SANAT KUMARA
Šis darbas yra bandymas supažindinti pasaulį su Didingojo Išminčiaus ir Žemės žmonijos vedlio Veidu – Sanatu Kumara.
Daugelį amžių Sanat Kumaros vardas buvo žinomas Rytų išminčiams, bet paslėptas nuo vakarietiškos žmonijos. Rytų religinėse tradicijose Sanat Kumaros Vardas vaidina skirtingus vaidmenis. Ir kiekvienas atskleidžia jo Dieviškojo AŠ briaunas.
Induizme jį garbina kaip vieną iš septynių Brahmos sūnų. Juos vaizduoja kaip savo tyrumą išsaugojusius jaunuolius. Sanskrito kalba „Sanat Kumara” reiškia „amžinai jaunas”. Induistiniai šventieji raštai Sanat Kumarą taip pat vadina „įžymiu išminčiumi” ir tuo, kas pažino Brahmaną.
Aukščiausiame zoroastrizmo Dievuje Ahūra Mazdoje mes atpažįstame Sanat Kumarą. Vardas „Ahūra Mazda” reiškia „Išmintingas Viešpats” arba „Viešpats, kuris apdalija žinojimu”. Būdamas žmonijos gynėjas ir Blogio principo priešininkas, Jis išreiškia Gėrio principą.
Senajame Testamente Sanat Kumara vadinamas Dienų Senoviu. Pranašas Danielius sako: „Amžinasis(Dienų Senovis) atsisėdo savo soste. Jo apdaras buvo baltas kaip sniegas, o jo galvos plaukai tarsi gryna vilna”(Dan.7:9).
ХХ amžiuje Sanat Kumaros vardas plačiai žinomas vakarietiškajai žmonijai. Šis vardas atvirai nuskambėjo knygoje „Slaptoji Doktrina”[1], kurią, kaip dabar žinoma, Jelena Petrovna parašė tiesiogiai dalyvaujant dvasinėms Būtybėms, pasiekusiomis aukštą evoliucinį laiptelį ir dabar padedančiomis žmonėms kilti tais pačiais laiptais. Todėl šis informacijos šaltinis vertas ypatingo dėmesio.
„Slaptojoje Doktrinoje” Šventasis vardas rašomas vienu žodžiu: „Sanatkumara”. Sanatkumara pavadintas Spindulinguoju Manvantaros Aušros Sūnumi, Dhjani, Dhjan-Koganu, Anupadaka, vienu iš Septynių Išminties pagimdytų Bramos sūnų, Manu, Ugnies Sūnumi, Dienų Senoviu, aukščiausia Būtybe Būties laiptuose ir dar daugeliu kitų titulų. Jei išvesti analogiją su žmogumi, tai kažkoks konkretus žmogus irgi vaidina daugeliu hipostazių: tuo pat metu jis yra sūnus, vyras, tėvas, turi profesiją, mokslinį laipsnį, yra kažkokios organizacijos narys, todėl savo gyvenime vaidina daugelį vaidmenų. Taip ir Sanat Kumara turi daugybę titulų ir vardų priklausomai nuo kilmės, dvasinės prigimties ir veiklos rūšies.
Tam, kad suprastume, kas gi toks Sanat Kumara ir Jo didybė, mums būtina susipažinti su Senojo žinojimo pradmenimis, kurie „Slaptojoje Doktrinoje” XIX-ame amžiuje buvo atverti vakarietiškam pasauliui.
Šios knygos pagrindą sudaro “Dzian knygos” posmai. Kaip rašo J. P. Blavatskaja Įvade, „…svarbiausio darbo, iš kur paimti Posmai, europietiškose bibliotekose to nėra. KNYGA DZIAN (arba DZAN) visiškai yra nežinoma mūsų filologams arba, bent jau, jie niekada negirdėjo apie ją šiuo pavadinimu. …bet Okultizmo mokiniams ir visiems tikriesiems okultistams, tai neturi didelės reikšmės. Pats duotos Doktrinos pagrindas yra šimtuose ir tūkstančiuose sanskrito manuskriptų, iš kurių kai kurie jau išversti ir, kaip įprastai, interpretuojant iškreipti, kiti vis gi laukia savo eilės”[2].
Taip pat Įvade autorius praneša, kad Slaptoji Doktrina buvo plačiai paplitusi Senojo pasaulio religija. Jos paplitimo įrodymai ir jos buvimas kiekvienoje šalyje, kartu su jo didžiųjų Adeptų mokymu, iki šiol egzistuoja slaptosiose šventovėse, bibliotekose, priklausančiose Okultinei Brolijai”[3]. Visi dokumentai kruopščiai ir rūpestingai saugomi, kad atsirastų labiau prašviesėjusiu laikmečiu.
Knyga „Slaptoji Doktrina” savimi išreiškia pačius Posmus ir daugybę jų komentarų, kurie yra išversti iš kiniečių, tibetiečių ir sanskrito vertimų, originalių senzarskio komentarų ir interpretacijų iš Dzian Knygos, kuri pirmąkart duodama europietiška kalba”[4]. Be to, kiekvienoje antrojoje abiejų tomų dalyje autorius duoda papildomus simbolių ir sąvokų paaiškinimus.
