151. Reikia nušviesti vulgarius reiškinius.
M.:kovoja.
Gailestingumo Ranka kerta.
Sekite M.:Mokymu.
Reikia mokyti atsižvelgiant į bendras žmonijai galimybes.
152. Tyra veikla paduodama per įvairius reiškinius.
Gatvės pilnos kūnų, bet auros prigesę. Mokėkite suprasti.
153. Prasmė visur – kartu su užduotimi nurodykite: nei namų ruoša, nei stygius neužstojo kelio pas Mus.
Jums prieštaraus: neturtas ir vaikai trukdo.
Bet vaikai – žemės gėlės, o neturto šydas – apsivalymo sakramentas.
Sakys: gerai jums Dievą skelbti turtuose, bet ir jūs pažinote skurdą.
Gerai jums su draugais ir pagalbininkais, bet ir jūs patyrėte akmeninių širdžių tulžį.
Išties netinka vadas be mūšių patirties.
Nukreipdamas jus į kalnus, Apginkluoju jus gyvenimui.
Jaučiu, kad Mokymas ne šiai dienai, bet Ruošiu naują gyvenimą.
Nebūkite su mirusiais; jau auga padėjėjai.
Jūsų darbas ne stebuklas, bet kaltinis gyvenimo durklas.
Eidami į Šventovę, perbrisite ir kelio dulkes, ir purvą.
Ir skurdžius saule labai džiaugiasi.
Aš su jumis.
154. Supraskite, ne su mirusiais reikia eiti.
Jeigu žmogiškas kontaktas turi reikšmę, tai Mūsų kontaktas – tuo labiau.
Žmogiškiems kontaktams reikia laiko, bet Mūsų kontaktas perduoda energiją Mūsų numatytam laikui.
Dažnai paprasta ikona mielesnė už prašmatnų paveikslą.
Stebuklas nepastebimai prasiskverbia į gyvenimą.
Reikia laiko tyram mokymui įsprausti į gyvenimą.
Ištverkite tą laiką.
155. Vakar palietėme auros klausimą – kiekvienas mato astralinę klišę per savo auros spalvą.
Kuo pilnesnis auros akordas, tuo tikresnis vaizdas.
Kas išvystęs pareigos jausmą, tas pirmiausiai jį ir mato.
Ką traukia meilė, matys per meilės prizmę, o kupinas džiaugsmo pirmiausiai įžvelgs Grožio džiaugsmą.
Bet brangakmenis, žėrintis visomis Tiesos spalvomis, atspindės visą didžią ateitį.
Reikia vertinti ir vienspalvį brangakmenį.
Mokomės šypsotis klaidoms.
Knygos kaip trumpalaikės žmonių mintys, jas reikia atsirinkti.
Lengvo turinio skaitiniai nepadės gauti iš Manęs Mokymo.
Renkant miške uogas, imamos tik labai geros.
156. Budėkite. Tegul niekas netyras nepatenka į Mano Namus.
Mano Reikalo išdavikams atsiųsiu žaibą.
Aš atsiųsiu tiems bepročiams siaubą.
Mano Skydas pridengs mokančius.
Apreikšime stebuklą rodžiusiems pagarbą.
Apreikšime dėkingumą išsaugojusiems Mano ženklą.
Aš atsiųsiu jums Mano Žodį, neškite jį besimokantiems.
157. Mūsų uždavinys – padėti žmonijai.
Dažniausiai jogas, susiliejęs su Dievu, stengiasi pamiršti žemę.
158. Saulės šypsena tarp debesų suteikia vaivorykštei spindesį.
Prisiminsite Mokytojo Aurą, šypsodamiesi per būsimos Šviesios Dienos rasos lašelius.
Aš kantriai kenčiu: Mano Vardą dergia, veiklą iškraipo bei griauna.
Svetimomis rankomis Mano Skydą ardo, bet Naujos rasės šaknys tvirtėja.
Išgirsk tiesą – tavo debesys nuo negirdėtos pasaulio katastrofos suvokimo.
Akli linksminasi, kurti dainuoja, bet reginčius apdengė rūkas bei širdgėla.
Silpnaprotis tas, kuris mūšio metu prisipildo ramybės.
Per penkerius metus nugyventas amžius, ir žmogaus protas tokį savo bėgimą laiko nelaime.
159. Paguosiu jus – tyros idėjos nemiršta, nors visi šalčiai grasintų paversti į ledą.
160. Nereikia griežtai vertinti gyvenimo įvykių – jų virtinė atveda prie vartų.
Tyros mintys reikalingos veržtis pro kelio akmenis.
Svajojantis būti geru – nėra geras, bet kaltindamas save žiaurumu, pripažįsta dvasios augimą.
Siela nerūdija, ir dvasia kristalizuojasi.
161. Ir būsimose Tėvynės mokyklose pažinusieji visą kelią mokys dvasios augimo kelio.
Mano išrinktieji neš Mano paprastą žodį apie tai, kas priklauso pašauktai Tautai.
Ir asmeninė, ir tautos, ir pasaulio meilė išaukštins auką Meilės Kūrėjui.
Siunčiame palaiminimą ir pagalbą.
162. Tyros muzikinės mintys padeda srovės perdavimui.
Meldžiamės Grožio garsais ir vaizdais.
Protas ir širdis nekovoja tik plaukdami kūrybos okeanu.
Ir dvasios paukštė suvirpa nuo harmonijos dvelksmo.
Ir ištarto žodžio plienas suspindi nuo Tiesos žaizdro.
163. Išmintingas nebijo.
Stebuklas ateina netikėtai.
Kas nauja, viskas turi reikšmę, kartais dulkelė svarbesnė už kalną.
Reikia svajoti, svajonių kelias atveria naują langą.
Langas veda į orą.
Norintis gauna.
Viskas turi reikšmę.
164. Stebuklai vyksta veržiantis į naują gyvenimą.
165. Negalvokite apie maistą, kartais badautojas, puoselėjantis mintis apie maistą, blogiau.
Organizmą ruoškite ne šienu; pajėgti galite dvasia.
Kankintis nereikia, naudingiau džiaugtis kiekvienu dvasios kūrybos krisleliu.
Kūryba paplitusi net tarp tamsiųjų.
Pažvelk pro mikroskopą, ir gyvenimas prisipildys nuostabių formų.
Tamsoje akis geriau įvaldo dvasinį regėjimą.
166. Išmintinga ne liūdėti, bet džiaugsmingai siekti.
Reikia mąstyti – apmąstymai gimdo veiklą.
