(2005-05-02) Kiekvienas jūsų tarnavimo visoms gyvoms būtybėms aktas sumažina eilinio gręsiančio kataklizmo galimybę. Gautama Buda

AŠ ESU Pasaulio Viešpats Gautama Buda, atėjęs per šį pasiuntinį.
AŠ ESU atėjau pas jus, kad supažindinčiau su kai kuriais įvykiais, jau įvykusiais ir kurie turi įvykti Žemės planetoje.
Jūs žinote, kad šiuo metu aš einu Pasaulio Viešpaties pareigas ir į šias pareigas įeina pusiausvyros Žemės planetoje palaikymas.
Visai neseniai, 2003 metų pabaigoje, Žemė buvo atsidūrusi sudėtingoje situacijoje. Milžiniškų kataklizmų serija turėjo įvykti dėl to, kad neįmanoma buvo subalansuoti žmonijos neigiamas energijas. Nieko neįtarianti žmonija ir toliau buvo gyvenimo šventėje. Žmones mažai domino mūsų duodamos pranašystės, prognozės.
Energinės pusiausvyros pažeidimas buvo toks didelis, kad galėjo netgi būti visiškai sugriauta Žemės planetoje egzistuojanti civilizacija.
Kodėl gi nieko neįvyko? Jūs galite kalbėti apie stebuklą, galite kalbėti apie tai, kad pranašystės neišsipildė.
Tačiau stebuklų taip, kaip jūs juos suvokiate, nebūna. Už kiekvieną stebuklą reikia užmokėti.
Ir jeigu energija, kuri glaudžiu žiedu apsupa planetą, nepasiduoda transmutacijai ir neužtenka Šviesos energijos galios, kuri galėtų subalansuoti planetoje egzistuojančio negatyvo persvarą, tai turi būti priimtas bandymas atstatyti būtiną pusiausvyrą.
Jūs žinote, kad numatomi įvykiai, susiję su globalinių katastrofų serija, anksčiau buvo mūsų pranašauti. Ir mes ruošėmės šiems įvykiams. Ir violetinės liepsnos dovana, kurią žmonija gavo praėjusio amžiaus pabaigoje, buvo vienas iš balansuojančių faktorių.
Jeigu violetinė liepsna būtų buvus panaudota pagal mūsų planus, tai kelias kataklizmams galėjo būti visiškai užkirstas.
Bet žinote, kad šito neįvyko. Ir 2003 metais pasaulis stovėjo ant sugriovimo ribos. Dabar aš jums galiu tai pasakyti.
Kas gi įvyko? Kodėl nebuvo kataklizmo, bent jau kataklizmo, gresiančio egzistuojančiai civilizacijai.
Kaip pasaulio Viešpats, kurio pagrindinė pareiga yra pusiausvyros šiai planetai palaikymas, aš paaukojau visus savo kūnus, visą savo pasiekimų momentumą. Aš atnešiau ant Altoriaus viską, kas išreiškia mano individualumą.
O kadangi šviesos momentumas, kurį aš turėjau, buvo didelis, tai šio momentumo užteko, kad būtų užkirstas kelias kataklizmui.
Jūs paklausite, kam reikėjo taip aukotis? Juk žmogaus siela nemirtinga ir žmonija tęstų savo egzistavimą subtiliajame šios planetos plane.
Numylėtiniai, dauguma žmonijos subtiliajame plane egzistuoti dar nepasiruošusi. Ir praradusi fizinę platformą, ji milijonams metų nutoltų nuo numatyto Dieviškojo plano.
Todėl mano auka buvo visiškai pateisinta ir ji įvyko. Jūs turite galimybę gyventi.
Tačiau Dangaus malonė neturi ribų ir pagal Didžiosios Centrinės Saulės Karminės Valdybos sprendimą per mano gyvybės srauto matricą buvo atnaujinti visi mano kūnai. Ir šių mano kūnų atkūrimui buvo panaudota energija iš numylėtinio Sanat Kumaros kauzalinio kūno.
Aš atgimiau kaip paukštis Feniksas. Ir aš gavau galimybę vėl tarnauti visoms Žemės planetos gyvoms būtybėms.
Visi stebuklai, vykstantys šioje visatoje, vyksta dėl ištisos Šviesos Būtybių Hierarchijos pasiaukojimo ir tarnavimo. Ir kiekviena būtybė, stovinti ant aukštesnio sąmonės vystymosi laiptelio, pasiruošusi paaukoti save iš meilės ir atjautos toms gyvoms būtybėms, kurios stovi ant žemesnių savo vystymosi laiptelių.
