų pasireiškimas.
Subtiliajame plane žmonės tarpusavyje labai susiję. Ir gera mintis, geras mąstymas, užgimę keliose galvose ir širdyse, sugeba išplisti nuo širdies į širdį, panašiai kaip nuo vienos žvakės galima uždegti milijoną žvakių”.
Čia gi Jonas Krikštytojas paaiškina, kodėl jam buvo sunku duoti žinias žmonėms:
„Aišku, aš neturėjau galimybės duoti savo mokymo daugeliui žmonių. Mokiau tuos nedaugelį, kurie išdrįso prie manęs prieiti ir išklausyti mane. Žmonės bijojo gauti iš manęs žinių todėl, kad bažnytininkai draudė jiems su manimi bendrauti. Man buvo sunku duoti žmonėms žinias”.
Palygindamas Savo laikmetį ir šiandienes galimybes platinant Mokymą, interneto dėka – numylėtinio Sen Žermeno dovana, Jonas Krikštytojas pasakė:
„Pažiūrėkite, kaip dabar pasikeitė laikas. Aš duodu šį diktavimą ir tą pačią dieną jūs turite galimybę susipažinti su šiuo diktavimu būdami netgi priešingoje Žemės rutulio pusėje. Tai iš tikrųjų didelių galimybių laikas.
Mums netgi nereikia dėti pastangų, kad surinktume žmones, pasiruošusius priimti mūsų mokymą atitinkamoje Žemės rutulio vietoje. Jūs gaunate mūsų mokymą ir mūsų vibracijas dėl palaimintosios dovanos, kurią Sen Žermenas padovanojo žmonijai. Aš turiu omenyje Internetą. Ir šis Interneto panaudojimo atvejis yra vienas iš nedaugelio, kuris duoda juntamą naudą, ir būtent dėl to šis išradimas buvo nuleistas į fizinį planą”.
Ir šio Laiško pabaigoje Jinas Krikštytojas žmonijai davė Savo pamokymą, Savo Meilės pasiuntimą ir Savo Pranašystę, kuri būtinai išsipildys!
„Palaimintosios širdys, jūs turite galimybę girdėti mokymus didingų Šviesos Būtybių, kurios ateidavo į įsikūnijimą mokyti žmonijos pastaruosius keletą tūkstančių metų.
Per šiuos diktavimus jūs turite galimybę gauti precedento neturinčią Dieviškos Energijos tėkmę. Ir ši dispensacija, ši Dangaus dovana, tapo reali dėl naujos galimybės. Vertinkite šią galimybę. Gerkite Dieviškosios Energijos nektarą. Ir prisiminkite – nei vienas šios energijos lašas neturi prapulti veltui. Energija jums duodama tam, kad darytumėte gerus darbus. Ne aiškintis, kas iš jūsų yra svarbesnis ir kas dieviškesnis. Jūs negalite šito žinoti savo žmogiškąja sąmone. Tarp jūsų didesnis yra tas, kuris daugiau už kitus tarnauja gyvybei, visoms gyvoms būtybėms ir nieko už tai nereikalauja mainais. Todėl, kad nėra šiame gyvenime nieko, ką būtų verta iškeisti į Dieviškojo bendravimo dovaną, į galimybę tarnauti Dievui visoje gyvybėje.
Todėl panaudokite gaunamą Energiją pagal paskirtį. Paruoškite savo šventoves mesijo atėjimui, leiskite savo mesijui, savo Aukščiausiam AŠ, savo Kristaus AŠ, ateiti pas jus, būti jumyse, kalbėti ir veikti per jus.
…Numylėtiniai, palaimintieji, patikėkite manimi, viskas įvyks būtent taip, kaip buvo pranašauta. Jūsų akys praregės ir galėsite matyti mus, ir bendrauti su mumis, ir vaikštinėti su mumis, ir kalbėtis su mumis.
…Ar galite įsivaizduoti, kaip pasikeis pasaulis, jeigu kiekvienas galės tiesiogiai bendrauti su Pakylėtųjų Pulkais? O taip bus. Anksčiau ar vėliau taip bus. Ir tai bus lygiai taip pat neišvengiama, kaip po žiemos ateina pavasaris, o vėliau vasara.
AŠ ESU Jonas Krikštytojas, pranašas Elijas, ir aš duodu jums šią pranašystę. Ir mano pranašystė būtinai išsipildys, ir jūs savo širdyse irgi tai žinote”.
Straipsnį parengė Marija Fliman
Leidinio redaktorius Tatjana Martynenko