167. Įžvelkite tarp naujų reiškinių nurodytą kovą.
Jūs jau žinote, kaip viskas įtempta.
Siūlėme laimę – vargas atstūmusiems.
168. Turėti drąsius priešus geriau negu ydingus draugus.
Vaivorykštės šviesa tik žmogaus akiai neryški, nes vaivorykštės vibracijos per daug subtilios.
Daugeliui žmonių smulkmenos užaštrėja dėl karmos ir auros.
Palyginsiu – paukštis pasišiaušia šaltyje, bet saulė ištiesina jo sparnus.
169. Tautos charakterį nušvies dvasios grožis.
Neverk, kai reikalingos ne ašaros, bet tamsią dvasią perskrodžiančios strėlės.
Tauta suklestės savo sugebėjimais.
170. Daug jėgų ir sugebėjimų jūs atidavėte Mūsų Reikalui.
Tegul dabar ir kiti nepabijo būti juokingi vardan Dievo.
Pailsėkite dabar prieš naują ataką, bet užtat paskutiniai Vartai arti.
Nesakau raminančių mokymų, kovoje prisiminkite mano Skydą.
171. Nauja diena neša naujas galimybes.
Paukštis prieš skrydį neįsivaizduoja, kaip perskris okeaną.
Jeigu jūs girdėtumėte visus skubaus išpildymo reikalaujančius norus, susidrumstumėte ramybę.
Nebijok nuotaikų, jos keičiasi kaip lapai.
Tyras sniego upelis numalšins troškulį.
172. Jums sunku laukti, bet įsivaizduokite, kaip sunku matyti statinį vis dar be stogo.
Žmogaus dvasia kovoja su gėriu.
173. Keleivių nekantravimas nepagreitins traukinio.
Naujos aplinkybės sąlygoja naujus skrydžius.
Neskubėkite – viskas ateis.
174. Vyksta stebuklas. Atliekate darbą, reikalingą būsimo gyvenimo apreiškimui.
Veiklos sunkumai teprilygsta deimanto šlifavimui.
Svetima valia turi būti nukreipta į gėrį kaip vanduo į malūną.
Bet kiek užtvankų pastato malūnininkas, kol nukreipia vandenį darbui.
Ranka turi galėti ir akis drįsti eiti į naujas galimybes.
Vertingas tik tas darbas, kuris atliktas savomis rankomis.
Darbu atrakinsite tų šalių, į kurias veržiatės, vartų užraktus.
Viskas įmanoma, bet suvokite, kad tai, kas pažadėta, įvyks numatytu laiku.
Norintys vykti – nuvyks.
Mokykitės iš gyvenimo.
Siunčiame jums žmonių portretus, ir įvykiai rodo numatytą rasės kaitos stebuklo eigą.
Kiekvienam nešu talismaną.
Ištaręs “Grožis” – bus išgelbėtas.
175. Mes pasiruošę padėti, jeigu žmogus netrukdo.
Tik išgirdę šaukimą atidarome Vartus.
Agento strėlės nukreipia energiją.
Visi pasauliai išbandomi.
Kūrėjo dantiraštis kupinas išbandymų, ir Saulių Saulė šviečia nenutylančiai Didžiojo Darbo Giesmei.
176. Reikalingos strėlės, ieškok prasmės gyvenimo reiškiniuose.
Reikia kovoti su nelemtais griovėjais.
Veržlus puolimas artėja, ir jūsų protams teks nulemti tyrą kelią tarp kovos veiksmų.
177. Į Morijos kalną eidavo aukoti.
Sunku melstis, kai protas užimtas.
Valia turi saugoti maldos vietą.
Daug geriau yra pažinti žmones, negu leistis sugraudinamam kaukių.
Jeigu žmonių širdys būtų kupinos grožio, nereikėtų žygdarbio, bet tamsiųjų tiek daug.
Tai turi parodyti kiekvienos tiesos erškėčiais klotą kelią.
178. Prieblandą lengvai išsklaido spindulys.
Mokėkite spręsti reikalus ne piniginėmis garantijomis.
179. Galvokite apie būsimą naudą ir nesustokite ties šia diena.
Mano pagalba didelė ir neatidėliotina.
180.. Apreiškiau naujus veidus – mokykitės.
Žiauru žinoti tikruosius draugų veidus, bet žinojimas aukščiau visko.
Žirgas nuo botago stojasi piestu,
Puruša virpa nuo esančios neteisybės.
Šlovė drąsiems ir teisingiems!
Vienintelis teisėjas jūsų dvasia – joje Dievas.
181. Kosmosas atsispindi kiekvienos akies vyzdyje,
Ir Dievas gyvena kiekvienoje širdyje.
Vargas išvarantiems Dievą!
Geriau nežinoti, negu išduoti.
Apreiškėme Mokytoją ir Mesijo Vardas ištartas Mano Namuose.
Ne mažo, ne menko liudytojais tapsite.
Išsisklaidys debesys ant Dievo kalno ir Balso žaibas nušvies bedugnes.
Susirinks nauji, nauji, nauji, nuostabūs, išmanantys, išaukštinti.
Mokytojas suteikė jums galimybę matyti Jo veidą, kvieskite tautą po Mano Stogu.
Supiltas, suformuotas ir darbo arklu apartas Morijos Kalnas.
Nesileisime žemyn smerkimais, ir su šypsena sutiksime pavojus.
Ar yra pavojų po M.:Skydu?
182. Reikia šviesiai tikėti ir nelauktai laukti.
Nelauk, bet pastebėk šapelio judėjimą.
183. Jaučiu, dulkės aptraukia akis ir kova slopina klausą,
Bet žinios eina ir nugalės žemišką nuovargį.
Reikia žinoti, kad pasirinktas gėris atves prie šaltinio.
Iš požymių spręskite apie kilimo pakopų laiką, ir viskas taps gyvenimo knyga.
Apreiškiu visas pakopas, ir kelias veda tiesiai.
Kūrėjas ieško formos.
Ieškojimai palaiminti.
Dek, šviesk ir apšviesk.
Žinojimo syvai kaupiasi, ir sodininko prižiūrimas bręsta vaisius.
184. Dvasia negali numirti, o protas negali sunaikinti Kūrėjo Stebuklo.
Medis gali suteikti daug kam pavėsį.
Bet sodininkas žino, kaip augo kiekviena šaka.
Šakos išsiriečia, bet medžio forma keleiviui atrodo galinga ir lapų skydas priglaudžia praeivį.
Tyros mintys rangosi kaip šakos, jos skirtingos, bet jų augimas stiprina medį.