Posmuose yra kažkokia „abstrakti formulė”, kurią galima pridėti „prie visos evoliucijos: mūsų mažytės Žemės, į Planetų grandinę, į kurią mūsų Žemė įeina, į Saulės pasaulį, kuriam priklauso ši grandinė ir taip toliau kylančiame išmatavime…
Septyni posmai, duoti šiame tome[5], išreiškia septynis šios abstrakčios formulės terminus. Jie priklauso ir aprašo septynis didingas evoliucinio proceso stadijas, apie kurias kalbama „Puranose”[6], kaip apie „Septynis Kūrinius”, ir Biblijoje, kaip apie „Kūrimo Dienas”[7]. Be to „Knyga Dzian” daug senesnė nei indiškosios Vedos, jau nekalbant apie Bibliją.
Į bet kurį kūrybos aktą įeina idėjos gimimas ir po to sekantis jos įgyvendinimas. Visatos sukūrimo aktas, pagal Slaptąją Doktriną, prasideda nuo to, kad Aukščiausioji Dievybė, kurią taip pat vadina Absoliutu, absoliučiu Principu, Atmanu, amžinai nepažįstama Dievybe, Parabramu(pas indusus) ir t.t., iš neišreikštos būsenos pereina į išreikštą. Jis tampa „Brama (Dvipolė Jėga) ir išsivynioja į išreikštą Visatą”, tapdamas „išreikštu Logo Žodžiu”[8]. Ir toliau vyksta daugybinė diferenciacija ir sukūrimas naujų „formų”, pradedant nuo Dieviškosios sąmonės ir užbaigiant fizine materija.
Tarp tų, kas pirmieji tam tikrame Kūrybos etape prabunda aktyviam gyvenimui, žinomos vadinamosios pirmapradės Dhjani-Budos Būtybės, arba Dhjan-Koganai – matomo Pasaulio Kūrėjai. Šie keletas laidininkų yra tarpininkai tarp Aukščiausiojo ir žemiausiojo. „Taip iš Dvasios, arba Kosminės Minties-pagrindo, atsiranda mūsų sąmonė, iš Kosminės Substancijos tie keletas laidininkų, kuriuose ši sąmonė individualizuojasi ir pasiekia savęs suvokimą – arba mąstančią-sąmonę”[9].
Dhjan-Koganus krikščionys vadina Arkangelais, indusai – Riši-Pradžapati, žydai – Elohimais ir Dievo Sūnumis. Visose tautose jie yra Planetinės Dvasios, žmonėms tapusios Dievais. I posmo komentaruose vaizdžiai atskleidžiama Dhyan-Koganų esmė: „Ah-hi (Dhyan-Koganai) Dvasinių Būtybių pulkų esmė – Angeliškieji krikščionybės Rangas, Elohimai ir žydų „Žinianešiai” – esantys Laidininkai, kad išreikštų Dieviškąją arba Visatos Mintį ir Valią. Jie yra protingos Jėgos esmė, duodantys ir nustatantys Gamtoje jos „Įstatymus” ir, tuo pat metu, paties jie veikia pagal Įstatymus, kuriuos jiems priskyrė analogiškai Aukštesnės Jėgos; bet jie jie nėra Gamtos Jėgų „personifikacija”, kaip dažnai klaidingai yra manoma. Ši dvasinių Būtybių Hierarchija, per kurią pasireiškia Visuotinė Išmintis, panaši į armiją – Kariauną, iš tiesų, kurios dėka save išreiškia karinė tautų galia; ji sudaryta iš korpusų, divizijų, brigadų, pulkų ir t.t.; kiekviena turi savo individualumą arba savo ypatingą gyvenimą, su žinoma veiksmų laisvės dalimi ir atitinkama atsakomybe; kiekviena įjungta į dar platesnę Individualybę, kuriai paklūsta jos asmeniniai interesai ir kiekviena savyje talpina mažesnes individualybes”[10]. Atkreipiame dėmesį į tai,kad Dhyan-Koganai užima aukštą padėtį dvasinių Būtybių hierarchijoje – tai „generolai”, vadovaujantys savo gausiai „kariuomenei” ir tuo pat metu paklūstantys „generalisimui”. Ir šioje dvasinėje „kariuomenėje” egzistuoja tikslus hierarchinis pavaldumas ir pareigų bei atsakomybės pasiskirstymas.
IV Posmo komentaruose Dhjan-Koganai pavadinti Kumaromis, Agnišvatais, Septyniais mistiniais Išminčiais. „Jie – „Ugnies Sūnūs”, nes jie yra pirmosios Būtybės, išėjusios iš Pirmapradės Ugnies, Slaptojoje Doktrinoje vadinami „Išmintimis”. „Nes Viešpats Dievas.. yra ryjanti Ugnis”[11].[12]. Autorius paaiškina: „Ugnis yra tyriausias Eteris ir todėl nesvarstomas kaip materija, tačiau yra eterio vienybė – antrinė išreikšta dievybė”[13].
Dhjan-Koganai taip pat minimi kaip Manu (III Posmo komentaruose). Manu – savo ypatingojo ciklo (arba Rato) globėjas, „kiekvienas Manu yra ypatingas Dievas, kūrėjas ir formuotojas viso to, kas yra jo asmeninio atitinkančio būties ciklo arba Manvantaros tęstinume”[14].[15].
Autorius pateikia Kumarų aprašymą, duotą viename iš Ezoterinių tekstų: „Kumaros Dhjani esmė, tiesiogiai išėję iš Aukščiausios Pradžios, kurie vėl pasirodo Vaivasvatos Manu Periodu tam,[16] kad pastūmėtų žmoniją”[17].
