Zaratustra (arba senovės iranėnų kalba Zoroastra) gimė apie 6300 m. pr.Kr. Persijoje. Tuo metu klestėjo blogis ir Žemės Siela, Gueš Urva šaukėsi Dievo, kad Jis atsiųstų išgelbėtoją ir į Žemę grįžtų gėris.
Kaip atsakas į šią maldą, tėvui Purušaspai ir motinai Dogdo gimė Zaratustra. Jam dar esant motions įsčiose, sapne jai buvo atskleista, kad jos sūnus bus Dievo pasiuntinys ir skleis Meilės ir Teisingumo religiją. Gimstančio Zaratustros aura skleidė šviesą virš miesto. Šventikas burtininkas Durasrobas daugybę metų mėgino nužudyti mažąjį Zaratustrą. Kartą kūdikis buvo įmestas į ugnį, bet Dievo ranka ugnį pavertė rožių guoliu.
Jis buvo protingas, tvirtas ir gražus berniukas; 7 metų jis buvo įšventintas į mazdaizmą*. Nuo dvidešimties metų Zaratustra gyveno atsiskyrėlio gyvenimą ir 10 metų praleido giliai medituodamas, bendraudamas su Dievu, vienintele Tikrove, kurią jis vadino Ahūra Mazda(Ahūra reiškia “Gyvybės Kūrėją”, “Maz” ir šaknis “Da” reiškia :Materijos Kūrėją”).
Ahūra Mazda atskleidė jam Gatas**, kurios tapo Zaratustros mokymo pagrindu. Zaratustra tikėjo, kad žmogus yra iškiliausias Dievo kūrinys ir turi gyventi pagal priesakus:”Humata, Hukta, Hvaršta”(geros mintys, geri žodžiai ir geri darbai).
Zoroastrizmas yra parsų, kilusių iš Irano(Persijos), religija. Parsai vadinami “Ugnies garbintojais”, nes jų apeigos atliekamos ugnies šventyklose, kur dieną ir naktį dega šventoji ugnis(naudojamas tik sandalo medis ir smilkalai). Šventoji ugnis, simbolizuojanti Ahūrą Mazdą, sudegina visą blogį ir jos neįmanoma sutepti.
Parsų malda “Ašem Vohu” skatina geras mintis, gerus žodžius ir gerus darbus.
*Mazdaizmas – senovės iranėnų religija, kurios pagrindą sudaro šviesos ir gėrio Dievo Ahūros Mazdos kultas. V I-V a. pr. Kr. Buvo iranėnų valstybinė religija.
**Gatos(Giesmės) – zoroastrizmo šv.rašto Avestos seniausia dalis.