185. Ten, kur Mano mintys neturi lietis be naudos, ten pakluskite, – supraskite gi.
186. Mes tyrus esminius sumanymus saugome talismanu.
Talismanas moksliškas kaip ir magnetas.
187. Kelių daug, bet širdys žino arčiausią.
Gerai suprasti – daug ko išmokti.
188. Pamatai gilūs – darbininkai klodami pagrindą nežino būsimų bokštų aukščio, bet architektas jau nubrėžė jų kontūrus.
Griežtai ir nelengvai auga nubrėžti darbai.
Tegul silpnavališkumas pasitrauks ir išdavystė susisuks savo lizdus.
Žaibais naikindami lizdus ir sūkuriais nušluodami silpnadvasiškumą, grindžiame kelią.
Eikite – dirbkite.
189. Kūrėjas kupinas neaprėpiamos ramybės savo begaliniame judėjime.
Už pirmos ramybės eina antra.
190. Nereikia liūdėti, kai nuovargis užvaldo kūną, – dvasia visada laisva.
Mūšio metu leistina pailsėti.
191. Palyginkite naujų žmonių požiūrį į jus, nes Sakau – palikite senus ir dirbkite su naujais.
Išmokite šypsena atidaryti duris į kelią.
192. Tamsa turi būti pašalinta.
Tyros mintys telydi Mano Reikalą.
Stebėkite, kad tamsieji nesinaudotų Mokymo Vardu.
Mokykitės rasti paveldėtojų, suprantančių reikšmę.
193. Mano Ranka įšventina vertus.
Mokėkite vertinti pagal Mano pamokas.
195. Sudėtingas laikmetis, ir tamsios jėgos, bet Spindulys budi.
Kūrėjo Ranka išrinktųjų skydus puošia dvasios reiškiniais.
Svetimu sugebėjimu nepasinaudosi prieš Kūrėją.
196. Mūsų Skydai nerūdija, ir kelias pas Mus.
Žvelkite į įvykius neapribodami jų laike.
M?saugo.
197. Griežta tiesa geriau už pataikavimą.
Mokau gyvenimo tiesos. Pirma reikia žinoti, tik po to galėti.
Pirma reikia galėti, tik po to daryti.
Daryti galima tai, ką pateisina dvasia.
Jeigu jūs ne kiaura valtis, tai atplauksite.
Burės pakeltos, ir vairas patikrintas.
Mano skydas uždengs jus mūšio lauke.
Ruoškitės mūšiui.
Tyromis mintimis nugalėsite.
198. Gyvenimo pasaka įsiviešpataus, bet gaudykite šaukinių bangas.
Tarp susitikimų bei laiškų ieškokite atsiųstų deimantais žėrinčių galimybių.
Reikia žiūrėti plačiai ir toli.
Supraskite, kariauna!
199. Kiekvienas kyla sava pakopa ir neša, kas priklauso.
200. Įpinu naujas gijas, ieškau sujungimo taškų.
Tinkamai apvainikuoju ir tyloje Ruošiu jus mūšiui.
Džiaukitės, drąsus eina patikimu keliu.
Galiu apginti patikimus.
201. Tamsiųjų triukšmas netrukdo rinkti naujus žmones.
Per vidurį miltai nešvarūs, bet pirkti kitus nėra pinigų.
Žinantis nugali.
202. Taip. Taip. Taip. Kiekvienas vienijantis žodis panašus į geriausios gėlės sėklą.
Kiekvienam lemta auginti puikų sodą.
Bet kur sodininkai, žinantys sėklų rūšis?
Išmokysime parinkti derlingus augalus,
Pašalinsime dygias žoles.
Ir tą žemę, kurioje Dievas apreiškė Atvaizdą, išpuošime gėlėmis.
Bet kur vienovės gėlės? Išsaugokite jų žiedlapius.
Taip. Taip. Taip.
Naktis temdo geriausius vaizdus, bet supraskite – Šviesa eina.
Kam bandyti jus, jeigu Šventovė nebus baigta?
Bet maketas jau rankoje ir pamatai pakloti.
Tebūnie šventas Vienatinio Dievo Vardas.
Ne menko liudytojais būsite.
Pasikeis gyvenimas – Aš Sakau.
203. Reikia dėti pastangas, reikia rankomis kurti naują jėgą.
Padėsiu, Padėsiu, bet stenkitės.
204. Skydas ir ietis! Viešpats palaimino karius.
Viskas ateis – sutemos baigiasi.
Argi nematote, Kosmoso sąmonė konvulsijose!
Nes mes žinome mūšio eigą, negali pasikeisti Kūrėjo Planas.
Nuo Pradžių Pradžios kovojo tamsieji, nuo Pradžių Pradžios Mes nugalime.
205. Gėrio kelias ne liaupsės, o darbas ir tarnystė.
Jeigu nublokšim karmą, ji atsigręš prieš jus.
Dvasios kančios yra vieninteliai trumpiausio kelio laiptai.
Dešimtmečių kančios išrinktiesiems prabėga per vieną dieną.
Geriau karti taurė, nei kartus gyvenimas.
Apmokėkite viešbučio sąskaitas ir su pagarba išneš jūsų bagažą į laivą.
206. Stebuklas įvyksta netikėtai.
Niekas nevyksta atsitiktinai.
Vėl kartoju – nebijokite.
Ir vėl įkandimas – bet nebijokite.
207. Galima gyvenime praeiti pro nulemtas vietas, nekreipiant dėmesio į šaukimus.
Mes galime rankos mostu tvarkyti reikalus.
Bet mūsų mostas nepadės jūsų karmai.
Mūsų Skydas apsaugos jus nuo tamsių jėgų įsiveržimo, bet neišvengiamai tenka apmokėti senas sąskaitas.
Likimo ranka veda į Gera.
208. Iš ten, kur sapnai gimsta,
Kur aukštinamos aukos,
Kur Nematoma Šviesa darbą nušviečia,
Iš ten sveikinu.
Lapų šlamesy,
Bangų ošime,
Vėjo gūsy,
Aš – su jumis.
Tarp žiaurių ir tamsių,
Tarp dvasios išdavystės,
Tarp ieškojimų ir sielvarto,
Mano Skydas virš jūsų.
209. Nešk šviesą ir nesidairyk atgal.
210. Mylėk pakelės lapą – jis Dievo sukurtas.
Supratimas – širdyje.
211. Traukyti saitus, dėti ant svarstyklių Mūsų jėgas, netekti galimybės patekti pas Mus – pavojinga.
Ne juokas, ne pokštas priartėti prie Šviesos.
