AŠ ESU Jėzus, atėjęs pas jus šią dieną.
Kad jums būtų suprantamas mano vizito tikslas, aš norėčiau apsistoti ties visiems žinomais dalykais, kurie priimti jūsų visuomenėje šioje jos vystymosi stadijoje. Taigi, jūs gyvenate jūsų pasaulyje ir retai susiduriate su tais dalykais, apie kuriuos jums vertėtų susimąstyti pirmiausia. Jūs susirūpinę viskuo, kas jus supa jūsų gyvenime. Jūs galvojate apie tai, kaip aprūpinti savo šeimą, apie tai, kuo jums apsirengti ar ką pavalgyti. Jūsų gyvenime daug sumaišties. Ir jums atrodo, kad gyvenate visiškai pateisinamai, kaip visi.
Tačiau jeigu susimąstytumėte apie tai, ką darote savo gyvenime ir kiek šitai yra pateisinta iš to Mokymo požiūrio taško, kurį aš jums daviau prieš 2000 metų, tai nieko nepasikeitė. Man reikėtų vėl ateiti pas jus į įsikūnijimą ir kalbėti apie tuos pačius dalykus, apie kuriuos tada kalbėjau.
Prisiminkite, aš kalbėjau apie tai, kad jūs nesirūpintumėte kasdienine duona, kad lauko lelijos už jus atrodo daug geriau. Dangaus paukščiai nearia, nesėja, o sotūs. Ir Viešpats lygiai taip pat gali rūpintis jumis.*
Kodėl jūs, būdami žemės evoliucijų laiptų viršūnėje, taip daug dėmesio skiriate savo patiems paprasčiausiems poreikiams? Jūs tiesiog padarote kultu drabužius, maistą, prestižo daiktus.
Niekas nepasikeitė nuo to laiko, kai aš buvau atėjęs į įsikūnijimą prieš 2000 metų. Jūs įsisavinote daugelį šiuolaikinių dalykų. Jūs turite šiuolaikinę techniką, automobilius, kompiuterius, bet jūsų sąmonė ir toliau yra to paties lygio, kokio buvo prieš 2000 metų. Šitai liūdina.
Jūs suprantate, kur link aš kreipiu kalbą? Jūs rūpinatės begale nereikalingų dalykų, kurie egzistuoja jūsų pasaulyje, ir 99 procentus savo laiko būnate užsiėmę šiais dalykais. Pagalvokite apie tai, kaip jūs galite ateiti pas savo Tėvą Danguje, jeigu jūs nuolatos užsiėmę žemiškomis problemomis?
Netgi tada, kai jums atrodo, kad pasišvenčiate Dievui, einate į bažnyčią, meldžiatės, laikotės bažnytinių taisyklių, net tada jūs ne tiek apie Dievą galvojate, kiek būnate susirūpinę tuo, ką apie jus galvoja kiti žmonės. Kaip jūs atrodote tuo metu, kai esate šventovėje, ir kaip atrodo kiti žmonės, kurie kartu su jumis atėjo į šventovę. Kai turiu galimybę dalyvauti bažnytinėse apeigose šventovėje, o dalyvauti aš galiu ne visose apeigose, nustebęs įsiklausau į jūsų mintis ir pajuntu jūsų jausmus. Ir jūs žinote, labai retai galima rasti žmonėse tikruosius Dieviškus jausmus. Paprastai į šventovę jūs ateinate tam, kad spręstumėte savo žemiškas problemas, kad jums geriau klotųsi, kad būtumėte sveiki jūs ir jūsų giminaičiai. O kartais, atvirkščiai – žmonėms, su kuriais esate pažįstami, linkite blogo.
Jūs ir bažnyčioje sprendžiate savo žemiškus reikalus. Jūs negalvojate apie Dievą. Ir jeigu prieinate prie mano paveikslo, tai tik dėl to, kad paprašytumėte kažko, ko jums žemiškame gyvenime trūksta.
Pagalvokite apie mano žodžius. Jums atrodo, kad aš kalbu užuominomis, ir nesuprantama, kur aš kreipiu.
Aš kalbu apie tai, apie ką kalbėjau prieš 2000 metų. Aš bandau duoti jums supratimą, kad būtina susimąstyti apie savo sielą, apie savo tarpusavio santykius su Dievu ir visų pirma su Dievu savo viduje. Aš mokiau likti vienam su Dievu maldos metu ir aš peikiau veidmainiavimą.** Aš priešinausi įstatymo raidei ir priversdavau jus susimąstyti apie sielą. Ir dabar aš kalbu tą patį. Jūsų neturi dominti niekas, išskyrus jūsų tarpusavio santykius su Dievu. Ir tada, kai Dievo ieškote dėl to, kad įgytumėte gyvenimo prasmę ir pradėtumėte mokyti šios prasmės kitus, tai jūs neateinate pas Dievą, o tik tolstate nuo Jo.
