turintis pamokomąją (didaktinę) arba kritinę mintį.(Vikipedija)
VARPAS
– Mokytojau, kodėl mes tiek daug padarėme, bet pasaulis nė kiek nepasikeitė? Ko gero net tapo blogesnis.– Atsakysiu tau pasakėčia.
Gyveno vienas žmogus. Ir jis nusprendė išgelbėti pasaulį. Pagal supratimą, duotą jam iš Aukščiau, naujas pasaulis įvyks tada, kai padidės fizinio plano vibracijos.
Ir jis pradėjo galvoti, kaip tai padaryti.
Ir jam kilo mintis nulieti didelį varpą, kurio garsas būtų girdimas nuo vieno Žemės krašto iki kito.
20 metų žmogus dirbo, atrinkdamas skirtingus metalus, jungdamas juos tarpusavyje, skaičiuodamas smūgio galią ir garso kokybei reikalingą varpo formą, galinčią keisti erdvės virpesius.
Pagaliau varpas buvo paruoštas.
Daugelis žmonių atėjo pažiūrėti šio varpo.
Tiksliai paskirtą dieną ir valandą vyras pranešė, kad turi pradėti skambėti varpas.
Kad ir kaip stengėsi pajudinti varpo liežuvį, jam neužteko jėgų.
Tada vyras ėmė kviestis pagalbos kitus žmones. Tačiau nei du, nei trys žmonės negalėjo pajudinti liežuvio, kad išgirstų skambėjimo garsą. Žmonės išeidavo, kiti ateidavo, jie irgi išeidavo. Taip ir nesusirinko pakankamas skaičius žmonių, kad varpas suskambėtų.
Vyriškis nuliūdo ir nuėjo pažiūrėti, kuo užsiėmę išėję ir nepaskambinę varpu žmonės.
Savo nuostabai pamatė, kad kiekvienas iš jų pasidarė savo mažą varpelį. Kas pakabino ant ausies, kas ant altoriaus, kas ant katės ar šuns…Tačiau garsas iš šių varpelių buvo labai silpnas, o kartais jį išgirsdavo tik pats varpelio savininkas. O mažų varpelių vibracija negalėjo pakeisti erdvės, nes buvo netinkamos galios ir ne tokios kokybės…
Vyras nuliūdo. Buvo pakankamai žmonių, kad pakeistų pasaulį, ir pasaulis būtų tapęs geresniu. Tačiau visi mieliau kūrė savo varpelius, vietoj to, kad skambintų varpu, galinčiu pakeisti pasaulį.
T.N. Mikušina, 2022 m. balandžio 5 d.
Vienam jau nebe jaunam žmogui atėjo laikas atlikti perėjimą.Vieną rytą pas jį atėjo Mirtis.
Tačiau Mirtis pamatė vyrą, giedantį mantras ir šokantį.
„Ateisiu kitą kartą“, – pagalvojo Mirtis.
Kitą dieną Mirtis vėl atėjo pas vyrą.
Bet jis vėl giedojo mantras ir šoko.
„Ateisiu rytoj“, – pagalvojo Mirtis.
Tačiau ir kitą dieną vyras dainavo ir šoko.
Mirtis ėjo ir ėjo, ir jai nuo to atsibodo.
O vyras iki šiol dar šoka ir dainuoja!!!
Kai giedame mantras Šivai, tampame Šiva.
O Šiva – nemirtingas!
T.N. Mikušina, 2021 m. lapkričio 14 d.