Jėgos lydi kiekvieną mūsų judesį, ir kai tik sąmonės rytmetį pakeis sutemos, gali užkliudyti tamsos sparnai ir pavieniai taškai.
Tamsa gali užklupti pasitraukusius.
Lengva pasiklysti kalnuose.
Geriau nepaleisti Vedančios Rankos,
Negu laukti gelbėtojų žibinto.
Pasiklydusieji džiaugiasi išgirdę net šunų lojimą.
Ar negeriau eiti su palydovu per sniego deimantus?
Reikia suprasti.
Reikia atminti.
Reikia žinoti.
212. Masių numintas kelias neveda į Šventą Kalną.
Išdavystę laikau blogiausiu reiškiniu.
Džiaugsmas yra Kūrėjo jėga, nušviečianti pasaulio tamsą, pasaulio, į kurį Mūsų Nuostatai atveda per darbą.
Virš žemės prasidėjo nauja diena.
Dabar ne tėkmė, bet sūkurys.
Kiekvienas asmeninis pasaulis nušviestas sudūlėjusias formas deginančio Laužo šviesa.
Ši Kūrėjo išmintis pranašauja Naują pasaulį, degindama kuria.
Argi mums, liudininkams, verta liūdėti, suprantant Didįjį Sumanymą?
Ir kurti, ir akli, ir luoši išlieka praeiviais,
Eina Kūrėjas.
213. Argi ne pasaka jūsų gyvenimas?
Jums jau patiesti skraidantys kilimai ir drąsiai nuskrisite.
Juk net meškos suprato, kaip plaukioti kartu.
Kiek daug pavyzdžių aplink slypi.
Sakau – reikia ištverti, žinant, Kieno skydas virš jūsų.
Stengiuosi pagreitinti jūsų bėgimą.
214. Ne abejonės, ne apgailestavimai, ne depresija, bet ateitis priešais jus.
Keturi sargai, Arkangelo taurę saugokite.
Naujo vyno pripildyta jums apreikšta Aukojimo taurė.
Laiko lūpoms aš palikau priesaką atvesti jus į Mano kelią.
Žemės skraiste pridengiau jūsų veidą.
Kilimo džiaugsmo pripildžiau,
Nušviečiau praeities prisiminimų atmintį.
Plačiai praplėčiau pažiūras ir atverčiau knygas.
Ateikite, paimkite.
MALDA
Tu, Davęs man balsą ir skydą, atsiųsk Mokytoją mano keliams – atverta mano širdis.
215. Naujos rinktinės mintys išreikš trumpai bei aiškiai.
Kiekvienas laikmetis neša savo siekius.
Tai nešioja plikus brangakmenius, tai išpuošia juos iki absurdo.
Dvasios keistumas svetimuose apvalkaluose priverčia priimti visai nereikalingas išeitis Mums, bet įtikinamas žmonėms.
Sodo takelius pripažįsta labiau už gamtą.
Aum ir Jehova atitinka kaip vienų durų stakta.
Viskas – vieno gyvenimo koridoriaus ženklai.
216. Naktį Mokome, dienos metu žmonės sau priskiria.
Pagrindinis gyvenimas naktį – akis įžiūri bedugnę ir ausiai artimas sūkurys.
Sargybini, atmink apie patikėtą brangenybę.
Suvok – Mūsų šaukimas duoda žinias aukštesnes už senovės nuostatas.
Dargana drengia – Mokau atlaikyti ją.
Kūrėjo Ranka atveria dvi sferas.
Pasirinkti kelią privalu.
Šunų ruja urzgia, ir apuokas blyksi akimis tamsoje.
Bet žinantys nevirpa.
Aš siunčiu Skydą – įžvelkite, neatmeskite laimės.
Rytas būna apniukęs, ir šaltis užlieja širdį.
Bet jūs žinote – laimė eina.
Susišildykite ateities suvokimo ugnimi. Sutemos neilgos, taip, taip, taip.
Kova kunkuliuoja, ausis girdi trypimą.
Taip, taip, taip. Persiimkite jėga.
217. Pasikalbėkime nuoširdžiai ir moksliškai.
Ne dėl Savęs, bet dėl jūsų Kalbu apie pasitikėjimą.
Siunčiamos energijos sudūžta atsitrenkę į uždarytą širdį.
Kai kalbama apie nereikalingus dalykus, kanalai maišosi.
Irzlumo emanacija ne tik atmeta siųstas mintis, juk ežio negali net paliesti.
Čia ir slypi skirtumas tarp plunksnų ir spyglių dangos.
Strėlės, prinešdamos plunksnų, nubrėš išsigelbėjimo ratą, bet jeigu abejonių spygliai nepraleidžia telegramos iki imtuvo, tai sukelia ypatingus sunkumus.
Aukščiausieji siunčia Mums Gėrį.
Mes perduodame jį jums, bet jeigu Mes ir jūs atmesime siunčiamą sąmonę, tai mus paskandins blogio banga.
Geriausi aparatai slypi smegenyse.
Greitai nauji centrai bus grąžinti žmonėms.
Vėl pražys pažinimo medis.
218. Sutemos ne amžinos – reikia pūgą pralaukti.
Reikia sugebėti skubėti – liepsnokite!
219. Džiaugsmo upeliai pripildo Kūrėjo minties okeaną.
Ir jūs, džiaugsmo lašus liejantys į sielas, nešate auką Pasaulių Kūrėjui.
Nuskaidrėjimui galo nėra. Mokykis – mokydamas.
Džiaugsmo mokę – neapsiriko.
Kiekvienas medis su džiaugsmu pasipuošia žiedais, bet numesdamas lapus neliūdi, nes žino, kas yra pavasaris.
Vėl mūšio metu užsiėmei gėlėmis, bet žmonijai dabar ne gėlės rūpi.
Kartok – “Grožis”, net su ašaromis akyse, kol pasieksi, kas skirta.
220. Sunkios būna žemės emanacijos.
Pas tave ateis, sustiprink ugnį, ji jiems reikalinga.
Ne mums spręsti, jeigu galim įžiebti.
Neužtverk kelio naujai besibeldžiantiems.
Senos formos netinka.
Žinantis grožį nesuklaidins keleivio.
221. Mūsų būtybei reikia pranos srovių.
Svetimą jėgą perima apreikštas ir pavargęs organizmas.
Pamąstykite apie viso pasaulio religijų idėjų bendrumą.