Tik tada, kai jūs randate visišką pasitenkinimą bendraudami su Dievu savo viduje ir jums nereikia savo tyliu džiaugsmu su niekuo pasidalinti, nes esate visiškai patenkinti ir laimingi, tik tada jūs randate tikrąjį Dievą. Ir aš susigraudinęs jus stebiu. Ir jūs pradedate jausti mano buvimą.
Aš visada šalia jūsų. Tačiau jūsų sąmonės būsena ir jūsų susirūpinimas žemiškomis problemomis atskiria mus, atskiria vieną nuo kito.
Aš taip siekiu su jumis bendrauti! Kokios retos tos minutės, kai man pavyksta su kažkuo iš jūsų užmegzti tiesioginį bendravimą. Aš taip džiaugiuosi tomis akimirkomis. Labai gerai suvokiu, kad kiekvienas žmogus, kuris turėjo šio tiesioginio kontakto su manimi patirtį, jau nesugebės gyventi taip, kaip visi. Jis ieškos vienumos ir vidinio bendravimo su manimi. Ir be šio bendravimo jis jau negalės įsivaizduoti savęs ir savo gyvenimo.
Tas tylus džiaugsmas ir susitaikymas, kuriuos toks žmogus skleidžia aplink save, geriau už visokius pamokslus ir pamokymus. Jis yra gyvas vienybės su manimi ir su Dievu, esančiu jo paties viduje, pavyzdys.
Patys geriausi ir patys ištikimiausi krikščionys pasiekdavo šią vidinę vienybę savo širdžių tyloje. Tačiau buvo kitų, kurie bandė vaidinti susitaikymą, meilę, palaimą. Tačiau užtekdavo vieno trumpo žvilgsnio, mesto į juos, kad nustatytum jų veidmainiavimo lygį ir pasitrauktum nuo jų.
Aš norėčiau, kad jūs sugebėtumėte rasti savo širdyje atpažinimo dovaną ir atskirtumėte visus vilkus avių kailiuose, kad ir kokiais jie gražiais žodžiais prisidengtų ir kad ir kokius darbus darytų. Labai daugelis daro, atrodytų, teisingus dalykus, kalba apie Dievą, eina į bažnyčią, bet savo širdyje jie daug toliau nuo manęs nei daugelis tų, kurie neafišuoja savo tikėjimo, o vykdo Tėvo įsakymus savo širdyje.
Aš atėjau pas jus šią dieną, kad priminčiau jums tą Mokymą, kurį aš daviau prieš 2000 metų, bet kuris iki šiol neprarado savo aktualumo. Aš noriu jums priminti, kad mane už šį Mokymą, kurį aš nešiau, nukryžiavo. Ir jeigu aš dabar ateičiau ir duočiau jums savo Mokymą, tai būčiau lygiai taip pat persekiojamas Šventojo Rašto žinovų ir fariziejų, kurie sėdi bažnyčiose.
Yra tikrųjų tarnautojų, bet dar daugiau melagingų tarnautojų. Todėl aš noriu, kad savo sąmonėje jūs atskirtumėte ir nekeiktumėte visų bendrai, vienos ar kitos bažnyčios, vieno ar kito mokymo.
Teisingas Mokymas neišvalytose žmonių širdyse gali neteisingai persilaužti. Tačiau šitai nereiškia, kad Mokymas neteisingas. Dievo ieškokite visų pirma savo viduje, savo širdyje. Ir tada, kai įgysite vidinį sąskambį su Dievu, jums nebus baisūs jokie vilkai avių kailiuose ir jokie melagingi pastoriai.
Aš džiaugiuosi atėjęs pas jus šią dieną ir priminęs savo Mokymą, kurį daviau anksčiau ir su kuriuo per šį Pasiuntinį aš vėl ateinu.
AŠ ESU Jėzus
Numylėtinio Jėzaus Laiškai publikuojami
knygoje „JĖZUS”
Numylėtinio Jėzaus Laiškuose duodamas nuodugnus Mokymas apie Meilę visai Gyvybei, tame tarpe savo priešams, Mokymas apie išgijimą, Mokymas apie Vidinį Kelią, esantį mūsų širdyse. Numylėtinis Jėzus duoda šiuolaikinėje krikščionybėje prarastas žinias apie Karmos ir Reinkarnacijos Įstatymus, apie Dievo Karalystę kaip mūsų sąmonės būseną.
*„Todėl aš sakau jums: per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas už drabužį? Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų Dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?! Ir kam gi taip rūpinatės drabužiu?! Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų. Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, kuri šiandien žydi, o rytoj metama į krosnį, tai argi jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai? Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: „Ką valgysime?“, arba: „Ką gersime?“, arba: „Kuo vilkėsime?“ Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų Dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Jūs pirmiausia ieškokite Dievo Karalystės ir jo teisybės, o visa tai bus jums pridėta.“ (Mt 6:25–33)
**„Kai meldžiatės, nebūkite tokie, kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis stovėdami sinagogose ir aikštėse, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atsilygins.“ (Mt 6:5–6)
