(2005-03-05) Rožių Kelias. AŠ ESU TAS KAS AŠ ESU

AŠ ESU TAS KAS AŠ ESU, ir kalbu iš tavo vidaus. Ne visiems pavyksta patirti bendravimą su aukščiausia savo paties dalimi. Ir kartu tai labai natūralus procesas, kuris yra prieinamas daugeliui šiuo metu Žemėje gyvenančių individų.
Žemiškasis gyvenimas užpildytas tų formų, kurios iš aukščiausio realybės taško žiūrint nėra realios, tačiau vis dėl to užima didelę dalį žmonių dėmesio, atitraukdamos juos nuo šios realybės.
Svarbiausias tikslas gyvenant iliuziniam pasaulyje yra turėti galimybę žvilgtelėti už širmos, prasiveržti pro fizinio pasaulio tankį.
Naujos dispensacijos dėka mes gauname galimybę užmegzti ryšį tarp pasaulių. Ir šį bendravimą gali įvaldyti bet kuris siekiantis tikslo, siekiantis nuoširdžiai, o ne atmestinai. Pats didžiausias sunkumas – įveikti savo asmeninę, išorinę, iliuzinę sąmonę. Šį apsirengtą iliuzinį drabužį. Išmesti iš savęs fizines mintis ir jausmus. Pakilti savo asmeninėje sąmonėje iš pradžių iki savojo Kristaus AŠ lygio, paskui iki AŠ ESU TAS KAS AŠ ESU, ir tolyn, link begalybės.
Pats pirmasis, sunkiausias žingsnis yra nepaisant nieko priimti sprendimą eiti Keliu. Kiekvieną dieną. Šio pasaulio iliuzija bandys jus atitraukti nuo to Kelio. Su laiku kiekvienas žingsnis gali tapti labai skausmingas, tarsi eitumėte stiklo šukėmis arba takeliu, nubarstytu rožėmis. Jūs einate basi ir spygliai, smingantys į kojų pėdas, jums sukelia skausmą.
Tai skausminga kelionė. Ateidamas į šį pasaulį kūdikis patiria didelį stresą. Iš motinos įsčių jis patenka į nepažįstamą aplinką. Jam tai stresas, taip pat pirmo įkvėpimo skausmas, nežinomybė ir šviesa.
Lygiai taip pat jūs patiriate stresą, kai prisiliečiate prie subtiliojo pasaulio. Jūs pradedate pažinti iki šiol nepažintą savęs dalį. Ir ji labai skiriasi nuo jūsų išorinės dalies. Tačiau nepaisydami nieko einate pirmyn. Nepaisydami netekčių ir skausmo, kurie pasitaiko jūsų kely.
Jūs prarandate savo buvusius draugus, bendravimas su jais atrodo visiškai tuščias ir beprasmis.
Ankstesni užsiėmimai tampa neįdomūs. Palaipsniui pradedate suprasti, kad šis pasaulis darosi visiškai svetimas. Jūsų vibracijos taip pradeda skirtis nuo šio pasaulio, kad tarsi iškrentate iš jo. Bet jūsų ego nepasiduoda. Jis bando atkreipti jūsų dėmesį kažkokiais jums vienam žinomais prisirišimais prie šio pasaulio, kurių vis dar nesugebėjote atsisakyti.
Kartais būna gėda prisipažinti, kad turime šiuos prisirišimus. Tačiau jie yra ir jie praeis. Užtenka tik labai didelio noro atsikratyti netobulybių. Ir jūs tęsiate savo kelionę.
Ir rožių spygliai vis skaudžiau ir skaudžiau sminga į pėdas. Kartais skausmas būna nepakeliamas. Bet nėra galimybės pasukti atgal. Tai skausminga kelionė. Žmogus, turintis stiprų ego, paprasčiausiai yra nepasiruošęs šiai kelionei. Ir jis pasuka iš tako.
Jis teikia pirmenybę malonumams.
Tačiau kuo labiau jūs priešinatės, tuo sunkiau sugrįžti į Kelią.
Iš tikrųjų, tai labai sunkus Kelias. Takas, nubarstytas rožėmis ir spygliais.
Bet aš nežinau kito tako. Tai aukos kelionė, kur kiekvienas žingsnis pareikalauja daug jėgų. Bet kito tako nėra.
Taigi pirmas žingsnis – tai noras įveikti save.
