Verčiant iš lotynų kalbos Rožinis reiškia „vainikėlis iš rožių“. Rožinio istorija neina į amžių gilumą. Neabejotina, kad pati Dievo Motina įkvėpdavo įvairius žmones melstis.
Vieną Rožinio formą keitė kita. Rožinis nuolatos keitėsi ir tobulėjo. Iš tikrųjų Rožinis yra liaudies pamaldumo forma.
Manoma, kad Rožinio analogas atsirado maždaug 800-aisiais Airijoje. Vienuolės skaitė 150 psalmių per dieną, bet žmonės, nemokėję skaityti, keisdavo psalmių skaitymą malda „Tėve mūsų“. Maldų skaičiavimui buvo naudojami rožančiai.
Rožinio kūdikystės laikais jame nebuvo maldos „Sveika, Marija!“. Ji, kokią mes žinome dabar, atsirado tik XVI amžiuje. Šios maldos sudėtinga istorija. Jos šaknys glūdi dviejuose Evangelijos pagal Luką tekstuose: angelo pasveikinimo („Džiaukis, palaimintoji, Viešpats su tavimi“) ir Elžbietos žodžių („Tu palaiminta tarp moterų ir palaimintas Tavo įsčių vaisius“).
Tada, kai pasirodė pirminė „Sveika, Marija!“ forma, kai kurie krikščionys XII a. pradėjo melstis, atskaičiuodami pagal rožančių 150 maldų – taip, kaip 150 „Tėve mūsų“. Laikui bėgant tos praktikos susiliejo į vieną. Pradžioje egzistavo rožančius iš 300 maldų ( 150 porų iš „Tėve mūsų“ ir „Sveika, Marija!“).
Ištikimieji Marijos širdžiai skyrė jai savo maldas panašiai kaip rožių vainikus, rožinius. Legenda tapo apsireiškimas jaunam vienuoliui, kalbėjusiam rožanį „Sveika, Marija!“, kai Švenčiausioji Mergelė uždėjo jam ant pečių spindinčių rožių girliandą. Gali būti, kad būtent nuo to laiko maldos ritualas, naudojant maldas „Tėve mūsų“ ir „Sveika, Marija!“ ėmė vadintis „Rožiniu“.
Maždaug apie 1400 m. kai kurie jau skaitė Rožinį iš 15 „Tėve mūsų“ ir 150 „Sveika, Marija!“, padalytų į 15 dešimtukų. Šiame Rožiniame buvo naudojama ankstesnioji, trumpoji „Sveika, Marija!“ forma ir kiekvieno dešimtuko pabaigoje nekalbama „Garbė Dievui Tėvui…“.
Tuo pat metu paplito kita krikščioniškos maldos naujovė: apmąstymai apie tikėjimo paslaptis ir Jėzaus ir Marijos gyvenimo įvykius. XV a. viduryje vienas vienuolis sudarė sąrašą iš 50 paslapčių apmąstyti su paskui einančiu kalbėjimu „Sveika, Marija! “. Kiti turėjo savo paslapčių sąrašus ir atitinkamas maldas.
Šiuolaikinio pavidalo tekstai apmąstyti imami iš Šventojo Rašto ir atitinka 15 tradicinių paslapčių.
Rožinių kalbėjimo praktika egzistavo katalikiškųjų tradicijų krikščionybėje ir įvairiais laikotarpiais buvo remiama Romos popiežių.
Rožinio malda, kalbama pagal rožančių, yra maldų „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija!“ ir „Garbė Dievui Tėvui…“ kaitaliojimas, jas turi lydėti apmąstymai apie paslaptis, kurios atitinka tam tikrus Evangelijos įvykius. Egzistuoja trys paslapčių rūšys:
Džiaugsmingosios, kuriose mąstoma apie Dievo meilės paslaptį:
• Apreiškimas Dievo Motinai,
• Mergelės Marijos apsilankymas pas šv. Elžbietą,
• Jėzaus Kristaus gimimas,
• Išganytojo aukojimas,
• Paauglio Jėzaus suradimas Jeruzalės šventykloje.
Skausmingosios, kuriose apmąstoma Jėzaus Kristaus paslaptis, ji įvyko per nukryžiavimą:
• Priešmirtinė malda Getsemanės sode,
• Jėzaus Kristaus nuplakimas,
• Vainikavimas erškėčiais,
• Kryžiaus kelias,
• Mirtis ant kryžiaus.
