(2005-04-10) Viena jūsų Meilės ir Atjautos vibracija sugeba užgesinti pragaro ugnį, kurioje dega daugelis šios planetos sielų. Numylėtasis Hilarionas

AŠ ESU Hilarionas, Penktojo spindulio Valdovas, atėjau pas jus per šį Pasiuntinį.
Aš atėjau, kad paaiškinčiau jums kai kuriuos dalykus, su kuriais susiduriate savo gyvenime ir nesuteikiate jiems reikšmės, tačiau giliau pažiūrėjus šie dalykai lemia jūsų buvimą pasaulyje daugeliui metų į priekį.
Aš atėjau jums papasakoti apie tai, kaip jūs patys kuriate savo ateitį. Ir galbūt kažkam ši informacija pasirodys nereali ir nepakeliamai sunki, o kiti galbūt jau susipažinę su šia informacija, bet manau, kad visada naudinga prisiminti ir pakartoti tai, kas praeita.
Taigi norėčiau pakalbėti apie jūsų negalavimus, dvasinių ir kūniškų negalavimų, apsunkinančių jūsų fizinius ir subtiliuosius kūnus, priežastis.
Žmogus turi labai trumpą atmintį ir paprastai jam labai sunku atsekti tiesioginį ryšį tarp poelgių, kuriuos jis atlieka savo gyvenime ir šių poelgių pasekmių. Tačiau būtent tai ir yra Karmos Įstatymo, arba Atpildo Įstatymo, arba priežasties-pasekmės ryšio tarp veiksmo ir šio veiksmo pasekmės Įstatymo, pagrindas.
Kiek daug kartų aš ir ypač Motina Marija išklausome žmonių prašymus dėl išgijimo nuo ligų. Kai rimta liga apima žmogų ir pažeidžia jo kūnišką šventovę, tas žmogus pasiruošia daug ką paaukoti, kad atsikratytų šios ligos. Jis išorėje, o ne savo viduje ieško gydytojų, galinčių jam padėti.
Ir kada ištisa virtinė daktarų, ekstrasensų, gavusių atitinkamą atlyginimą, visgi bejėgiškai skėsčioja rankomis, tada pagaliau žmogus kreipiasi pagalbos į Dievą ir Pakylėtųjų Pulkus.
Ateina momentas, kai protas įsigali žmoguje ir jis supranta, kad liga jam pasiųsta iš viršaus ir išgelbėti nuo šios ligos gali jį tik Dievas.
Ir jis ieško kelio į Dievą, yra pasiruošęs daug ką paaukoti ir daug melstis, kad išgydytų save.
Retai kas iš žmonių vis dėlto supranta, kad ligas ir kentėjimus jiems pasiuntė ne piktas ir kerštingas Dievas, o sukėlė jų pačių veiksmai, be to, atlikti ne tik praėjusiuose gyvenimuose, bet jau ir šiame, dabartiniame, įsikūnijime.
Kai esate jauni, pilni jėgų ir energijos, labai mažai susimąstote apie savo veiksmų pasekmes. Jums atrodo natūralu gauti tai, ko norite, net jeigu dėl to kažką užgaunate ar rimtai įžeidžiate.
Koks kartais būna nesulyginamas jūsų siekimas patenkinti savo užgaidą bet kokia kaina su ta žala, kurią pasirengę padaryti kitam.
Taigi pirmas ir pats svarbiausias jūsų priešas, ir kartais vienintelis jūsų priešas, slepiasi jumyse pačiuose. Tai jūsų kūniškas protas ir visi nepasotinami norai.
Ir, rodos, nėra nieko baisaus, jeigu stengiatės patenkinti šiuos savo norus. Tai jums atrodo taip natūralu, ypač jaunystėje. Ir jūs nekreipiate per daug dėmesio į netgi aiškius moralinių ir dorovinių normų pažeidimus, kuriuos padarote, kad patenkintumėte savo norus. O apie žalą, kurią suteikiate kitiems, paprasčiausiai nesusimąstote.
Kaip galima sustabdyti jūsų neprotingus norus? Kaip sustabdyti jūsų siekį iš gyvenimo gauti kuo daugiau malonumų?
Labai nedaugelis sugeba pasimokyti iš kitų žmonių pavyzdžių ir mokytis savarankiškai, skaitydami knygas arba rasdami žmones, iš kurių gali gauti išminties.
O tiems, kurie nesugeba suprasti ir mokytis, pradeda veikti Karmos, arba Atpildo, Įstatymas.
Kiekvienas jūsų atliekamas veiksmas, kuris prieštarauja Dievo Valiai, priveda prie to, kad Dieviškoji Energija, kuria nuolat naudojatės ir be kurios paprasčiausiai negalėtumėte egzistuoti, nusidažo šiuo jūsų netobulu veiksmu. Ir kuo netobulesnį veiksmą atliekate, tuo žemesnes vibracijas įgauna Dieviškoji Energija. Ši energija niekur nedingsta, ji pasilieka jūsų auroje, jūsų emociniame, mentaliniame ir eteriniame kūnuose.
Ir ši energija yra kaip magnetas, kuris pritraukia prie jūsų panašias energijas iš išorinio, jus supančio, pasaulio.