222. Blausiai dega pasaulio šviesa ir kiekvienas tarnavimo noras ypatingai brangus.
Bet viena žinokite – geraširdiškumas ir veiklumas Mums labiausiai padeda.
Ne dėl buvimo, bet dėl naudos Pašaukiu.
Sparnams ugnis nepavojinga.
223. Reikia švytėti dvasia, žinant – dvasioje Tiesa.
Reikia suprasti plačiai, kaip apreikštos dvasios platumą.
Negalvok apie kritimus, kai duoti sparnai skrydžiui.
224. Reikia saugoti save ir išsaugoti iki mūšio pabaigos.
Reikia nukreipti galingą bangą ir peršokti blogio vagą.
Reikia šauktis Dievo Valios ir sukurtu Galios sūkuriu pramušti blogio masę.
225. Su jumis Kalbu ir jums Nurodau bei Pripildau jus Mokymo žygdarbio troškimo.
Tačiau tvirtas ne tik pasitikėjimas, bet ir statyba.
Pasitikėjimas daro Mane statytoju, bet jūs turite statyti.
Pjovėjas turės grūdų.
Norint prisiskinti figų, reikia rasti figmedį.
226. Rasės išnyks Naujame Pasaulyje.
Nekalbėkite apie rases, visų jūrų lašai panašūs.
227. Žvelkite į Mano Skydą kaip į išankstinę instrukciją.
Žvelkite į Naujos kartos išmintį kaip į laimę.
Žvelkite į liaudies sąmonės prašviesėjimą kaip į pakopą link Naujo Pasaulio.
Žvelkite į Mūsų pasirodymą kaip į ėjimą Pasaulio Sargybos.
Bet laikykitės Mano nuostatų.
Bet laikykitės Mūsų pranešimų.
Sugebėkite nešti Šviesą.
Sugebėkite praplėsti erdvę Grožiui.
Su draudimais nepaskubėsi,
Iš senienų naujo nepastatysi,
Švilpavimu su alksninuku nesusilyginsi,
Suplėkusios duonos nepaskanausi,
Dūminės pirkios dūmuose neįkvėpsi
Būsimos Tėvynės nuostabios istorijos.
Bet sparnams, palietusiems saulę,
Bet bėgimui prieš auštančią šviesą,
Bet dainai, prisodrinusiai vidurnaktį,
Nebaisus ir nežiaurus kelias.
Ir žvaigždė artima radusiems Galios Sūkurį.
Reikia šypseną žvaigždėms pasiųsti.
Būdami namuose, nejaučiame jų, nes mes juose.
228. Doros reikia laikytis ir įtempti širdies stygas.
Mokymas tęsiamas.
Dabar jau neilgai teks laukti.
Reikia šypsotis.
Plieną bando ugnimi – dvasios jėga auga nuo gyvenimo pulso.
Galima daug ko išmokti iš gervių skrydžio.
Bet dar daugiau gali patirti skrisdamas į nuostabią šalį.
229. Tarp svetimų, tarp apsunkinančių griovėjų nelengva; pasiruošę išskristi.
Rodyti širdį – žmonėms patinka, siųsti sveikinimą sunku.
Sūriai sėjęs, saldžiai pjauna, stebuklus daro žmogus-pasiuntinys.
230. Tiesioginėje veikloje galite mokytis išradingumo,
Nes kiekvienoje aplinkybėje slypi skirtingos galimybės.
Bet protą reikia nukreipti į Šviesą.
Knygos dulkės vertos pagarbos, bet dvasia sklando be dulkių.
Sunkis – mumyse.
Dainuokite: daina vilkus gąsdina.
Keleiviams geriau dainuoti.
Negirdimą dainą dainuokite.
Su miegu kovokite.
231. Karma svarbu, bet dar svarbiau išrinkimas.
Karma – tik išrinkimo sąlyga, ir tik išrinktasis gauna misiją.
Šypsena Kūrėjas vainikuoja misijos nešėją ne dėl palankumo, bet iš džiaugsmo dėl jo širdies ugnies.
Ir virš galvos sušvyti ugnies ženklas.
Nukirstos sausos šakos leidžia stiprėti kamienui, atmesti įpročiai valo dvasią.
Narsa įrodote.
Sumanumu randate.
Geriau skubėti, nei miegoti laukiant.
Kirskite kamienus- statykite namą.
232. Gyvenime mes nepastebime svarbiausių momentų, jie mums teatrodo dulkelė.
Jeigu parodytume sprendžiamąjį Tėvynės momentą, tai jį suprastų tik patyręs mokinys.
Kūrėjo Ranka ne tik stulbinančiuose reiškiniuose, bet ir dulkelės judėjime.
Vartai atverti, tegul saugo lempelės liepsnelę.
233. Po Origeno mokinių darbų pradėjo augti klaidingas dvasininkijos tikėjimas.
234. Atkreipkite dėmesį į dvasios galią – jos jėga neišsemiama.
Žodis – tik menka dalis.
Sūkurys – tik judėjimo ženklas.
Sniegas – tik šalčio pranašas.
Žaibas be griaustinio – tik audros požymis.
Žodis – tik kūrybinės minties smūgio dulkės.
Minčių šaltinis spindi laimingoms akims –
Ir įtampos styga skamba jautriai ausiai.
Ir mane apimdavo siaubas bei silpnumas, kai pajusdavau menkumą.
Bet Kūrėjo Didybė sulygina smiltelę su kalnu.
Pradžios ir Begalybės pojūtis persmelkia kiekvieną namą, kiekvieną širdį.
Bet atsiverkite ir įsileiskite.
Lapai auga kasdien, žiedai tik tam skirtu laiku.
Stebuklas išaugina medžius akimirksniu.
235 Sakalas nenuleis sparno skrydžio metu.
Elnias nesulėtins žingsnio, šokdamas per bedugnę.
Taip ir einantys laiku – neatsiliks.
Ne potvynis, ne atoslūgis, bet auksinė Kosmoso tėkmė neša valtį.
Ir susuktos burės, bet nulemtas krantas.
Mano Skydas dega ir iš menčių energinių centrų sklinda žygdarbio spinduliai.
Savo šviesą padauginsiu ir kojų pėdoms suteiksiu sparnus.
O tu, ilginantis kelią, rasiu žaibų ir jais pereisiu bedugnę.
Kaip apsiaustu apsisupsiu sūkuriu ir užkilsiu į kalną,
Kurgi mano kelio dulkės?
Kur alinantis karštis?
Kur liūtis, paslėpusi kelią į kalną?
