Dievas yra Dvasia, o siela – gyvas Dievo potencialas. Pareikalavusi laisvos valios ir atsiskyrusi nuo Dievo, siela sumažino savo potencialą iki kūno potencialo. Pažemintai sielai lemta šlovingai pakilti ir pasiekti tą Dievo būsenos pilnatvę, kuri yra vienintelė visos Gyvybės Dvasia. Sielą galima prarasti; Dvasia niekada nemiršta. Siela lieka puolusiu potencialu, kol jos nepersmelkia Dvasios realumas, kol malda ir kreipimusi į Dievą neapsivalo ir negrįžta prie Vientisumo vienovės šlovės, nuo kurios ji nusileido. Šis sielos ir Dvasios susijungimas yra alcheminė santuoka, lemianti “aš” likimą ir vienijanti jį su nemirtinga Tiesa. Kai šis ritualas būna įvykdytas, Aukščiausiasis AŠ pasodinamas į sostą kaip Gyvybės Viešpats ir pasirodo, kad žmoguje realizuotas Dievo potencialas yra Viskas Visame.
Plačiau apie sielą galite paskaityti Kuthumio diktavime “Mokymas apie jūsų sielą”