Iš viso yra septyni Kumaros. Keturi iš jų dažnai minimi ekzoteriniuose tekstuose, tačiau trys Kumarai yra slapti. „Keturi ekzoterinai Kumaros yra esminiai Sanatkumara, Sananda, Sanaka ir Sanatana: ir trys ezoteriniai – Sana, Kapila ir Sanatsudžata”[18]. Tačiau šie vardai autoriaus tvirtinimu yra tik slapyvardžiai.
Skirtingų vardų Kumaros yra kiekvienoje religijoje. Dievybių skaičius minimas septyni arba dešimt. „Mūsų rasės…kilo iš Dieviškųjų Rasių, kad ir kokiu vardu paskutinieji būtų vadinami. Ar turime mes reikalą su indusų Riši arba Pitri; su kiniečių Čin-nan ir Čžan-gi – jų „Dieviškuoju žmogumi”; ir Pusdieviais iš Dingiro ir Mul-lil akadiečių – Kuriančiuoju Dievu, ir „Šešėlių Karalystės Dievais”; su egiptiečių Izide-Oziriu ir Totu; su žydų Elohimais; arba su Manko-Kapak ir jo peruiečių palikuoniais – sakmė visad lieka nepakitusi. Kiekviena tautybė turi septynis arba dešimt Riši-Manu ir Pradžapati; septynis ir dešimt Ki-i; arba dešimt arba septyni Amešaspentai[19] (ezoteriškai šeši); dešimt ir septyni chaldėjų Annedotai; dešimt ir septyni Seforotai ir t.t. Visi jie kilo iš pirminių Ezoterinės Doktrinos Dhyan-Koganų, arba gi iš „Statytojų”, paminėtų pirmojo tomo Posmuose”[20].
Kokį gi vaidmenį suvaidino Kumaros žmonijos vystymesi?
Ugnies Sūnūs (Saulės Dievybės) pasirodė kaip „tikrojo dvasinio Aš” (Kristaus Aš arba Aukščiausiojo manaso) fiziniame žmoguje progimdytojai, skirtingai nei Pitriai (Mėnulio Dievai), kurie tapo Tėvai „pavyzdžio arba jo fizinės formos tipo, sukurtos „pagal jų panašumą»[21].
Kreipkimės į antrą Slaptosios Doktrinos tomą, kuriame aprašoma žmonijos pagrindinių Rasių kūrimasis.
„12. Didingieji Koganai pašaukė Mėnulio Valdovus Lengvuose(oriniuose) Kūnuose [ir pasakė jiems]: „Pagimdykite žmones, jūsų esybės Žmones. Duokite jiems vidines formas[22]. Jie[23] gi suklos išorinius Apvalkalus[išorinius kūnus]…
13. Ėjo jie [Mėnulio Dievai], kiekvienas į jam skirtą Žemę; Septyni jų, kiekvienas į savo Lemtį. Liepsnos Valdovai pasiliko iš paskos. Jie nenorėjo eiti, jie nepanoro kurti”[24].
Tų skaičiuje, kurie „atsisakė kurti palikuonis” autorius vadina Sanat Kumarą. Kumaros „… atsiranda veiksmo lauke, „atsisakydami” – kaip tai padarė Sanatkumara ir Sananda – „kurti palikuonis”. Vis dėlto, juos vadina (mąstančiojo) žmogaus „kūrėjais”[25].
Ezoterinė Ugnies Sūnų atsisakymo prasmė „sukurti palikuonis” Slaptojoje Doktrinoje paaiškinama taip: „Sukilę” nepanoro kurti bevalių, neatsakingų žmonių, kaip tai padarė „klusnūs” Angelai; jie taip pat negalėjo žmogiškąsias būtybes apdovanoti nors laikinu savo asmeninių savybių atspindžiu, nes paskutinieji, priklausydami kitam ir daug aukštesniam sąmonės planui, būtų palikę žmogų visgi neatsakingu, atitinkamai, tai sutrukdytų bet kokiai aukščiausiojo pasistūmėjimo galimybei. Jokia dvasinė ir psichinė evoliucija neįmanoma Žemėje – pačiame žemiausiame ir materialiame plane – tam, kad visgi, šiame plane, savo esme tobulas ir negali kaupti nei nuopelnų, nei ydų. Jeigu žmogus liktų blyškus atspindys savo inertiškos, nekintamos ir nejudančios Tobulybės, vienintelė neigiamas ir pasyvus tikrojo Aš esu tas kas Aš esu atributas, jis būtų nuteistas pereiti gyvenimą Žemėje lygtai panardintas į sunkų, atimtą galimybės sapnuoti sapną; atitinkamai, tai būtų nesėkmingas bandymas šiame plane”[26].
Taigi, Mėnulio Dievybės, neturinčios išminties, išspindėjo iš savęs orinių-skaidrių antrininkų, tai yra būsimas žmogaus kūniškas formas. Kodėl gi Ugninės Dievybės iš objektyvaus požiūrio taško „nepanoro kurti”? Todėl, kad ugnies substancija per daug subtili tam, kad sukurti būsimuosius žmonių kūnus, o štai astralinė Mėnulio Dievų materija daug artimesnė fiziniam planui, nors ir žymiai skiriasi nuo jo pagal tankį. Todėl ir prireikė ilgų milijonų metų tam, kad astralinė materija sutankėtų iki fizinio plano materijos, kad žmogus įgytų kaulų skeletą ir kūną bei taptų toks, kaip atrodo dabar.