Jeigu priėmėte sprendimą, tai visada šalia jūsų atsiras žmogus, kuris padės jums eiti toliau, kuris suteiks būtinų žinių ir supratimą. Tačiau paskui turėsite eiti savarankiškai. Be liudininkų. Ateina toks momentas, kai jūs pasiliekate vienas prieš vieną su savimi ir su savo ego. Ir prasideda kova. Tai kova ne dėl gyvybės, o dėl mirties. Kiekviena jūsų dalis, reali ir nereali, įrodinėja kitai jūsų pačių daliai, kad ji turi teisę egzistuoti.
Ir ši būsena visai neprimena ramybės, susitaikymo ir komforto. Būtent todėl daugelis pasuka iš kelio, ieškodami grupių, judėjimų ir sektų, kurie suteikia tariamą susitaikymą, suvaidintą meilę ir parodomąjį rūpinimąsi.
Ir daugelis pasuka iš rožėmis nubarstyto tako ir eina minkštais kilimais.
Praeina dešimtys ir šimtai įsikūnijimų, kol jie sugrįžta į įšventinimų kelią. Dievas jų neskubina.
Visada yra šansas sugrįžti į Kelią. Tačiau kad žmogus pamąstytų ir sugrįžtų į Kelią, reikalinga nemenka aukštesniosios jūsų pačių dalies užuomina.
Kai ateina jūsų ir jūsų nerealios dalies kovos momentas, tai šitai iš tikrųjų primena mūšį. Visi jūsų kūnai sužaloti. Jūs patys save žeidžiate. Jūsų nerealioji dalis nesupranta, kas darosi. Jums gali atrodyti, kad kraustotės iš proto, kad sergate nepagydoma liga. Tai iš tikrųjų tamsi Sielos naktis. Tai gundymas dykumoje. Ir tai tęsiasi ilgai. Viskas priklauso nuo jūsų ego pasipriešinimo stiprumo.
Tačiau kai jūs įveikiate savo ego, nugalite savo slenksčio sargą, jūsų pačių nerealiąją dalį, tampate kitu žmogumi. Taip, jūs ir toliau nešiojate žmogiškąjį kūną, ir toliau pasiliekate fiziniame plane, bet didelė jūsų pačių dalis egzistuoja kitoje realybėje. Jūs tampate dviejų pasaulių piliečiu, tuo pačiu metu būdami ir viršuje, ir apačioje.
Tampate tašku, kuriame susitinka pasauliai.
Tačiau jūsų ėjimas taku nesibaigia, o tik prasideda. Todėl, kad jūs tampate pasaulio ašimi. Per jus, jūsų viduje, eina ašis, šerdis, kuri palaiko ryšį tarp pasaulių. Jūs tampate kanalu, per kurį į šį tamsų pasaulį patenka Šviesa.
Ir aišku, kaip ir bet kuri ašis, patiriate labai didelę įtampą. Toks jausmas, kad esate Titanas, ant kurio pečių guli visas pasaulis.
Amžinas savęs įveikimas, nuolatinis savo nerealios dalies atsisakymas. Vis nauji ir nauji įšventinimai. Nuolatinė įtampa.
Tik taip jūs augate. Ir šitai yra tai, ko iš jūsų nori Dievas.
Nėra kito kelio. Ir jeigu esate pasiruošę eiti įšventinimų Keliu, tai labai gerai suprasite, apie ką eina kalba. Jeigu jūs nepasiruošę eiti šiuo Keliu, tai viskas, ką dabar perskaitėte, nesuteiks jums jokios informacijos.
Tik atrodo, kad visi žmonės vienodi. Kiekvienas yra savo išsivystymo pakopoje. Tiesiog dabar atėjo toks momentas, kai galimybė stoti į šį kelią ir pradėti juo judėti dideliam individų skaičiui tampa daug realesnė negu prieš metus. Pačios energijos, pats Kosmosas pritaria šiam ėjimui.
Tie iš jūsų, kurie supranta, apie ką kalbama, suraskite laiko. Atsiskirkite. Likite patys su savimi. Susikoncentruokite į savo širdį ir paklauskite savęs, ar pasiruošę eiti šiuo Keliu. Ir jei širdis jums pašnibždės, kad pasiruošę – eikite. Bet kiekvieną dieną, keldamiesi ryte, ir kiekvieną vakarą, prieš eidami miegoti, prisiminkite apie priimtą sprendimą. Ir tęskite kelionę, kad ir kaip skausmingai spygliai smigtų į pėdas, kad ir kas nutiktų jums išoriniame pasaulyje. Nieko nebijokite. Jokie įžeidinėjimai, jokie šio pasaulio nemalonumai ar praradimai negali pakenkti jūsų pačių nemirtingajai daliai.

AŠ ESU TAS KAS AŠ ESU, ir aš visada su jumis jūsų Kelyje.