Mano pėdos sveikos ir Tavo žiedas stipriai laikosi ant mano rankos.
Valdove, pažvelk, mane baigia pasivyti mano sakalas.
Nešu jus, Siunčiu rūpesčių lietų.
Mano rūpesčiai – džiaugsmas jums.
236. Pranašauju sąmonės augimą, jis vyksta pamažu, nepastebimai, kaip žolės augimas.
Visų pirma padėsime nekreipti dėmesio į maistą.
Bet kaip į pintinę atrenkami nukritę vaisiai, taip išsinešamos tik išbaigtos mintys.
Lygiai taip, kaip ir žmonių netobulumo jutimas – visada buvo, bet dabar ir šis vaisius nukrito.
Minios prie Naujo Pasaulio vartų, bet nepažįsta Vartų.
Bet lengvos dvasios pakopos, ir vieningas noras į vietas sustato pasaulio daiktus.
Grožio troškimą nešantys – Šlovė jums!
237. Reikia visas Kosmoso jėgas nukreipti į dvasios sužydėjimą.
Nuovargis suteikia organizmui atsinaujinimą.
Tikslo suvokimas suteikia reikšmę kiekvienam dvasios pasireiškimui.
Malūnininkui visi vėjai padeda malti pačius geriausius miltus.
Išstudijuoti visus gamtos darbų rezultatus ir suvokti juos grožio aspektu – suteikti žmonėms sparnus.
Raktas reikalingas atrakinti kalėjimui, bet sparnai išneš į Šviesą.
Kiekvienas raktas atpažįsta savą kalėjimą.
Bet ateis laikas, kai žmonės pradės nekęsti raktų.
Atsitiktinumų nebūna.
Man reikia sutvirtinti jūsų sąmonę dvasios galimybių suvokimui.
Nuo aukštų vibracijų bangų sąmonė pereina prie žmonių minčių bangų.
Pasiekia net augalų bangas, bet užtat vėliau subtilia tapusi klausa panyra į Kosmoso harmonijos bangas.
Kūnas vargsta nuo bėgimo paskui savo pasiekimus.
Pasiekimai yra – jie auga kaip kristalas, prisodrinamas patirtimi.
Ir Mes susirūpinę stebime Savo plaukikus.
Ir jeigu bangų druska pateks į ausį – nebijokite – Mes su jumis.
Ištieskite ranką virš bedugnės.
Nebaisu virš bedugnės, nes dvasiai baisesnis kambarys ir kilimas.
Pažinimo siekį nukreipkite į Mus.
Debesis matote ne jūs, bet Mes.
Siekis kuria stebuklus, bet leiskite mums spręsti.
238. Ankstesnis aromatas virto smarve.
Ankstesnė daina – ratų dardesiu.
Ankstesnis skydas – krosniadangte.
Taip auga dvasia, apreikšta prieš visatą.
Mažame kambaryje ir ant mažo kilimo keičiate atgyvenusius apvalkalus.
Kas gi gali būti prausiamas kalnų snieguose ir saulės upeliuose?
Naują odą gaus išlaisvinta išmintis.
Kartu su jumis džiaugiamės stebėdami pakeistus, apnuogintus žmones
Tarsi būtų atsitraukę langų užuolaidos ir pasirodęs visas namo apstatymas.
Ir lengva duoti patarimą, skaityti atverstą knygą.
Taip, taip, taip.
Jūs keičiatės Mano akyse.
Mus skatina jūsų ryžtas, ir lengva eiti šalia bedugnės, žinant apie skraidantį kilimą.
Pastebėkite viską.
239. Kol buvai išėjusi į turgų,
Pas mus pasibeldė pirklys –
Norėjo išmainyti tavo karolių vėrinį.
Vietoj raudonų brangakmenių
Parodė brangakmenius su mėlyna ugnimi.
Mama, nežinojome, kuri spalva gražesnė.
Pirklys buvo aukštas ir su juoda barzda.
Ko susimąstei, mama?
Apgauti sumanė pirklys.
Kaip kraujas raudoni tavo brangakmeniai,
Ugnimi dega karolių vėrinys.
Ko susimąstei, mama?
Dėl ko ašaros?
Viena įsižiebė mėlyna ugnimi!
Ar tik ne burtininkas buvo atėjęs?..
Ne vaikų rankos atpažįsta brangakmenius,
Jiems dažniausiai patinka raudoni.
240. Kasdienybėje ieškokite Šviesos blykčiojimo.
Minčių apie Gėrio Jėgas augimas sustiprins besibeldžiančių sąmonę.
Išjuokę, apšmeižę, apjuodinę dvasią, žmogeliai pasirinko gėrio ir veiksmų tvirtovę.
Amžino gyvenimo ženklas smogs į pačią žemiausią kaktą.
Mieli prekeiviai, ar naudinga apgauti patį save?
Vargšai valdovai, ar taip jau nuostabu statyti sau kalėjimą?
Nuožmūs išminčiai, ar ne gėda atsisakyti savo nuostatų?
Ir jūs, gatvės vaikai, nepamirškite, kad žvaigždė tarp namų – ne lempa.
Ir nardote, ir skraidote, ir girdite,
Bet kur gi jūsų dvasios perlai?
Į kur veržiatės?
Pametėte kryptį, ir svetima rakštis pervėrė jūsų sparnus.
Ausims kenkia ginčas. Sakau kaip gydytojas.
Bet mano vaistai nesudėtingi.
Ir mano trimitas neapkurtins – žolės augimas garsesnis.
Suvok širdį, ašarom aplaistyk savo užraktą.
241. Žolynų lapeliai brangina saulės šviesą
Nejaugi tik žmogaus akis merkiasi nuo šviesos?
Skydu ydos neuždengsi.
Ir šalmas neatstos galvos.
Mūsų šaukimas paprastesnis ir už vaikišką prašymą.
Priimkite paruoštus turtus.
Jeigu rankos per silpnos,
Tai Dievą priimkite dvasia.
Kvailam derlius neužauga.
Bet mes pateikiame puikius grūdus.
Parduodam pigiai.
Nejaugi verčiau suėsite patys save vien per savo tamsumą.
Kviečiu, bet ir Perspėju,
Išvysite reiškinius, kyla uždanga,
Ir akiniai neišgelbės dulkių kupinų akių.
Eikite pas gydytoją.
242. Nakties ranka saugo perlą.
Dienos akis pamato grobį.
Tamsa netamsi erelio akiai.
Išvyskite naują grobį.
Naktį ir dieną jauskite nulemtus terminus.
Jaučiu, eina laimė.