Ir tik Trečiosios Pagrindinės Rasės metu (maždaug prieš 18 milijonų metų) įvyko žymus žmonijai įvykis: Ugnies Sūnūs apdovanojo žmogiškąsias formas išminties „kibirkštimi”, tai yra gebėjimu mąstyti. Kai žmonija fiziškai tapo pasirengusi, Ugnies Dievai (Kumaros arba Dhjan-Koganai) „nusileido” („puolė”) į materiją, tuo pačiu pagreitinę žemiškosios žmonijos evoliuciją. Jie ne tik apdalijo išmintimi didesnę žmonijos dalį. Jie taip pat įsikūnijo į kai kuriuos žmogiškuosius kūnus ir tuo pačiu pridėjo jiems žinių ir valios – tai yra tai, be ko žmogus niekada nebūtų tapęs tuo, kuo jie yra dabar.
„27. Trečioji Rasė tapo išminties Valdovų Nešėju (Laidininku). Krijašakti[27] galia ji sukūrė Valios ir Jogos Sūnus, Šventuosius Tėvus, Arhatų Protėvius…”[28].
Šį Dzian knygos Posmą autorius komentuoja taip: „Trečioji Rasė tokiu būdu sukūrė vadinamuosius „Valios ir Jogos Sūnus” arba gi „Protėvius” – visus sekančius ir esamus Archatus arba Mahatmas[29]… Sukūrimas yra tik Valios rezultatas, veikiančios į fenomenalią Materiją, iššaukimas iš jos Pirminės Dieviškosios šviesos ir Amžinojo Gyvenimo. Jie buvo „Slaptosios” būsimų Žmonijos Gelbėtojų „Sėklos”.[30].
„Išminties Sūnūs”, kurie… įsikūnijo šioje [Тrečioje] Pagrindinėje Rasėje, Krijašakti pagalba pagimdė palikuonis, vadinamus… „Valios ir Jogos Sūnumis”. Jie buvo sąmoningi kūriniai, nes dalis šios rasės buvo jau įdvasinta dieviškąja dvasinio, aukščiausiojo proto kibirkštimi. Šie palikuonys nebuvo rasė. Iš pradžių tai buvo Nuostabi Būtybė, vadinama „Iniciatoriumi”, o po jos grupė pusiau-dieviškų, pusiau-žmogiškų Būtybių. … jie yra tie, kuriuose, kaip pasakyta, įsikūnijo aukščiausieji Dhjani – „ankstesnių Manvantarų Muni ir Rišiai” – kad sukurtų būsimų žmogiškųjų Adeptų šioje Žemėje ir dabartinio Ciklo veisyklą. Šie „Valios ir Jogos Sūnūs”, pagimdyti, taip sakant, nekaltu pradėjimu, pasiliko, kaip tai yra paaiškinta, visiškai atskirtais nuo likusios žmonijos. „Būtybė”, ką tik paminėta, kuri turi likti nepavadinta, yra Medis, nuo kurio ateinančiais amžiais išsišakojo visi didingieji, istoriškai žinomi Išminčiai ir Jerofantai, panašūs į Riši Kapilą, Hermį, Jenochą, Orfeją ir kt.”[31].
Jei Dhjan-Koganai nebūtų apdaliję Trečiosios Rasės žmogiškųjų formų Aukščiausiąja Proto Šviesa (Kristaus Aš arba Aukščiausiuoju Manu), kiek būtų dar prireikę šimtų milijonų metų, kad žmogus taptų sąmoningu! Gyvuliškasis žmogus niekada nebūtų galėjęs savo pajėgomis pasiekti šio tikslo. Jis būtų tęsęs savo egzistavimą beveik nesąmoningai, kaip kad tą galima stebėti gyvulių pavyzdžiu.
Padarę tokią neįkainojamą dovaną žmonijai, Kumaros nepaliko jos be tolimesnės pagalbos. Jie įsikūnydavo ir toliau Lemuriečių, Atlantų ir Arijų Rasėse Išminčių ir Jerofantų, didžiųjų Valdovų ir religijų Įkūrėjų vaidmenyse. Visi senovės išminčiai „mums kalba…apie septynis pirminius dvejopus Dievus, kurie nusileidžia iš savo dangaus buveinės[32] ir viešpatauja Žemėje, mokydami žmoniją astronomijos, architektūros ir visokių kitokių mokslų, kurie pasiekė mus. Šios Būtybės pradžioje pasirodo kaip Dievai ir Kūrėjai; po to jie įsilieja į gimstantį žmogų, kad rastųsi pagaliau, kaip „Dieviškieji Karaliai ir Valdytojai“. Bet šis faktas palaipsniui buvo pamirštas“[33].
Autorius nurodo, kad „arijų tautos galėjo atsekti savo kilmę per atlantus iš labiau dvasingų lemuriečių rasių, kuriose įsikūnydavo patys „Išminties Sūnūs“[34].
