(2010-12-26) Nauja sąmonė duos galimybę sudygti naujai visuomenei. Valdovas Nikolajus Rerichas

AŠ ESU Nikolajus Rerichas.
Kai buvau atėjęs praėjusį kartą, aš kalbėjau apie situaciją Rusijoje. Kalbėjau apie tai, kas man kelia nerimą.
Ir šiandien aš linkęs imtis bandymo prisibelsti iki jūsų širdžių. Iki tų širdžių, kurios yra įsikūnijime. Ir visų pirma, iki širdžių tų žmonių, kurie gyvena Rusijoje.
Labai maža iš tikrųjų atsidavusių ir nuoširdžių. Labai daug tų, kurie nori pasipelnyti visur kur, taip pat ir jaunimo bei vidurinės kartos dvasinių paieškų siekyje.
Man yra dėl ko perspėti ir apie ką įspėti. Visada ten, kur Šviesa, sulekia varnų pulkai, kad prisigertų nekalto Avinėlio kraujo.
Todėl jums vadovauti turi budrumas ir atsargumas.
Susirenka minios žmonių. Pagalvokite – ar reikia jums ten eiti?
Laikotarpis toks, kad bet kuriuo momentu galima laukti sprogimo. Ir vienos kibirkšties pakanka, kad susprogtų visas sandėlis, kuriame yra sprogstamosios medžiagos.
Dabar, kaip niekada anksčiau, būtini budrumas ir atsargumas. Kiekvienam tikram šviesnešiui tenka tūkstančiai norinčių paragauti Šviesos ir ja pasinaudoti.
Laikotarpis žiaurus. Laikotarpis pavojingas. Ne tuo pavojingas, kad galite nesulaukti Šviesos Jėgų Pergalės, o pavojingas tuo, kad galite neišsaugoti sielos.
Reikėtų imtis labai paprastų veiksmų. Rūpintis minčių, kūno, jausmų tyrumu, švara. Rūpintis švara aplinkui. Pastatyti užtvarą visam tam vulgarumui, kuris lenda iš kiekvienos pakampės, iš televizorių ekranų.
Uždaryti priėjimą į savo pasaulį prasčiokiškumui ir menkavertiškumui.
Priešingoms jėgoms reikia priešpastatyti nuoširdžių širdžių vieningumą, susitelkimą.
Ten, kur Tiesa, Valdovai pastatys skydą ir apsaugos.
Kaip gaila, kad kolektyvinis rusų nesąmoningumas pasirinko ne tų patarimų ir rekomendacijų, kuriuos duoda Valdovai, naudai. Kaip gaila, kad Rusija nusekė Vakarų civilizacijos pėdomis. Ir žmonių sielas, kurios buvo lyg ir palinkusios į Tiesą, ryškūs niekniekiai ir pagundos nuvedė nuo Kelio.
Sunkus pasirinkimas, kai tiek pagundų. Tačiau atsisakymas nuo pagundų, vilionių įveikimas visada atverdavo Šviesų Kelią. Kad ir mažas kiekis išlaikys išbandymus, kad ir mažas kiekis veržėsi Valdovų nubrėžtu Keliu, tačiau šie vienetai kol kas sugeba atlaikyti įnirtingus pulkus, gudrumu ir pagundomis daugelį šviesių sielų nuvedančius nuo Kelio.
Kiek daug kartų reikia būti atsargesniems. Ir priekyje – dar atšiauresni laikai.
Norisi perspėti ir perduoti savo patirtį kiek įmanoma didesniam skaičiui šviesuolių. Norisi prisibelsti iki širdžių tų, kurie supančiame gyvenime prarado viltį ir nemato prošvaisčių.
Jūsų laikas ateis, jis žūtbūt ateis. Reikia išlaikyti. Reikia susitelkti ir duoti atkirtį visai begalinei daugybei pulkų, puolančių iš visų pusių.
Būna, kad iš geriausio draugo vidaus įkanda gyvatė. Praradimai širdį verčia apsipilti krauju. Tačiau tai neišvengiama. Nes laikotarpis žiaurus. Ir tarsi priešas užėmė Rusiją.
Begalinė gausybė pulkų.
Tačiau tikiu tuo, kad ateis bylinų galiūnai, ištiesins pečius ir sujudės Rusijos žemė, ir užsidegs naujų laikų viltimi.
Viską dar galima pakeisti ir Pergalė įmanoma.
Maskvą atidavė prancūzams 1812 metais. Ir dabar reikėjo paaukoti sostinę tam, kad išsaugotume jėgas. Per didelė Rusija, kad būtų galima ją užgrobti.
Kiekviename kaimelyje, kiekvienoje sodyboje sėdi iš pažiūros nekalta senutė ar senelis ir savo mintimis bei maldomis valo erdvę daugybę, daugybę varstų aplinkui.
Buvo ir sunkesnių laikotarpių. Išlaikėme. Ir dabar išlaikysim!
Pavojus tas, kad priešas pasislėpė parduotuvių vitrinų dirbtiniame apšvietime, šventiniame blizgesyje ir persislinko į subtilų minčių ir jausmų planą, į televizijos ir radijo laidų eterį, į virtualiąją interneto erdvę.
Naujas veidas neturi uždengti vidinės esmės. Ne viskas auksas, kas auksu blizga. Ne visi tie yra pastoriai, kurie kalba apie Dievą. Daug vilkų avių kailiuose, reikės visus juos atpažinti ir išvesti į Tiesos Šviesą.
Jūsų pasiekimus daugelį kartų sustiprinsiu, jei už visų pinklių sugebėsite atpažinti išdavystės gyvatę, šventvagystės echidną ir melo šakalą.
Tada, kai svarbus darbas bus užbaigtas, atšvęsime Pergalę. O dabar ne laikas ilsėtis, ne laikas išsisukinėti nuo darbo. Laiko liko labai mažai ir reikia kiekvieną valandą išnaudoti darbui, Brolijai.
Tai, kas nauja, visada sutikdavo pasipriešinimą. O tas naujas, kas ateina, užgoš viską, kas iki šiol buvo.
Nauja sąmonė duos galimybę sudygti naujai visuomenei. Todėl gyvenkite taip, lyg tai būtų paskutinė jūsų diena ir viską reikėtų suspėti, ką prieš įsikūnijimą žadėjote Valdovams.
Daugelį praradome. Todėl kiekvienam reikės kautis už dešimtį. Pasirūpinkite savo drabužių švara, kad nebūtų ko prikišti.
Neduokite dingsties tiems, kas įtraukia jus į ilgus ginčus, kritiką ir smerkimą. Atkirskite viską, kas nereikalinga, ir skraja eisena ženkite į ateitį!

AŠ ESU Nikolajus Rerichas.