Atgaila (iš senovės graikų μετάνοια) — proto perkeitimas, minčių pakeitimas.
Tatjana Nikolajevna Mikušina:
„Kodėl atgaila išgelbės Rusiją? Nes jei nešališkai patikrinsime istorinius faktus, tada daugelis tikrųjų ieškančiųjų padarys išvadą, kad, deja, per 100 savo istorijos metų mes ėjome neteisinga linkme. Negalima buvo nužudyti nekaltą carą ir jo vaikus.
Ir kai visi priims tokią išvadą, tai yra, praktiškai pakeis nuomonę apie šimtmečio įvykius, ir tokių žmonių bus pakankamai, tada šis supratimas pateks į kolektyvinę tautos sąmonę. O kolektyvinė sąmonė ras kitą tobulėjimo kelią. Ir greičiausiai tai bus Dieviškasis kelias, nes mes, kaip tauta, kaip šalis, sumokėjome per brangiai, kad suvoktume šią tiesą “.
Pakylėtasis Valdovas Nikolajus, 2005 metų balandžio 24:
„Prieš Dievui duodant naują galimybę šiai šaliai, šalis turi pereiti katarsį, apsivalymą. Po apsivalymo turi eiti atgaila ir tik tada bus atvertas šviesus kelias Rusijos tautoms.”
Katarsis – (iš senovės graikų κάθαρσις – „pakylėjimas, apsivalymas, sveikatinimasis”) – dvasinis apsivalymas, dorovinis apsivalymas.
Valdovas Morija, 2012 metų gruodžio 28:
„Bet kuri karma gali būti atidirbta pačiu lengviausiu būdu – kai pripažįstamos klaidos ir atsiprašoma. Jeigu neišmanymas ir puikybė neleidžia žmonėms pripažinti savo klaidų ir dėl jų atgailauti, tai negatyvi karma pradeda nusėsti į fizinį planą kaip įvairūs kataklizmai, socialiniai sprogimai ir finansinės katastrofos.
Todėl nėra kada sėdėti sudėjus rankų. Reikia pradėti veikti! Nebijokite savo neteisingais veiksmais sukurti karmos. Jeigu jūsų motyvas teisingas, tai kad ir kokie neteisingi atrodytų jūsų veiksmai šiuo istoriniu momentu, Dievas visada galės nukreipti situaciją ir ištaisyti jūsų klaidas. Daug blogiau yra nieko neveikimo karma, kai dėl išoriškai teisaus preteksto nesivelti į kovą jūs prarandate užkariautas pozicijas ir netenkate kryptingumo bei veržimosi pranašumų.
Mokykitės iš savo klaidų.
Nesidrovėkite veikti Žemės planetos evoliucijų gerovei!”
T.N. Mikušina:
„Mums nereikia nieko keisti išorėje! Mums tiesiog reikia atlikti šį proto pakeitimą savo viduje. Nes, remiantis Valdovų Mokymu, išorę lemia vidus. Tai yra, kai mūsų viduje yra tvarka, kai mūsų sąmonėje viskas išdėstyta lentynose ir mes tiksliai žinome, kur Gėris ir kur yra Blogis, ir atsiskiriame šiuos grūdus nuo pelų savo viduje, tada viskas keičiasi ir mūsų išorėje. Chaosą keičia tvarka, ir prasideda visiškai kitokia era. O įėjimo į šią erą laikas priklauso tik nuo mūsų pačių“.
Atgaila reiškia ne tiek gailėjimąsi dėl praeities, kiek naują požiūrį į save, kitus ir Dievą.
Numylėtinė Motina Marija, 2014 metų gruodžio 24:
„Atgailos ašaros, kurias mums bendraujant dažnai regiu jūsų akyse, pasako man apie jus žymiai daugiau, nei jūsų žodžiai ir netgi maldos.
Jūs negalite įsivaizduoti, kokį darbą prisireikia atlikti Pakylėtųjų Pulkams, kad jūsų sielos suvoktų daugelį savo nuodėmių ir dėl jų atgailautų.
Tada, kai atgaila įeina į jūsų širdį, jūsų karminė našta palengvėja perpus. Ir likusiąją pusę jūs galite ištirpinti savo kasdienėmis maldomis ir pastangomis, nukreiptomis kitų kenčiančių sielų dalios palengvinimui.”
T.N. Mikušina, interviu po gaisro jos namuose Rusijoje 2018 metų kovo 16:
„Ne visi žmonės, laikantys save šviesuoliais, supranta, kodėl jie turėtų atgailauti. Gal jie neteisingai supranta žodį atgaila? Galbūt dėl tam tikrų savo vidinių savybių jie nenori to daryti …
Paskutinį kartą gaisras kilo 2012 m. balandžio mėn. ir 2012 m. liepą (žemėje aplink Pasiuntinio namą), liepsnojo visas Sibiras. Visas Sibiras degė – miškai degė. Šį kartą, jei mano namuose išliko tik sienos, manau, kad iš Rusijos išliks tik pavadinimas. Iš esmės taip jau ir yra, iš tikrųjų tai jau realizuota. Iš Rusijos liko tik vienas pavadinimas, faktiškai šalies kaip tokios nebėra. Ji neapsaugo savo žmonių: ji nesaugo pagyvenusių žmonių, nesirūpina vaikais, niekaip neapsaugo žmonių teisių…Ir iš tikrųjų Rusijos kaip tokios nebėra. Štai kaip aš tai matau.