Išminties Sūnūs – tai dar vienas vis tų pačių septynerių Dhjan-Koganų įvardijimas. „Bhagavat Gitoje“ jie taip pat vadinami septyniais didžiaisiais Rišiais. „Atminkim, kad septyni Rišiai Saptarši, Didžiojo Lokio septynių žvaigždžių Regentos esmė ir todėl jie yra vienos prigimties su Planetų Angelais arba su Didžiosiomis Planetinėmis Dvasiomis. Visi jie įsikūnydavo žemėje, kaip žmonės įvairiose Kalpose ir Rasėse“[35].
Nagrinėjant Kumarų vaidmenį žmonijos vystymesi, neįmanoma nutylėti apie didžiausią žemiškųjų protų klaidingą požiūrį šios vaidmens atžvilgiu. Daugelyje pasaulio religijų Aukščiausios pagalbos aktas, įvykdytas pagal evoliucijos Įstatymą (Aukščiausias skirtas padėti žemiausiam), įžvelgiamas, kaip angelų puolimas „į pragaro tamsą“. Tuo tarpu, kai „Slaptojoje Doktrinoje“ šis aktas pavadintas didžiu „pasiaukojimu žmonijos labui“.
„Slėpiningasis Mokymas sako, kad Ugnies Dievai, Rudros ir Kumaros, Skaistieji Angelai (kuriems priklauso Arkangelas Mykolas ir Gabrielius), Dieviškieji „Sukilėliai“… geriau pasirinko įsikūnijimo prakeikimą ir ilgus žemiškojo egzistavimo ciklus ir persikūnijimus, negu matyti nelaimę, tegu netgi nesąmoningų būtybių, kurios buvo išreikštos, kaip savo Brolių atspindžiai, tarpininkaujant savo pernelyg dvasingų Kūrėjų pusiau pasyviai energijai.“ Jeigu „žmogus turi pasinaudoti savo gyvenimu taip, kad nesupanašėtų su gyvuliu, ne įdvasintų, bet sužmogintų savąjį Aš“ [36], tai jis turi gimti žmogumi, o ne angelu. Todėl padavime sakoma, kad dangiškieji Jogai savanoriškai pasiaukojo, kad išpirktų Žmoniją, kuri pradžioje buvo sukurta panaši į Dievą ir tobula, apdovanojant ją žmogiškaisiais prieraišumais ir siekiais. Kad tą įvykdytų, jie privalėjo atsisakyti jiems būdingo būvio ir nusileisti į mūsų Sferą bei užtvirtinti joje savo buvimą viso Maha jugos ciklo metu, tokiu būdu pakeisdami savo beasmenes Individualybes į individualias Asmenybes – virš žvaigždinio egzistavimo palaimą į žemiškojo gyvenimo prakeikimą. Ši savanoriška Ugningųjų Angelų auka, kurių prigimtis buvo Žinojimas ir Meilė, ezoterinių teologijų buvo iškraipyta į tvirtinimą, rodantį, kad „Sukilę Angelai“ buvo nuversti į „Pragaro Tamsą“ – mūsų Žemę“.[37]
Aukščiau minima Nuostabioji Būtybė arba „Iniciatorius“, sukurtas Dhyan-Koganų, iš kurių kilę („buvo atskirti“, taip sakant, tyru būdu) „Valios ir Jogos Sūnūs“, taip pat pavadinta DIDŽIĄJA AUKA, apie kurią labai poetiškai pasakyta knygoje:
„Jis yra „Iniciatorius“, vadinamas „DIDŽIĄJA AUKA“. Kadangi, būdamas ant Šviesos slenksčio, Jis žvelgia į ją iš Tamsos rato vidaus, kurio Jis neperžengs ir iki paskutinės šio Ciklo Gyvenimo Dienos Jis nepaliks savo posto. Kodėl Vienišas Saugotojas pasilieka savo pasirinktame poste? Kodėl sėdi Jis prie Priešamžinybės Išminties Fontano, iš kurio Jis daugiau negeria, nes Jam nėra ko daugiau sužinoti, ko Jis nežinotų – nei šioje Žemėje, nei jos Danguje? – Todėl, kad vieniši, pavargę keliauninkai, grįždami namo, niekada nėra įsitikinę, net iki paskutinės minutės, kad nepames savo tako šioje beribėje Iliuzijos ir Materijos dykumoje, vadinamoje Žemiškuoju Gyvenimu. Todėl, kad Jis kiekvienam kaliniui, kuris išsivadavo iš savo kūno ir iliuzijos pančių, trokšta parodyti kelią į tą laisvės ir Šviesos sritį, iš kurios Jis Pats yra savanoriškas išvytasis. Trumpiau tariant, todėl, kad Jis pasiaukojo vardan Žmonijos Išgelbėjimo, nors tik labai nedaugelis išrinktųjų gali pasinaudoti šia DIDŽIĄJA AUKA.
Betarpiškai vadovaujant šiam nekalbiam MAHAGURU, nuo pirmojo žmonijos sąmonės nubudimo meto, visi kiti, mažiau dieviškieji Žmonijos Mokytojai ir Globėjai, tapo ankstyvosios Žmonijos vadovais. Šių „Dievo Sūnų“ tarpininkavimo dėka kūdikiškoji Žmonija gavo pirmuosius suvokimus apie visus menus ir mokslus, o taip pat ir dvasines žinias. Būtent Jie padėjo kertinį akmenį tų senųjų civilizacijų, kuriomis pagrįstai stebisi dabartinės kartos mokslininkai ir tyrinėtojai, pagrindui“[38].