243. Jeigu mes turime kovoti ir išnaikinti blogį, ar netapsime fanatikais?
Kur teisingumo riba?
Bet praėjęs harmonijos mokyklą išmoko širdies valdymo.
Mūsų mokinys kiekvieną kardo kirtį pasveria dvasia, nukreipta į mus.
Neuždelsia, bet triuškina priešų išmones.
Ne poilsio troškimas, bet sumanumas užvaldo Mūsų karius.
Neužmerktos jų akys, šaukiame į darbą – pasakykite tiems, kurie mąsto, kad Mes atitraukiam nuo darbo.
244. Mokau klausinėti likimo – terminus reikia suvokti.
Per terminų suvokimą išsiugdo Kosmoso organizacijos jutimas.
Pajungiant valią terminai klostosi harmoningai, neardydami.
Vedanti Ranka ištiesta virš dvasios
Ir kaip vairininkas apskaičiuoja bangas, terminus bei jėgas.
Todėl Mūsų mokiniai privalo sugebėti jausti kiekvienos gyvenimo dienos kvėpavimą.
Nemokšiškumo sutemos ir nepasitenkinimo grimasos – nemūsiški ženklai, atiduokite juos tamsiesiems.
Mano skydas – prieglobstis tyriesiems.
Mano strėlės – sparnai ištikimiesiems.
Mano kardas – fakelas narsiesiems.
Mano šypsena – žadėtoji laimė išmintingiesiems.
Mano širdis – namas jums.
Jūsų šventykla – stebuklas Man.
Sugebėkite rasti gyvenime Uršulę ir Antaną.
Sakau – galite pažinti Mano Nuostatas.
245. Apie Mūsų siekį sužinosite kalnų viršūnėje.
Išsiaiškinkite Mūsų apreikštą sapną.
Sužinosite apie Mus – ir vis tik nepatikėsite,
Nes Mes mokome pasibeldusius.
Griežtai neįsileidžiame išdavikų.
Griežtai siųskite mintis apie Mus.
Girdite, naujos kibirkštys neša šviesą.
Šalin nuveskite priešus – naujiems jos pavojingos.
Su šypsena klausykite mokslininko argumentų, jis nieko nematė.
Bet Erelio Akis virš jūsų.
246. Reikia ieškoti progos klausytis.
Atvertą ausį gaubia didelė tyla.
Po triukšmo tyla nepramušama.
Ir mūšio metu tyla ypatingai stulbina.
Ausis tarsi nusigręžia nuo fizinio plano.
Nepasiekiama šiandien – lengva rytoj.
Kelio sunkumai priklauso nuo kūno įpročių.
Todėl saugokite vaikus nuo įpročių – turi nusilupti kaip lukštas.
Namų sienas užnuodijusi tamsi tarakonų masė sulenda į kampus.
Tuo tamsa žmones ir sukaustė,
Bet kardo blyksniai perskros tamsą.
Bus Šviesa.
247. Srovei reikalingas tyras oras.
Palyginkite su elektra po audros.
Stebuklai gali būti bet kurioje vietoje, bet mokymas susijęs su dvasios būsena.
248. Dvasios terminai artėja.
Ant sąmonės ribos maišosi laimė ir tamsa.
Nakties perėjimas į rytą nepagaunamas akiai.
Bet žinokite Viešpaties vietos šventumą.
Ne tamsią aistrą, ne pyktį atsinešite ir numalšinsite alkį, jeigu tikitės stoti Pažinimo Akivaizdon.
Dvasios aistra – Dievo Malonės švytėjimas.
Dievo Malonė užgrūdina kovinę ginkluotę.
249. Nauji, nauji, nauji susirinks.
Suskaičiuokit draugus, numatykite būsimo Kilimo vartus.
Atnaujinkite plunksnas, strėlės bejėgiškai nusvyra.
Mokykitės skraidyti.
250. Kam terminas per ilgas – geriau neprisiliesti.
251. Jūs klojate Grožiui naujus pamatus.
Mes su jumis klojame Naujo Mokymo pradžią.
Potvynį keičia atoslūgis.
Devintoji banga – pati didžiausia.
Norėčiau parodyti didįjį Mūsų Dienos mūšį.
252. Mokymas apie viltį, apie veiklą, apie narsą ką atkalbės ir sulaikys nuo šio Kelio?
Kam siaubingas atrodo laikas žinoti?
Kas bala meilės akivaizdoje?
Kas baiminasi Angelo sparno?
Nereikia jūsų!
Švyti Šventovė paskelbta, ir kelias mūsų patvirtintas.
Ir kiekvieną rytą traukia mus į saulę.
Bet laimingas nepastebėjęs dienos ir nusikabinęs žvaigždžių perlus.
Šis perlas nemarus. O, vargšai, kur rasite patvaresnę brangenybę?
Apskaičiuosime vertę, bet ne pinigais.
Saugyklos pripildytos, Sudeginsiu žemės auksą Nauju metalu.
Auksinis skydas netvirtas.
253. Išmintį reikia rodyti, apie veiksmus Kalbu.
Kiekviena diena neša žvalumo spindulį.
Bet veiksmai įgauna ne asmeninę reikšmę, kai tamsos riaumojimas vienintelis atsakas tyro miesto gynybai.
Sėjėjo Duodančios Rankos užmojai peržengė žemės ribą.
Ir visų Sūnų duodančios rankos pakils tam pačiam judesiui ir mes savo grūdus.
Liudiju veiksmų laiką.
Artimiausias dienas suvokite kaip atšiaurių veiksmų įžangą.
Skubėkite su veiksmais.
Nukreipkite jėgas į veiksmus.
Kariaunai dar netekę taip veikti.
O, aštrus karde!
O, kūji daužantis!
Einu, Statytojau.
254. Būkite išradingi – veikite.
255. Mes pasakome vieną kartą.
Nekartokite klausimo.
Nesuprasta ir neišgirsta dingsta iš žemės plano.
Galima bandyti iš naujo suprasti ir pakilti, bet naujomis pakopomis.
Todėl būkite apdairesni.
Nuovargis nepavojingas, žmonėms labiau kenkia lengvabūdiškumas ir stora oda.
Kaip šeimininkai, nuolat triūsdami, nepabijokime lašo darbo.
Net piktas veiksmas geriau už neveiklumą.
Eikite link prieplaukos, kiekvienam atplaukė po laivą.
256. Ar sunkus teisingumas?
Vaikas geriau už teisėją žino teisingumo jausmą.
Kodėl tik seniai ir vaikai gali būti žemėje teisėjais?