Todėl, jeigu jūs ką nors įžeidėte, tai anksčiau ar vėliau ši energija pritrauks jums tokią gyvenimišką situaciją, kai įžeis jus.
Jūsų auroje yra visi jūsų netobulų poelgių įrašai. Šie įrašai yra kaip jūsų auros defektai. Ir jeigu labai dažnai atlikdavote karmiškai baudžiamus veiksmus, netinkamai mąstydavote ir jausdavote, tai anksčiau ar vėliau jūsų aura persisotina šių neigiamų vibracijų. Ir jūs jau nesugebate iki esamo įsikūnijimo pabaigos atidirbti jumyse susikaupusios karmos, atlikdami teisingus veiksmus ir teisingus poelgius, kai jums sugrįžta karminės situacijos. Per daug neigiamos energijos susikaupė jūsų auroje.
Jums buvo kalbama apie tai, kad dabar gyvenate unikaliu laiku. Kai vyksta kosminių ciklų pasikeitimas ir prasideda naujas ciklas.
Žmonės, apsisunkinę per dideliu neigiamos energijos kiekiu, sirgs ir praras galimybę aktyviai gyvenime veikti. Jiems bus atsakyta, nebus duodama Dieviškosios Energijos ir galimybės tęsti savo netobulybių šiame pasaulyje tiražavimo. Todėl, kad žmogus, turintis per dideliu neigiamos energijos kiekiu apsunkintą aurą, iš tikrųjų panašus į raupsuotąjį, žmogų, kuris nepagydomai serga pats ir pavojingas aplinkiniams. Todėl, kad neigiamos vibracijos, esančios jo auroje, sugeba indukuoti panašias neigiamas vibracijas visų žmonių, su kuriais jis susiduria gyvenime.
Pagal panašumo įstatymą tokie žmonės prisitraukia sau panašius ir jie sukuria Žemės planetoje ištisas zonas, kurios primena leprozoriumus raupsuotiesiems.
Ir jeigu žmogus su gana švaria aura atsitiktinai patenka į tokią zoną, tai jis joje jaučiasi panašiai kaip į krantą išmesta žuvis.
Kai mes žiūrime į planetą, tai mes matome tas zonas, tuos židinius, kurie skleidžia tokias supresuotas ir tankias neigiamas energijas, kad pro jas neįmanoma prasiskverbti nei vienam iš mūsų gydomųjų spindulių, kuriuos mes be paliovos siunčiame į Žemę.
Žmonės, kurie patys save įvijo į šiuos energetinius leprozoriumus, nesugeba padėti patys sau ir jiems reikalinga pagalba, kuri dar gali jiems būti suteikta iš išorės.
Todėl mes pasiruošę bendradarbiauti ir mes pasiruošę panaudoti kiekvieną, kas sugeba išsaugoti savo vibracijas pakankamai aukštame lygyje, kad per šį žmogų suteiktume pagalbą tiems, kas jau, atrodo, visiškai negyvas dvasiniu požiūriu, bet su paskutine viltimi nukreipia savo žvilgsnį į Dangų ir nuoširdžiai prašo ir maldauja pagalbos.
Mes pasiruošę suteikti pagalbą ir suteikiame ją visiems. Ir ši pagalba gali būti ne fiziniam kūnui, kurio jau neįmanoma atgaivinti dėl negrįžtamų jį apėmusių procesų. Mes visų pirma suteikiame pagalbą šių žmonių sieloms. Mes stengiamės išsaugoti ir išgydyti sielas tų, kurie nors gyvenimo pabaigoje nukreipė savo žvilgsnius į Dangų ir nuoširdžiai prašė pagalbos, ir nuoširdžiai atgailavo dėl visų padarytų nuodėmių. Nėra nusidėjėlio, kuris neturėtų ateities. Bet taip pat teisinga, kad neįmanoma išgelbėti to, kuris pats nenori išsigelbėti.
Todėl pagalbos galimybė egzistuoja visada. Nors kartais mums trūksta nuoširdžių tarnautojų, galinčių paaukoti save dėl žmonijos išgelbėjimo, kad būtų išgelbėtos visos gyvos būtybės ir joms suteikta pagalba.
Ir dabar aš kreipiuosi į tuos, kurie gali mane suprasti, ir į tuos, kas supranta, apie ką aš kalbu.
Atėjo laikas, kai kova vyksta tiesiog dėl kiekvienos įsikūnijime esančios sielos.
Yra jėgos, kurios bando išlaikyti kaip galima daugiau sielų iliuzijos plane. Ir yra jėgos, kurios kovoja tiesiog už kiekvieną sielą, kad ištrauktų ją iš pragaro, į kurį daugelyje vietų pavirto Žemės planetos fizinis planas.
Ir kartais vieno susitikimo, vieno mylinčio ir atjaučiančio žvilgsnio užtenka, kad nebūčiai pasmerkta siela įgytų Tikėjimą, Viltį ir Meilę.
Saugokite pusiausvyrą, saugokite dvasinę ramybę. Jūs kariai, kurie yra pasaulyje. Ir viena jūsų Meilės ir Atjautos vibracija sugeba užgesinti pragaro ugnį, kurioje dega daugelis šios planetos sielų.

AŠ ESU Hilarionas.
Ir aš kreipiausi į šios planetos Dvasios karius.