Žmonijos laimei, Didieji Išminties Sūnūs, Dhjan-Koganai bus su mumis iki tol, kol mūsų žmonijos evoliucija pasieks galutinį tikslą.
Kadangi Dhjan-Koganai – mūsų Protėviai, tai mūsų dvasiniai kūnai (principai) identiški Jų dvasinei prigimčiai. Ir mūsų užduotis – pereiti visus evoliucijos etapus per daugybę įsikūnijimų ciklų, pagal Karmos Įstatymą, kol kiekvienas iš mūsų, kaip sakoma „Slaptojoje Doktrinoje“, įgis “individualybę; pradžioje įgimto impulso jėga, o po to savaiminių asmeninių pastangų, kontroliuojamų Karmos, dėka. Tuo būdu kylant visais proto laipsniais, nuo žemiausiojo iki aukščiausiojo Mano, nuo mineralo ir augalo iki aukščiausiojo Arkangelo (Dhyani-Budos)“[39].
Tai reiškia, kad pagal Kūrėjo sumanymą, kiekvienas žmogus, einantis evoliucijos keliu, kada nors taps toks pat, kaip Sanat Kumara!
Visais laikais Sanat Kumara ir kiti Dieviškieji Globėjai padeda Žemės žmonėms. Mes žinome apie Senojo testamento pranašą Danielių ir Apaštalą Joną, mačiusius Dienų Senovį. Mes žinome apie tai, kad žymieji Valdytojai ir religijų Pagrindėjai vienu ar kitu būdu perleisdavo į Žemę Dieviškąsias energijas. Paskutinieji amžiai – ne išimtis.
Žmonijos Mokytojai siunčia į pasaulį žinias, kurias sugeba priimti žmonės, pasiekę aukštą sąmonės lygį. Tokiu žmogumi XIX amžiuje buvo Jelena Petrovna Blavatskaja. XX amžiuje Naująjį Agni Jogos Mokymą priėmė Jelena Ivanovna Rerich; Išminties Valdovų Laiškus priimdavo Gajus ir Edna Ballardai, Markas ir Elizabeth Klare Prophetai.
XXI amžiuje pagalba šiuolaikinei žmonijai ateina per Tatjaną Nikolajevną Mikušiną, 2004 metais gavusiai Didžiosios Baltosios Brolijos mantiją.
Nuo 2005 metų T. N. Mikušina priėmė daugiau nei 470 Laiškų daugiau nei iš 50 Šviesos Būtybių. Laiškuose kalbama apie šiandieninio laikmečio ypatumus ir būtinybę keisti mūsų sąmonę.
Mūsų laiku vyksta ciklų kaita. Žmonija perėjo žemiausią materialumo tašką ir vyksta Namo, į Dvasios Karalystę. Kosminė švytuoklė pradėjo savo judėjimą priešinga kryptimi – iš dvasios nusileidimo į materiją į jos kilimą į tikrąją realybę
ir jos kelias bus ilgas. Sekančių milijonų metų laikotarpyje vyks ištankėjimo (retėjimo) procesas, materijos subtilėjimas ir žmonės įgaus vis naujus sąmonės lygius iki pat Dhyan-Koganų sąmonės, t.y. dieviškosios sąmonės būvio.
Išminties Valdovai ir visų pirma Sanat Kumara mums primena apie mūsų Dieviškąją prigimtį ir kviečia prabusti Aukščiausiajai realybei, nes Dieviškoji realybė savo meile, išmintimi ir grožiu lenkia bet kokias pačias nuostabiausias mūsų fizinio pasaulio apraiškas.
Sanat Kumara kreipiasi į mus per savo Pasiuntinį Tatjaną Mikušiną:
„Jūs esate fiziniame plane ir jus, visų pirma, jaudina viskas, kas vyksta aplink jus fiziniame plane. Bet mes jus kviečiame aukščiau, mes jus kviečiame į kalnų viršūnes, į mūsų pasaulį. Mūsų pasaulyje jūs galėsite jaustis saugūs, esant patikimai kontrolei ir priežiūrai.
Jūs pripratote prie to, kad iš įsikūnijimo į įsikūnijimą jūs ateidavote į savo jaukų fizinį pasaulį. Jūs jaučiate savo neišardomą ryšį su jūsų fiziniu pasauliu. Jūs sukūrėte šį pasaulį. Aš jums sakau, kad atėjo laikas, kada jums reikia suprasti ir priimti savo sąmonėje, kad jūsų pasaulis bus transformuotas. Taigi tiems individams, kurie nepasiekė tam tikro sąmonės lygio, dabartinis įsikūnijimas gali tapti paskutine jų individualumo išraiška fiziniame plane.
Todėl kol kas dar yra laiko, apgalvokite mano žodžius. Priimkite savo širdyse ir pamėginkite įgyvendinti savo gyvenimuose Didįjį Dieviškąjį Įstatymą. Visa kas dūlėjančio, kas sukurta mūsų netobulos sąmonės, nustos egzistuoti. Liks tik tai, kas amžina. Jūsų geriausieji Dvasios pasireiškimai. Nesavanaudiškumas, pasiaukojimas, atsidavimas, aukščiausiasis Meilės pasireiškimas ir daugelis kitų dalykų egzistuos drauge su jumis Naujajame Pasaulyje. Tuomet, kai senasis pasaulis nueis į nebūtį, jo vietą užims Naujasis Pasaulis.
