(2008-06-25) Vidinis ir išorinis Mokymas. Numylėtasis Jėzus

AŠ ESU Jėzus, atėjęs pas jus. Kaip ir praėjusį kartą, aš atėjau duoti atitinkamų pamokymų, kurie, tikiuosi, jūsų sieloms bus naudingi. Yra išorinis mokymas ir yra vidinis Mokymas. Jūs apie tai žinote, galbūt girdėjote. Kuo jie skiriasi?

Kiekvieną kartą, kai mes duodame jums pamokymus šia tema, mes truputį skirtingai pateikiame medžiagą, kad tai, ką duodame, jūs galėtumėte įsisavinti iki galo. Jūs žinote, kad kai aš buvau įsikūnijime prieš 2000 metų, tai savo Mokymą daviau daugeliui žmonių. Ar tai buvo išorinis, ar vidinis Mokymas? Tam, kad atsakytume į šį klausimą, pasamprotaukime kartu.

Kai į įsikūnijimą ateina pasiuntinys ar pranašas, tai jis ateina su atitinkamu tikslu arba misija. Ir tokio žinianešio misija tik viena – tikrojo Mokymo atkūrimas. To Mokymo, kuris visada būdavo pasaulyje nuo amžių pradžios, bet kuris buvo užmirštas prieš daugelį tūkstantmečių. Jums reikia atnaujinti žinias. Todėl ir šiandieną mes ateiname, kad duotume jums atnaujintų žinių. Tų žinių, kurias jūs dabar galite suvokti.

Jeigu dar visai neseniai, kai aš buvau įsikūnijime, ir net daug vėliau būtų atsiradęs žmogus, nešęs Mokymą, kurį mes plačiai duodame dabar, tai jis būtų negalėjęs naujų idėjų skelbti taip plačiai ir atvirai dėl tos paprastos priežasties, kad egzistuoja daugelis apribojimų, kurie būdingi visoms pasaulio religijoms. Kiekviena religija yra atitinkamų dogmų ir taisyklių kodeksas.

Ir jūs tikriausiai numanote, kad daugelį iš šių dogmų ir taisyklių daviau ne aš ir kitų religijų įkūrėjai, o jos atsirado daug vėliau ir buvo atneštos bažnyčios tėvų. Todėl, kad kiekvienas žmogus, remdamasis savo pasaulėžiūra ir bendra kultūra, kitus nori mokyti taip, kaip jam atrodo geriausia. Bet tada, kai šis žmogus nekalba Dievo vardu, o jame kalba jo kūniškas protas, tai ir jo pastangų rezultatas kartais tampa tiesiog priešingas tam rezultatui, kurį Pakylėtųjų Pulkai nori pamatyti pasireiškusį tarp žmonių. Būtent: kiekvienas stengiasi surasti už visų egzistuojančių slėpinių tai, ką galima būtų paaiškinti žmogiškuoju protu. O tai, kas nepasiduoda jokiam paaiškinimui, – arba nutylima, arba skelbiama kaip Dieviškasis stebuklas. Ir tada, kai daugelis žmonijos kartų kartoja ir perduoda iš lūpų į lūpas tą stebuklą, kuris buvo prieš daug šimtų ir tūkstančių metų, tai atsiranda stereotipas arba dogma, kuri egzistuoja jau nepriklausomai nuo tų žmonių sąmonės, kurie prisišliejo prie vienos ar kitos religijos ar bažnyčios.

Tiesa egzistuoja bet kurioje dogmoje, bet tam, kad ši Tiesa taptų suprantama naujoms žmonių kartoms, reikalingas naujas žmogus, kuris ateitų ir vėl atnaujintų žmonių supratimą apie Dieviškąją Tiesą.

Taip buvo visada. Ir šitai panašu į tai, kai jūs kasate šulinį ir imate iš jo vandenį. Jūs priprantate gerti šio šulinio vandenį todėl, kad daugiau nebeturite iš kur paimti vandens. Ir netgi tada, kai su laiku vanduo pašvinksta, jūs taikotės su tokiu vandeniu, nes nemokate atrasti naujo šaltinio. Ir štai ateina naujas žmogus, kuris atkasa naują šulinį. Ir jūs atsargiai ragaujate iš jo vandenį, nes suprantate, kad vanduo būna visoks ir vandeniu galima netgi apsinuodyti. Ir praeina nemažai laiko, kol visi gyventojai pripranta prie naujo šulinio ir pradeda semti iš jo vandenį.