Aš pateikiau jums šį pasakojimą dėl to, kad susimąstytumėte apie savo poelgius. Kiekvienas iš jūsų galite įnešti savo indėlį formuojant tankią energetinę žievę, sudarytą iš neigiamos energijos. Ir kiekvienas iš jūsų gali prisidėti prie šios žievės, supančios Žemės planetą, ištirpinimo. Viskas priklauso nuo jūsų, numylėtiniai. Jūs matote, kad Dangus daro viską, kas jo jėgose. Bet ar pagalvojote, kad gali ateiti Dieviškosios malonės riba?
Aš atėjau jums pasakyti, kad to Šviesos momentumo, kurį aš panaudojau Žemės padėties stabilizacijai, energetinė galimybė išsisėmė.
Ir nuo šio momento nuo kiekvieno iš jūsų priklausys, kokių energijų kaupimas Žemės auroje dominuos artimiausiu metu.
Kad užkirstume kelią tolesnei didžiulei įtampai, kuri gali atvesti prie globalinio kataklizmo, mes priėmėme sprendimą leisti vykti mažesniems kataklizmams, panašiems į žemės drebėjimą Pietų Azijoje ir to žemės drebėjimo sukeltą cunamį praėjusių metų gruodžio pabaigoje.
Todėl kiekvieną kartą, kai šiais metais ir vėliau vyks gamtos kataklizmai, stichinės nelaimės, technogeninės katastrofos, karai, teroristiniai aktai, socialiniai sprogimai, ekstremalios oro sąlygos, tegul jums tai primins apie sudėtingą situaciją Žemės planetoje ir apie tą ant jūsų pečių gulinčią atsakomybę už šios planetos ateitį.
Aš suvokiu, kad labai daugelis žmonių Žemės planetoje nesugeba suprasti ryšio tarp savo veiksmų, minčių bei jausmų ir Žemėje vykstančių kataklizmų. Tačiau lygiai toks pats įstatymas, kuris veikia šioje visatoje, galioja ir šioje planetoje.
Tie iš jūsų, kurių sąmonė labiau išvystyta, privalo tarnauti tiems individams, kurie dar nepasiekė tokio lygio, kad suvoktų glaudų tarpusavio ryšį tarp visko, kas egzistuoja šioje planetoje.
Štai kodėl mes šiuose diktavimuose vėl ir vėl kartojame apie jūsų atsakomybę už jūsų mintis, jausmus bei darbus. Už visus poelgius, kuriuos jūs atliekate savo gyvenime. Už kiekvieną Dieviškos Energijos ergo panaudojimą.
Ir kaip visada ant tų, kas turi didesnį suvokimą, gulasi didesnė darbo ir atsakomybės dalis stabilizuojant padėtį Žemėje.
Aš atėjau pas jus šį Vaišakhos mėnesį, kai ne tik budistai, bet ir daugelio pasaulio šalių žmonės mini mano gimimo bei mano nušvitimo, mano susiliejimo su Amžina Šviesa dieną.
Dabar jūs prie šių įvykių galite pridėti mano naujojo gimimo dieną, kai aš gavau galimybę tęsti savo tarnavimą žmonijai dėl man suteiktos malonės ir dėl palaikymo bei pagalbos, suteiktos man Sanat Kumaros, mano amžinojo Guru ir paties artimiausio man Valdovo.
Aš tikiuosi, kad jūsų bendruomenėse visada vyraus tarpusavio pagalbos, palaikymo ir tarnavimo dvasia.
Kiekvienas jūsų tarnavimo artimam, tarnavimo visoms gyvoms būtybėms aktas pakelia Žemės vibracijas ir sumažina eilinio gresiančio kataklizmo tikimybę.
Apie savo dvasinę pažangą spręskite ne pagal valandų kiekį, kurį jūs praleidote melsdamiesi ir medituodami. Apie savo dvasinę pažangą spręskite pagal tą pagalbą, kurią jūs teikiate visoms gyvoms būtybėms, įskaitant žmones, gyvūnus ir augalus. Apie savo dvasinę pažangą spręskite pagal tas mintis ir jausmus, kurie vyrauja jūsų sąmonėje.
Tai ir bus tie vaisiai, pagal kuriuos Jėzus jus mokė spręsti.
Aš atsisveikinu su jumis.

AŠ ESU pasilieku taikoje. Gautama.