Ir šiame pasaulyje nebus vietos jokiems žmogiškiems negatyviems pasireiškimams.
Šiame pasaulyje liks egzistuoti tik tai, kas amžina, tik tai, kas yra geriausiųjų žmogiškųjų savybių pasireiškimu. Ir šios savybės dauginsis ir augs, o visa kas atgyvenę bus nušluota ir sunaikinta.
Jums nėra ko nerimauti ir sielvartauti. Pasitikėkit Didžiuoju šios Visatos Įstatymu.
Tie, kurie tiki, tie, kurie myli, tie, kurie tikisi, jiems nieko neįvyks ir nenutiks. Tikėkite manimi.
Aš su jumis. Visi Pakylėtieji Pulkai su jumis. Ir mes iki galo padėsime kiekvienam, kuriuose gyva Dieviškoji monada, kame pasireiškus Dieviškoji esmė.
Niekam iš mūsiškių nelemta neiti nebūtin. Viskas bus taip, kaip parašyta šventose praeities ir dabarties knygose.
Su jumis Dievas! Nebijokite permainų!”[40].
Kaip ir “Slaptojoje Doktrinoje”, dabartiniuose Laiškuose taip pat pasakojama apie Didįjį Sanat Kumaros žygdarbį. Taip Zaratustros 2012 m. gruodžio 27 d. laiške su didžiausia pagarba pasakyta: „Šios dvasios dėka visa Žemės žmonija galėjo tęsti savo evoliuciją. Ir per daug neteisinga – užmiršti šios Aukštos individualybės Dvasios žygdarbį. Per daug negarbinga – užmarštyje palikti tą Būtybę, kurios dėka žmonija iki šiol tęsia savo evoliuciją.
<...>
Tai buvo prieš daugelį milijonų metų. Ir tada situacija planetoje labai priminė situaciją, kuri susiklostė jūsų laikmečiu.
Visoje planetoje nebuvo nieko, kas būtų galėjęs palaikyti Gyvybės Liepsną, Dieviškąją ugnį savo čakrose. Nebuvo planetoje nė vienos būtybės, kuri būtų galėjus pervesti Dieviškąją energiją į pasaulį.
Pagal Įstatymą pasaulis, kuris atsiskyrė nuo Dievo, turėjo būti sunaikintas kaip nepasisekusi civilizacija.
Dievas jau sumanė naują lylą Žemės planetai.
Tačiau atsirado labai aukšta individualybė, kuri laidavo už planetą ir jos evoliucijas.
Ir tiesiog paskutiniu momentu buvo priimtas sprendimas: leisti Žemės planetos evoliucijoms tęsti savo egzistavimą, tačiau tik tol, kol Žemėje bus bent vienas žmogus, esantis įsikūnijime, kuris sugebės išlaikyti Dieviškosios sąmonės lygį.
Pirmasis, kas prisiėmė įsikūnijimo kryžių tamsioje planetoje, buvo Sanat Kumara. Jis paaukojo visus savo pasiekimus tam, kad ateitų į įsikūnijimą ir duotų Žemės planetos evoliucijoms Dieviškuosius valdymo principus ir Dieviškojo Įstatymo supratimą.
Dėl šio Dvasios žygdarbio milijonai gyvybės srautų galėjo tęsti evoliuciją Žemės planetoje.
<...>
Pasauliui yra didelė malonė, kad Sanat Kumara tęsia savo tarnavimą Žemės planetos evoliucijų gerovei.
Ir dabar, kai jūs žinote, kam turite būti dėkingi dėl savo evoliucijos tęstinumo, negalite daugiau neatsakingai disponuoti savo Dieviškąja energija. Milijonus metų Sanat Kumara nukryžiuotas ant materijos kryžiaus tam, kad jūsų sielos galėtų sutvirtėti ir prisiimtų atsakomybę už planetą ir už savo pačių evoliuciją.
Negalite daugiau apsimetinėti, kad nieko nežinote. Privalote parodyti visą savo sąmoningumą ir persiimti didžia pagarba prieš didingą auką, kurią Sanat Kumara atnešė jūsų gyvybės srautams“ [41].
Dabar, kai Šventasis Sanat Kumaros Vardas ir žinios apie Jo Didįjį Žygdarbį tapo plačiai žinomi, kada Sanat Kumaros ir kitų Išminties Valdovų Laiškai iš knygų puslapių ir kompiuterių ekranų nukreipti į kiekvieną žmogų, žmonija paprasčiausiai negalės toliau gyventi vien tik fizinio plano interesais.
Žmonių gyvenimo tikslas ir prasmė yra būtent ryšio su Aukščiausiais pasauliais nustatymas ir palaikymas savo sąmonėje. Kuomet pakankamas žmonių kiekis sugebės savo sąmonėje pakilti prie Aukščiausių pasaulių, tuomet ir vyks visi Dieviškieji pasikeitimai pasaulyje. Būtent keisdami savo sąmonę, mes galėsime keisti fizinį pasaulį ir tuo pačiu vykdyti savo evoliucinę misiją.
J. Iljina
[1] Pirmą kartą knyga buvo išleista 188 metais Londone, o Rusijoje – 1937 metais J. N. Rerich vertimas.