Garbingosios, jose šlovinamas Kristus, per kurį ir su kuriuo krikščionys siekia amžinojo gyvenimo:
• Kristaus atgimimas,
• Kristaus pakilimas,
• Šventosios Dvasios apsireiškimas apaštalams,
• Švenčiausiosios Dievo Motinos mirtis,
• Mergelės Marijos vainikavimas dangiškąja šlove.
Kiekviena rūšis turi po 5 paslaptis, šitaip vienas Rožinio ratas leidžia mąstyti apie vieną paslapčių rūšį. Taigi, pilnas Rožinis, jungiantis savyje visas 3 paslapčių rūšis, susideda iš 3 ratų.
Rožinio Maldų skaitymo tvarka
Persižegnojama, bučiuojamas rožančiaus kryžius ir kalbama įžanginė Rožinio malda.
Imamas kryžius ir kalbama „Apaštalinis tikėjimo simbolis“.
Imamas pirmas karoliukas ir kalbama „Tėve mūsų“.
Ties trimis kitais – tris kartus „Sveika, Marija! “. Paskui – „Garbė Dievui Tėvui…“. Šios maldos sudaro Rožinio įžangą.
Tada skelbiama paslapčių rūšis ir pirmoji paslaptis. Ties didžiuoju karoliuku kalbama „Tėve mūsų“, 10-čia mažų – „Sveika, Marija!“. Kiekvienos paslapties pabaigoje tariama “Garbė Dievui Tėvui…“.
Baigus Rožinio maldas, kalbamos baigiamosios maldos. 2002 metais popiežius Jonas Paulius II pridėjo (tiksliau, rekomendavo neprivalomai) šviesiąsias paslaptis prie trijų istoriškai egzistavusių: džiaugsmingųjų, skausmingųjų ir garbingųjų.
Stačiatikybėje nėra Rožinių skaitymo tradicijų. Visgi maldų rožančiumi prototipą galime rasti sentikystėje. Maldų skaičiavimui buvo naudojami laipteliai (mažybinis iš kito rusiško žodžio “laiptai”) – rožančių maldų skaičiavimui variantai buvo odinė ar audeklinė juosta, susiūta kilpos forma ir turinti 109 „pakopas”, suskirstytas į nelygias grupes.
Laipteliai sulenkti į žiedą – kaip nenutrūkstamos maldos ženklas ir kartu simbolizuoja dvasinį kopimą nuo žemės į Dangų.
Su laipteliais rankose tradiciškai vaizduojamas garbusis Serafimas Sarovskis, turėjęs ypatingą ryšį su Dievo Motina.
2005 metais pagal Mokytojo man duotą įkvėpimą pradėjau sudarinėti Rožinius, kuriuose panaudojama katalikiška maldų kaitos matrica. Tačiau vietoj paslapčių, kurios skaitomos katalikybėje, Valdovai rekomendavo įdėti per mane jų duotų Laiškų tekstų fragmentus. Rožiniuose mano naudojamą maldą „Tikėjimo Simbolis“ davė mano Mokytojas. Maldos „Tėve mūsų“ ir „Sveika, Marija!“ paimtos iš katalikiškojo maldyno.
Kitaip nei visuotinai priimtinoje žegnonėje („Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Amen.“), aš iš intuicijos taip pat paminiu Dieviškąją Motiną. Ir žegnonė skamba taip: „Vardan Dievo Tėvo ir Motinos, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen!“
Taip pat maldoje „Garbė Dievui Tėvui…“ dabar paminima moteriškoji Dievybės hipostazė, Moteriškasis, Motiniškasis Dievo aspektas, pašauktas atstatyti pažeistą lygsvarą tarp vyriškojo ir moteriškojo Dievo aspekto pasireiškimo: „Garbė Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai ir Dieviškajai Motinai, dabar ir visados ir per amžius. Amen.” Svarbiausia skaitant Rožinius, kaip ir bet kurias maldas, yra jūsų visiškas atsidavimas Dievo Valiai, pasiekimas tos maldinės būsenos, kuri leistų jums užmiršti apie save, ištirpti Dievuje.
Jeigu stačiatikių maldos „Tėve mūsų” ir „Dievo gimdytoja” (ar katalikų „Sveika, Marija!“) trukdo jūsų sąmonei susikaupti Dievuje, naudokite tą šių maldų variantą, kuris jūsų sąmonei priimtiniausias. Iš tiesų Rožinis yra tautinės dievogarbos forma, ji ir toliau vystosi!
Tatjana Mikušina
