Ankstesni užsiėmimai tampa neįdomūs. Palaipsniui pradedate suprasti, kad šis pasaulis darosi visiškai svetimas. Jūsų vibracijos taip pradeda skirtis nuo šio pasaulio, kad tarsi iškrentate iš jo. Bet jūsų ego nepasiduoda. Jis bando atkreipti jūsų dėmesį kažkokiais jums vienam žinomais prisirišimais prie šio pasaulio, kurių vis dar nesugebėjote atsisakyti.
Kartais būna gėda prisipažinti, kad turime šiuos prisirišimus. Tačiau jie yra ir jie praeis. Užtenka tik labai didelio noro atsikratyti netobulybių. Ir jūs tęsiate savo Kelionę.
Ir rožių spygliai vis skaudžiau ir skaudžiau sminga į pėdas. Kartais skausmas būna nepakeliamas. Bet nėra galimybės pasukti atgal. Tai skausminga kelionė. Žmogus, turintis stiprų ego, paprasčiausiai yra nepasiruošęs šiai kelionei. Ir jis pasuka iš tako.
Jis teikia pirmenybę malonumams.
Tačiau kuo labiau jūs priešinatės, tuo sunkiau sugrįžti į Kelią.
Iš tikrųjų, tai labai sunkus Kelias. Takas, nubarstytas rožėmis ir spygliais.
Bet aš nežinau kito tako. Tai aukos kelionė, kur kiekvienas žingsnis pareikalauja daug jėgų. Bet kito tako nėra.