[2] Slaptoji Doktrina. 1. T – 7psl. Čia ir toliau citatos iš „Slaptosios Doktrinos” duodami pagal leidinį: J. P. Blavatskaja. Slaptoji Doktrina. – T.- Novosibirskas: Sibiro „Vaikiškosios literatūros” skyrius, 1991. 7 psl. Kai kurių žodžių rašymas tekste ir paryškinimai lieka tie patys, kaip ir pirminiame šaltinyje.
[3] Ten pat. -20 psl.
[4] Ten pat. -20 psl.
[5] Pirmajame „Slaptosios Doktrinos” tome nagrinėjama 7 posmai, antrame – dvylika.
[6] Puranos – senosios Indijos literatūros sanskrito kalba tekstai. Daugiausia šie raštai yra po vedinio laikotarpio, kuriuose aprašoma visatos istorija nuo jos sukūrimo iki sugriovimo, carų, herojų ir devų genealogija, taip pat dėstoma induistinė filosofija ir kosmologija (internetinė-enciklopedija Vikipedija).
[7] Slaptoji Doktrina. 1 T. – 56 psl.
[8] Slaptoji Doktrina. 1 T. – 42 psl. (Prologas).
[9] Ten pat. – 51 psl. (Prologas).
[10] Slaptoji Doktrina. 1 T. – 82-83 psl.
[11] „Antrinis įstatymas”, IV – 24.
[12] Slaptoji Doktrina. 1 T. – 134 psl.
[13] Ten pat. – 134 psl.
[14] Manvantara – reiškia „tiesiog Tarp dviejų Manu”. Pilnas vienos Manvantaros periodas – 308 448 00 metų. 14 Manvantarų sudaro vieną Kalpą arba vieną Visatos Kūrėjo Brahmos gyvenimo dieną.
[15] Slaptoji Doktrina. 1 T. – 109 psl.
[16] Vaivasvata Manu – septintas Manu, tai Penktosios Pagrindinės rasės Manu.
[17] Slaptoji Doktrina. 1 T. – 564 psl.
[18] Ten pat. – 565 psl.
[19] „Šeši Amešaspentai – jei išimtume Ormazdą, jų Vyriausią ir Logosą.Tačiau saptojoje Doktrinoje jis yra septintas ir Aulščiausias, taip pat kaip ir Pita yra septintas tarp Kabirų” (J. P. Blavatskajos pastaba).
[20] Slaptoji Doktrina. 2 T. – 459 psl.
[21] Ten pat. – 565 psl.
[22] Tai yra Dživos arba Monados (J. P. Blavatskajos pastaba).
[23] Motina Žemė arba gamta (J. P. Blavatskajos pastaba).
[24] Dzian knygos III posmas. Slaptoji Doktrina, 2 T. – 21 psl.
[25] Slaptoji Doktrina. 2 T. – 735 psl.
[26] Тen pat. – 303-304 psl.
[27] „Krijašakti – Slėpiningoji minties galia, kuri duoda jai galimybę atkurti išorinius, apčiuopiamus fenomenalius rezultatus per jai būdingą energiją. Senoliai tvirtino, kad bet kuri mintis pasireikš išoriškai, jei žmogaus dėmesys [ir valia] į ją sutelkti. Lygiai taip pat įtemptas noras bus lydimas laukiamo rezultato.
Jogas paprastai savo stebuklus daro Ičhašakti (Valios Galia) ir Krijašakti”(iš T. Subbo-Rou straipsnio „Dvylika Zopdiako ženklų” rinkinyje „Penki Teosofijos metai; Slaptoji Doktrina. 2 T. – 219 psl.).
[28] Dzian knygos VII posmas. Slaptoji Doktrina. 2 T. – 26 psl.
[29] Arhatas – „vertas, tobulas”, tas, kuris išsilaisvinęs nuo persikūnijimų, „užsitarnavęs Dieviškosios pagarbos. Mahatma – tiesiog „Didingoji Siela” (sanskr.), aukščiausiojo lygio adeptas, pasiekęs tobulą savo žemųjų principų valdymą. Mahatmos turi žinias ir galią, atitinkančias jų pasiektą dvasinės evoliucijos lygį. Pali kalba vadinami Rahatais arba Arhatais.
[30] Slaptoji Doktrina. 2 T. – 219-220 psl.
[31] Slaptoji Doktrina. 2 T. – 265 psl.
[32] Puranose ji tapatinama su Švetadvipa, Višnu arba Bramos buveine Meru kalne (J. P. Blavatskajos pastaba).
[33] Slaptoji Doktrina. T.2. – 459 psl.
[34] Ten pat. – 397-398 psl.
[35] Slaptoji Doktrina. 2 T. – 398 psl. Išnaša 687.
[36] Fragmentas iš Kabalos.
[37] Slaptoji Doktrina. T.2. – 307-308 psl.
[38] Slaptoji Doktrina. T.1. – 265-266 psl.
[39] Ten pat. – 52 psl.
[40] Apie situaciją pasaulyje. Sanat Kumara, 2008m. spalio 12d. Kn: Išminties žodis. Valdovų Laiškai.
3t. T.N.Mikušina.- Omskas: Leidybos Namai „SiriuS“, 2011.-II t. -61-62 psl.
[41] Privalote persiimti didžia pagarba prieš didingą auką, kurią Sanat Kumara atnešė jūsų gyvybės srautams. Zaratustra, 2012 m. gruodžio 27. – Toliau knygoje pateiktas visas Laiško tekstas.