Juokingas žmonių teismas?
Įstatymai užtvenkė įėjimus.
Mokėkite teisti po žvaigždėmis.
Mokėkite nustatyti atstumą užmerktomis akimis.
Rasti šviesą užmerktomis akimis kiekvienam lemta.
Bet tingėjimas, bet nedėkingumas, bet tamsa, bet žiaurumas joja ant jūsų kuprų.
Akli keleiviai, kur gi jūsų vaikiškas teisingumas?
Nusiplaukite įpročių purvą.
257. Vieni gyvena rūsiuose,
Kiti susispaudžia palėpėse,
Dar kiti pasitenkina kambariu svetimam bute,
Bet yra ir turinčių nuosavą namą.
Noriu duoti namą tam, kuris gyvena su Mumis.
Neblogai turėti namą,
Gera gėrėtis saulėtekiu iš terasos.
Ir pigiai parduodame namą.
Žodis iš širdies bei grožį kuriantys veiksmas – nedidelis užmokestis.
Suvokite naudą, suvokite bent žmonijos mastu.
258. Kūrėjau, leisk prabusti mano Naujai dvasiai, kai nurims audra.
Griaustinis nustelbė nakties tylą,
Ir žaibai vagoja mano langą.
Nejaugi šią naktį gali ateiti pasiuntinys?
Bet žinau, bereikalingas klausimas: pasiuntinys eina.
Mokytojau! Pareiga kovoja su miegu,
Ir akys nieko neįžiūri tamsoje.
Padėsiu prie durų kūjį,
Tegul pasiuntinys sutrupina užraktą.
Kam man užraktas po to, kai gausiu žinią?
259. – Valdove, kodėl nepatiki man surinkti visus Tavo sodo vaisus?
– Bet kurgi tavo pintinės?
–Valdove, kodėl nelieji ant manęs Savo Palaimos srautų?
–Bet kurgi tavo ąsočiai?
–Valdove, kodėl tik šnabždi ir nepasakai garsiai Savo tiesos?
– Bet kurgi pasiruošę ausys? O be to audra geriausiai girdisi kalnuose.
260. Žmonės ruošiasi, patirtis kaupiasi, pagalba tampa lengvesnė.
Taip laivas, pakėlęs bures, tik padidina greitį.
Paprasčiau, lengviau, aukščiau ir nepastebimai pakelsite sunkumus kaip žiedadulkes.
Tegul perėjimas bus lengvas, paprasčiau, lengviau, aukščiau, linksmiau.
Negalvok apie padus, kai už pečių auga sparnai.
261. Kodėl akys į senatvę tampa toliaregės?
Patirtis sutelkia mūsų žvilgsnį į tolį, ir dabartis apsiblausia.
Taip ir jūs, gaudami ateities žinias,
Praeinate dabartį netyrinėdami, kas ten yra tarp pelkės kupstų.
Bet veiksmas – svarbiau.
Sakau išties: paukštis skrydyje kartais naudingesnis už apatišką žmogų.
262. Jaučiu, priešai bus nugalėti antgamtiška ugnimi.
Atėjo veiksmų metas.
Suvokite atsidavimą ir tikėjimą bei narsą.
Apdengsiu jus tikėjimo šalmu ir atsidavimo šarvais bei pergalės skydu.
Bet ant vėliavos bus Meilė-Nugalėtoja.
Protas auga kiekvieną dieną.
Gerumas skrenda pasitikti laimės.
Bet tiltas tarp Mūsų – dvasingumas – gali iškilti kalnu arba akimirksniu dingti.
Ir šios bedugnės neužvers jokie dirbtinių kalnų akmenys.
Todėl saugokite Adamanto gėlę.
Ant ledo ji nežydi.
Lengva būti sodininku, sunku tapti pamoka sėklai,
Bet jeigu Kūrėjas davė jėgą tiltui pas Mus,
Eikite ir saugokite liepsną.
Sakykite praeiviams – žinome, kur einame.
263. Mano lūpos nutils, aš nepajėgsiu pakelti
Gailestingumo skydo, kai meilė dings.
Aš nukrisiu ryte, kai naktį suglausiu savo sparnus.
Ką išskleisiu pasitikdamas saulę?
Šypsena mano – kur tu?
Ir kokia rūpesčio raukšlė perkirto mano kaktą?
Kur saulėtas žodis, kuriuo sutiksiu Šviesulį?
Kas yra verta?
Aš šaukiu, Aš teigiu – Meilė.
Aš pasakiau.
Mokytojo lūpos prabyla.
Padėk širdį ant rytmečio spindulio slenksčio ir Išsaugosiu tave.
Atmerk akis pasitikdamas bangą ir Išsaugosiu tave.
Aš laimingas galėdamas išsaugoti saugotiną.
264. Artėja stogo baigimo metas.
Šventovei rodykit pagarbą, ir kai su Manimi apeisite Statinį,
Pasiųsime maldą Viso Ko Kūrėjui.
Ir atseikėsim pagal darbus bei nuopelnus.
Parduotą, šviesų tikėjimą suvienysime.
Pasiųsime naujus ženklus, sustiprinsime bures.
Supraskite, negalima mokėti už Tarnavimą Dievui.
Mirė tikėjimas po auksu.
Aukso skydas netvirtas.
Aš šaukiu išmintingus.
Nauji ir reikalingi susirinks ir sužydės sąjungos medis.
265. Paklaus: “Kurgi įrodymai? Dabar tiek daug apsišaukėlių pranašų”.
Atsakykite: tik pagal darbus sprendžiame.
Vertiname tik pasekmes.
Nes apsišaukėliai pranašai veda į melą.
Melas baigiasi blogiu, ir tada išvystate pagundų kelią.
Todėl vertiname tik darbus.
Mokytojas žino mūsų kelią, ir kliudančius balsus atiduodame Jo Valiai.
Spręskite pagal darbus.
Aš pasakiau.
10. Puruša induizmo filosofijoje yra dvasinis Pradas, t.y. beasmenis aukščiausias Nepažinus Principas, visų būtybių sąmonės Šaltinis, o materialus Pradas – Prakritė yra asmeninis Kuriantis Principas, arba materiali gamta.
11. Uršulė (lot. lokiukas), viduramžiais Vakarų Europoje paplitusioje krikščioniškoje legendoje britų karaliaus dukra, garsėjusi grožiu, išmintimi ir teisingumu. Galimas daiktas, gyvenusi V a., o IX a. jos gyvenimo aprašymas mitologizuotas.
