(2012-06-29) Daugiau mes neturime galimybės tęsti mūsų darbo Rusijos teritorijoje. Valdovas Morija

AŠ ESU Valdovas Morija.
Atėjau šią dieną, kad pasakyčiau tai, kas yra būtina, ir tai, kas pribrendo. Kaip žinote, šį diktavimų ciklą mes duodame Latvijoje. Ir šis diktavimų ciklas nebuvo iš anksto suplanuotas. Tiksliau, jis turėjo būti, tačiau tos kliūtys, kurios buvo ir atsitiko mūsų Pasiuntinio Ašrame, perniek pavertė Dieviškąją galimybę Rusijai. Ir vasaros ciklo diktavimai buvo atšaukti.
Tiems, kas nėra susipažinę su dabartine situacija, glaustai pasakysiu, kad per pastaruosius dvejus metus visuose Būties planuose įvyko siaubingų antpuolių prieš mūsų Pasiuntinį. Ir neįtikėtinų pastangų dėka misija buvo tęsiama, nes mes nematėme kitos galimybės toliau duoti mokymo Žemės žmonijai.
Mes tęsėme darbą ir toliau davėme diktavimus iki pat to momento, kai mūsų Pasiuntinio Ašramas buvo padegtas.
Nereikia būti itin įžvalgiam, kad suprastum, jog įvyko tik nusodinimas į fizinį planą viso to negatyvo, kuris susikaupė subtiliajame plane aplink mūsų Pasiuntinį.
Ir daugelis iš jūsų, kas ir toliau skaito mūsų laiškus, pridėjote nemažą dalį pastangų, kad subtiliajame plane sukurtumėte sąlygas, sukėlusias gaisrą: savo mintimis, jausmais ir netgi tiesioginiais veiksmais, nukreiptais prieš mūsų Pasiuntinį.
Jūs žinote, kad bet kuris veiksmas, nukreiptas prieš mūsų Pasiuntinį, sukuria labai sunkią karmą, ir ši karma taip pat krinta ant visos šalies, kurioje vykdoma Šviesos misija.
Taigi, pastarieji įvykiai sukūrė labai negatyvią karmą Rusijai. Ir ši karma pagal savo mastelį sugretinama su ta karma, kuri buvo sukurta sušaudžius caro šeimą.
Ką gi, man labai gaila. Aš ir kiti Valdovai tikėjomės didesnio įsikūnijime esančių žmonių sąmonės lygio. Mums teikė vilties tai, kad pirmą kartą tokį ilgą laiko tarpą turėjome galimybę laisvai duoti savo Laiškus Rusijos teritorijoje.
Mums teikė vilties ši galimybė ir mes iš anksto nesiėmėme jokių veiksmų apsaugoti savo Pasiuntinį. Visos Šviesos jėgos buvo pritrauktos praėjus 7 sekundėms po Pasiuntinio šaukinio gaisro metu. Mes įvykdėme tai, kas neįmanoma: visi žmonės liko gyvi ir niekas iš to, ką pastatė mūsų Pasiuntinys su Pakylėtųjų Pulkų pagalba, nepatyrė didelės žalos. Nukentėjo tik Šviesos reikalas. Mūsų misija Rusijoje.
Kiekvienas tiesioginis veiksmas prieš Dievą ir Valdovus turi gauti savo atpildą. Tai įstatymas, kuris egzistuoja šioje visatoje.
Esu priverstas konstatuoti tą liūdną faktą, kad artimiausiu metu Rusijai teks atidirbti vėl sukurtą bedieviškumo karmą.
Ir tai yra baisu. Todėl, kad visa ta Šviesa, kuri liejosi šios šalies teritorijoje ir nebuvo panaudota Dievo planams realizuoti, dabar krinta kaip karmos našta ant šios šalies liaudies.
Šviesos jėgos sukelia tolygų ir priešingai nukreiptą tamsos jėgų veiksmą. Tačiau kai tik tamsos jėgos pasirodo, Pakylėtųjų Pulkai turi teisę panaudoti jėgą ir surišti priešingas jėgas.
Vis dar pasaulyje karaliaujanti netobulybė neleidžia apsieiti be aukų ir kraujo praliejimo.
Žmonių sąmonės lygis kol kas neduoda galimybės eiti subalansuotu ir taikiu keliu.
Šiandieną jums pasakiau daugiau, nei tam galėtų pritarti Karminė Valdyba.
Mano motyvas yra toks, kad paaiškinčiau jums viso to, kas įvyko, sunkumą, ir tuos įvykius, kuriuos sukels susikūrusi karma.
Dabar, kai jums paaiškinau nesenų įvykių esmę, kaip ją matau iš savo sąmonės lygio, turiu pasakyti, kad daugiau mes neturime galimybės tęsti savo darbo Rusijos teritorijoje. Todėl, kad visi mūsų veiksmai sukels kaskart vis didesnį pasipriešinimą. Ir mes negalime daugiau rizikuoti savo Pasiuntiniu ir jo misija.
Pasakiau jums pakankamai tam, kad susimąstytumėte.
Daugiau nei aš pasakiau, jums niekas nepasakys.
Susimąstykite ir supraskite, kad dar niekada nėra buvę tokios galimybės, kuri šį kartą buvo realizuota per mūsų Pasiuntinį. Dar niekada laiškai neplito tą pačią dieną, kai jie buvo duodami, vienu metu visoje Žemės rutulio teritorijoje.
Po kurio laiko žmonija įvertins mūsų pastangas…
Labai tuo tikiuosi…
O dabar esu priverstas su jumis atsisveikinti…

AŠ ESU El Morija Chanas.

Valdovo Morijos Laiškai publikuojami
knygoje „MORIJA”