Kuo mums gręsia šis šiandien įvykęs gaisras. Tikriausiai mums visiems šis įvykis yra dar viena priežastis persvarstyti, ar viską padarėme teisingai, galbūt atgailauti ir bandyti vėl keltis ir eiti“.
Viešpats Šiva, 2014 metų birželio 21:
„…bet kuriuo metu galima sugrįžti į lengvą kelią…”
Покаяние(Atgaila) – Пока я не я.(Kol aš ne aš – pažodinis vertimas)
Gailėjimasis
Gailėjimasis (iš hebrajų תְּשׁוּבָה) – grįžimas, kaltės pripažinimas dėl kažko su atleidimo prašymu.
Gaisras Pasiuntinio name 2018 metais kovo 16
Apdegusios knygos
T.N. Mikušina, 2018 metų kovo 17:
„Žinoma, šis įvykis neįvyko savaime. Šis įvykis slypi tam tikroje įvykių grandinėje, kuri vyko per maždaug 15 metų. Ir, žinoma, kad galėtume suprasti, ką šis įvykis reiškia Rusijos ir pasaulio ateičiai, turime pabandyti suprasti visą įvykių grandinę, kuri privedė prie šio įvykio.
Mokymas yra gana praktinis Mokymas, tai nėra tik nuoga teorija. Ir jei Valdovai suteiks tam tikrų žinių, informaciją, Mokymą, tada po kurio laiko, galima sakyti, egzaminas, kaip žmonės įsisavino Šį Mokymą.
Ir kiek aš dabar galiu spręsti, per šiuos 15 metų buvo atlikti trys pasauliniai šviesos nešėjų testai“.
Iš 2007 metų kovo 24 Т.N. Mikušinos pasisakymo Maskvoje:
„Per tą laiką Rusija man nieko nedavė. Net neturiu kur gyventi. Tai, kaip žmonės elgiasi su Valdovų Pasiuntiniu, apie daug ką pasako …
<...> Man iš tikrųjų labai sunku visa tai pasakyti. <...> Bet tai tikrai labai rimta.
Ir jei Valdovai atims Šviesos Fokusą, tada Rusija nepereis savo testo. … tauta pasirenka per žmones … <...> Tai reiškia, kad Dievas kalba už jus.
Tai aš supratau vakar iš meditacijos su Viešpačiu Maitrėja“.
Iš 2018 kovo 24 d. O.A. Ivanovos webinaro „Mokymo ir Pasiuntinio pripažinimas”:
„Valdovai paprašė mūsų duoti jiems fiziniame plane ženklą, kad mes įsisavinome jų Mokymą. Šis ženklas turėtų būti švari vieta Rusijos žemėje, kuri tarnautų kaip fizinis Šviesos fokusas ir iš kur naujoji sąmonė turėtų pradėti savo kelionę ne tik per Rusijos žemę, bet ir per visą planetą.
2007 m. rugpjūčio mėn. Tatjana Nikolajevna kreipėsi į mus atviru laišku per „Sirius“ adresatų išsiuntinėjimą:
„Aš tarnauju Valdovams, ir Jų valia ir Jų sprendimas yra įstatymas man. Todėl, pasibaigus diktavimų ciklui, visą savo laiką skiriu Ašramo statybai. Aš pradedu darbą 8 val. ryto, o mano su statybomis susijusi diena baigiasi 23 val. <...>
Tie žmonės, kurie savanoriškai padėjo man padėti statyti Ašramą, dėl įvairių priežasčių palaipsniui pasitraukė, o kiti sumažino savo pagalbą iki minimumo. Tačiau Valdovų darbas turi būti tęsiamas.
Rusijoje neatsirado nė vieno žmogaus, kuris … prisiimtų visus rūpesčius dėl statybų. Todėl aš pati užsiimu statyba“.
Sanat Kumara, 2010 metų sausio 7:
„Pasiuntinys negali atlikti darbų už jus, kurie atėjo į įsikūnijimą ir ramiai atsiguli sofoje.
Mes stebėjome herojiškas mūsų pasiuntinio pastangas… Ir dabar mes aiškiai matome, kad negalime daugiau piktnaudžiauti jos ištikimybe ir pasiaukojimu.<...>
Ir jei Žemės fiziniame plane nėra nieko, kas sugebėtų pasirūpinti mūsų pasiuntiniu ir ją apgintų, tai šitai padarysiu aš.”
Viešpats Šiva, 2015 metų gruodžio 21:
„Tada, kai Mūsų pasiuntinys yra persekiojamas, šmeižiamas, užsipuolamas, tai sukuria didelę karmą, lygiavertę savo lygiu karmai su Dievu.
Kaip žinoma, ką Dievas nori nubausti, iš jo Jis atima protą.
Beprotybė gali apimti ne tik pavienius žmones. Beprotybė gali apimti ištisas šalis ir tautas.”
Valdovai sakė:
„Mes norime, kad būtų ašramas, kuriame galėtume nustatyti Savo tvarką”.
Dabar ašramo vietoje – pelenai.
Sudegęs Pasiuntinio namas
Atleisk mums, Viešpatie…
Tęskime toliau…
Leidinio redaktorius Tatjana Martynenko