Štai lygiai taip pat reikalai klostosi pateikiant naują Mokymą. Kiekvieną kartą ateina naujas žmogus ir duoda vieną ir tą patį seną Mokymą, suprantamą savo laikotarpio žmonėms. Ir šiame Mokyme iš pradžių yra tobulos Dieviškosios vibracijos, ir jis visus traukia savo naujumu. Bet paskui, kai Mokymo nešėjas išeina, tie, kurie priėmė jo Mokymą, kiekvienas savaip pradeda jį traktuoti. Nes nutraukiama Dieviškosios galimybės tėkmė, ir nėra Žemėje žmogaus, kuris būtų Dieviškosios energijos laidininkas.

Kiekvieną kartą duodamas vienas ir tas pats Mokymas, ir šio Mokymo esmė paprasta ir aiški netgi vaikui. Bet tai, kas aišku vaikui, nuslysta nuo kūniško proto ir nepasiduoda jokiai loginei analizei. Todėl jums yra labai svarbu kiekvienam sugebėti surasti Mokymo šaltinį savo viduje. Visų teisingųjų religijų pagrindas yra Mokymas apie Dievą, kuris gyvena kiekvieno žmogaus širdyje. Ir kadangi šie žmonės prarado sugebėjimą girdėti Dievą savo širdyje, atsirado tarpininkai, kurie girdi Dievą arba sako, kad girdi Dievą.

Nieko blogo, kad kreipiatės pagalbos į tarpininką, kuris atves jus į kelią. Tik klausimas, kiek toks tarpininkas yra Dieviškosios Tiesos nešėjas. Todėl paprasčiau ir efektyviau, jei kiekvienas iš jūsų sugebės susiderinti su Dieviškąją derme ir pajusti Dieviškąsias vibracijas savo širdyje. Patikėkite, kiekvieno iš jūsų širdyje gyvena Dievas. Ir jums nereikia lakstyti po Žemę ieškant to, kas jus pamokys. Ir kadangi daugelis dabar gyvenančių žmonių yra praradę sugebėjimą girdėti Dievą tiesiogiai, tai nors turite turėti kriterijus, kurie tarp buvusių ir naujų pamokslautojų leis jums atpažinti vilkus avių kailiuose.

Ten, kur yra Dievas, nėra vietos apkalboms ir paskaloms.

Ten, kur yra Dievas, nėra vietos savanaudiškiems interesams ir norui pasipelnyti artimojo sąskaita. Ten, kur yra Dievas, yra tik davimas – jums duoda, duoda ir duoda gerti Dieviškąjį nektarą ir nereikalauja nieko mainais.

Niekada nesivaikykite išorinių ritualų. Niekada nesistenkite įžvelgti slėpinių ten, kur jų nėra. Gyvenkite paprastai. Vykdykite įsakymus, duotus Mozės ir pranašų, ir pirmiausia stenkitės išsaugoti savo širdyje Meilės ir atjautos jausmą artimui ir viskam, kas gyva.

Tai, kaip jūs elgiatės su kiekviena Gyvybės dalele, tai, kaip jūs elgiatės su bet kuriuo Dieviškuoju pasireiškimu, atskirs iš tikrųjų tikintį žmogų nuo veidmainio, kuris prisidengia Dievo vardu, bet neturi Dievo savo širdyje.

Aš daviau jums priesaką: „Mylėkite vieni kitus.“ Ir aš atėjau pasakyti jums, kad tada, kai jūsų širdyje gyvena Meilė, jums nereikalingas joks pamokslautojas jūsų išorėje, jums nereikia eikvoti laiko Dievo paieškoms savo išorėje todėl, kad jūs turite Meilę, taigi jūs esate Dievuje, nes Dievas ir yra Meilė.

Aš atėjau pas jus šią dieną, kad duočiau jums supratimą apie vidinį Mokymą, kuris glūdi jūsų širdyse ir kuris yra Meilė.

AŠ ESU Jėzus

Numylėtinio Jėzaus Laiškai
publikuojami knygoje „JĖZUS”