Apie Aukščiausiojo Visatos Įstatymo prioritetą kalbama knygos „Senojo Mokymo Sūtros“ 3-čioje sūtroje [1]. Šioje knygoje yra 26 Mokymo pagrindai – 26 senovės Tiesos, kurios atsiskleidžia citatų iš Išminties Valdovų laiškų, perduotų per T. N. Mikušiną nuo 2005 m. iki 2012 m. laikotarpiu, pagalba.
Beprasmiška ir nenaudinga įvedinėti savo įstatymus tame pasaulyje, kuriame mes gyvename. Mes turime paklusti Įstatymui, kuris yra šios visatos pagrindas ir kuris įsisąmonintas jau šios visatos kūrimo momentu.
Tas Įstatymas toks, kad turime atsisakyti noro išreikšti save, savo ego, o turime padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad duotume galimybę Dievui išreikšti save per mus.
Tada mes sugebėsime atkurti mūsų Vienybę. Ir tada mes galėsime dalyvauti šios Visatos Kūrėjo sumanymo realizacijoje.
Šią užduotį, šį darbą kiekvienas turime įvykdyti. Ir nėra nei vieno žmogaus šioje visatoje, kuris atliktų tą darbą už jus. Todėl šis darbas yra pats svarbiausias. Ir jį įvykdyti yra šio gyvenimo prasmė, kurios ieškote už jūsų pačių ribų ir negalite surasti.
Konfucijus, 2005 m. kovo 31 d.
Visa, kas nenori laikytis pagrindinio šios visatos įstatymo, vystymosi ir tobulėjimo įstatymo, už atitinkamos ribos negali egzistuoti.
Galingasis Kosmosas, 2005 m. gegužės 3 d.
… žemiausi pasauliai paklūsta Aukščiausių Pasaulių įstatymams.
AŠ ESU TAS KAS AŠ ESU, 2005 m. birželio 18 d.
… lygiai taip pat, kaip savo gyvenimuose vadovaujatės tos šalies, kurioje jūs gyvenate, įstatymais, taip savo gyvenimuose nuolatos turite vadovautis Dieviškuoju Įstatymu.
Gautama Buda, 2005 m. birželio 22 d.
… tikroji jūsų, kaip individualybės, laisvė prasideda tik tada, kai priimate visišką paklusnumą Dieviškajam Įstatymui, egzistuojančiam šioje Visatoje. Jūs paklūstate Aukščiausiajam Įstatymui ir kartu įgyjate neapibrėžtą laisvę veikti šio Įstatymo ribose.
Numylėtinis Sūrja, 2006 m. sausio 3 d.
Dėl Kūrėjo malonės gyvybė šioje visatoje nuostabiai sutvarkyta. Ir kiekvienas Gyvybės sluoksnis turi galimybę vystytis pagal savus įstatymus, tačiau tuo pat metu jis paklūsta bendram šios Visatos Kūrėjo sumanymui. Todėl jūsų sąmonės lygiui gerai būtų įsisavinti, kad yra šios Visatos Įstatymas ir privalu jo laikytis. Jūsų nenoras paklusti Įstatymui turi užleisti vietą paklusnumui Kūrėjo valiai.
Viešpats Sūrja, 2010 m. birželio 3 d.
Seminare „Senojo Mokymo Esmė“, kuris vyko 2013 m. gegužės mėnesį Pamaskvėje, T. N. Mikušina Mokymo Nuostatą „Aukščiausiojo šios Visatos Įstatymo prioritetas“ komentavo taip:
„Atrodo, kad ši Nuostata prieštarauja laisvos valios principui. Tačiau tai yra atrodantys prieštaravimai. Reikia prisiminti, kad mes gyvename dualiame pasaulyje ir mūsų pasaulyje viskas pagrįsta prieštaringumu. Knygoje „Gėris ir Blogis“ [2] pateikiami Czon-Ka-Pa žodžiai, jo ištarti 14 amžiuje: “Tiesa turi būti paskelbta ir Tiesa turi būti išlaikyta paslaptyje“. Tai yra du priešingi, bet absoliučiai teisingi principai. Todėl, kad mūsų pasaulyje viskas turi dvi puses. Tai dualus pasaulis. Ir todėl, nors žmogus iš pradžių turi laisvą valią, tam tikrame savo vystymosi etape jis privalo atsisakyti savo laisvos valios ir paklusti tam Įstatymui, kuris egzistuoja šioje Visatoje.
Tai yra – kiekvieno žmogiškojo individo vystymęsi ateina toks etapas, kada jis savo viduje turi padaryti pasirinkimą, apie kurį nereikia niekam pasakoti. Tai tik vidinis pasirinkimas. Tai yra žmogaus ir Dievo savitarpio santykiai. Kas jūsų gyvenime svarbiausias: jūs ar Dievas? Ir kada jūs pasirenkate, jog svarbiau jūsų gyvenime yra Dievas, tuomet jūs automatiškai savo gyvenime imate paklusti Dievo Valiai fiziniame pasaulyje.
Galima pateikti tokį analogą. Jūs, pavyzdžiui, įsidarbinote kažkokioje firmoje. Toje firmoje yra tam tikra tvarka. Ir tol, kol jūs nepaklusite šiai tvarkai, jūs negalėsite sėkmingai kilti tarnyboje. Tai yra – jūs turite priimti žaidimo taisykles.
Tas pat ir šioje Visatoje. Egzistuoja Įstatymas, kuris Kūrėjo buvo sumanytas šios Visatos Kūrimo momentu. Ir tol, kol mes nepaklustame Dievui, tai yra, kol mes veikiame pagal savo laisvą valią, mes negrįžtame atgal prie Dievo. Yra tam tikros vystymosi stadijos: stadija, kai žmogus vystosi, eina į išorę; ir stadija, kai jis ima eiti atgal, į savo vidų, prie Dievo. Ir kiekvienas žmogus yra tam tikroje savo evoliucinio vystymosi stadijoje.
Dabar salėje yra 200 žmonių ir jei mes imsimės kažkokio pasirinkimo, tai vienam žmogui va toks pasirinkimas bus teisingas (žodžiai lydimi dešinės rankos mostu į šoną), absoliučiai teisingas iš jo padėties evoliuciniuose laiptuose požiūrio. Kitam žmogui štai šis pasirinkimas bus teisingas (žodžiai lydimi kairės rankos mostu į šoną). O likusiems teisingos bus kokios tai tarpinės padėtys. Todėl, kad jiems neatrodys teisinga nei taip, nei kitaip. Ir jiems bus teisinga daryti kokį tai tarpinį pasirinkimą. Suprantate? Todėl šis Mokymas labai sudėtingas. Todėl milijonus metų mes jo mokomės“.
Paskaitų ciklą tema „Mokymas apie Dievą Išminties Valdovų Laiškuose“ paruošė Olga Ivanova
[1] Mikušina T. N. Senojo Mokymo Sūtros./Valdovų Laiškai per T. N. Mikušiną.–Omskas: Leidybos Namai “SirijuS“, 2012.-224 psl.
[2] Mikušina T. N. Gėris ir Blogis. Asmeninis J. P. Blavatskajos „Slaptosios Doktrinos‘ perskaitymas“.– Omskas: Leidybos Namai „SirijuS“, 2008 – 166 psl.
