AŠ ESU Jėzus, vėl pas jus atėjęs!
Šiandieną aš norėčiau apsistoti ties dar viena tema, kuri gali būti jums naudinga, bet jūs galite nesuteikti jai ypatingos reikšmės dėl savo susižavėjimo iliuziniu pasauliu.
Kaip visada, jūsų dėmesys seka tuos daiktus, kurie supa jus iliuzijoje. Ir jums labai sunku pakylėti savo sąmonę ir prasiveržti į tą Dieviškosios realybės suvokimo lygį, kai viskas, kas jus supa, nublanksta ir nuvysta, palyginus su tuo grožiu, tais jausmais bei tais siekiais, kuriuos jūs galite gauti mūsų pasaulyje.
Tačiau jūsų padėtis dvejopame pasaulyje geriau už bet ką padeda jums vystytis ir eiti į priekį. Yra taškas jūsų Kelyje, kurį praėję jau negalėsite rasti pasitenkinimo niekur, kas supa jus iliuziniame pasaulyje. Ir pagrindinė mūsų ir jūsų užduotis yra pasiekti šį tašką jūsų Kelyje. Jeigu šitai palyginsite su kopimu į viršūnę, tai įsivaizduokite, kad ropščiatės plikomis uolomis, pereinate siaurus tarpeklius ir staiga išeinate į aikštelę, iš kurios jums netikėtai atsiveria toks užburiantis vaizdas, kad jūsų akys pritvinsta ašarų ir jūs suprantate, kad dėl to, jog pasigrožėtumėte šiuo vaizdu, vertėjo ropštis, vertėjo rizikuoti gyvybe bei vertėjo įveikti save.
Ir jūs suprantate, kad jūsų prisirišimas prie to pasaulio, kurį palikote, pamažu ištirpsta ir susiliejate su jus supančio pasaulio grožiu, ir nėra daugiau nieko, kas galėtų jus sužavėti tame pasaulyje, kurį jūs palikote dabar jau visam laikui. Nes nepaisant to, kad jūs ir toliau vaikščiojate fiziniame pasaulyje, daugiau jam nepriklausote. Nėra jumyse nieko, kas būtų iš šio pasaulio. Nėra jumyse jokios energijos, kuri pritrauktų jus prie iliuzijos pasaulio.
Tačiau jūs ir toliau būnate jūsų pasaulyje, nes puikiai suvokiate, kad labai daug tų, kam reikalinga jūsų pagalba ir jūsų patirtis.
Matote žmonių kentėjimo priežastį, matote, kodėl jie kenčia, ir suprantate, kaip jie gali tų kančių atsikratyti. Ir nepaisant to, kad kalbate šiems žmonėms labai paprasta kalba labai paprastus dalykus, labai mažai kas iš jų sugeba jus suprasti.
Aš buvau Žemėje, aš kalbėjau su žmonėmis. Praleidau tūkstančius valandų bendraudamas su žmonėmis. Aš bandžiau jų sąmonei pateikti tuos dalykus, kuriuos suvokti aš sugebėjau todėl, kad panorėjau išsiskirti su nerealiąja savo paties dalimi ir su ja išsiskyriau. Tačiau, kad ir kaip paprastai aš kalbėjau su žmonėmis, tik dvylika mokinių sugebėjo dalinai suprasti mano duotą Tiesą.
Taip vyksta ir jūsų laiku. Kad ir kaip gerai ir prieinamai būtų duodamos žinios per šį ar per bet kurį kitą pasiuntinį, yra labai mažai žmonių, kurie sugeba savo širdyje suprasti dėstomo Mokymo esmę, ir dar mažiau tų, kurie nori eiti šiuo Keliu.
Tiesą mes duodame atvirai. Prieikite prie mūsų stalo. Galite imti viską, ko panorės jūsų siela. Ir vienintelis užmokestis, kurį mes neišvengiamai turime paimti, tai jūsų nerealusis aš, kurį jūs savanoriškai turite paaukoti ant tarnavimo Dievui, tarnavimo Gyvybei, tarnavimo Šviesos Jėgų Hierarchijai altoriaus.
Aš matau kaip daugelio, kas skaito šiuos diktavimus, širdys užsidega. Aš matau, kaip užsidega jų troškimo ugnis. Ir kaip liūdna yra stebėti, kai žmogus vėl sugrįžta į pravažinėtą kelią, kuris yra nepavojingas, bet kuris veda į niekur, tik į mirtį.
Jūs nemirtingos dvasios. Ir skaudu žiūrėti, kaip apsupate save nereikalingais menkniekiais ir bandote vaidinti tarnavimą, užuot nuoširdžiai tarnavę.
Kaip jūs įsigudrinate suderinti gražius žodžius apie Dievą ir Tarnavimą su gyvenimu, pilnu nereikšmingų siekių karjeros, gero gyvenimo, nerūpestingo nieko neveikimo?
Jums nepavyks suderinti šių prieštaringų dalykų visą laiką. Anksčiau ar vėliau ateis momentas, kai būsite priversti pasirinkti, kam tarnaujate?
Ar ir toliau tarnausite jūsų pasaulio Aukso Veršiui, ar pasirinksite Tikrą tarnavimą Dievui ir Gyvybei.
Aš sakiau, kad negalima tarnauti dviem šeimininkams. Negalima suderinti tarnavimo Dievui ir mamonai.
Prieš du tūkstančius metų aš ištariau šiuos žodžius. Ir iki šio laiko kiekvienas iš jūsų savo gyvenimuose susiduria su tuo pačiu pasirinkimu.
Dievui reikia jūsų viso. Jūs negalite derėtis su Dievu. Negalite sakyti:”Štai, Viešpatie, aš padarysiu šitai Tau, o dabar Tu, Viešpatie, padaryk tai, ko aš prašau.”
Kokią beribę puikybę reikia turėti, kad leistum sau su Dievu derėtis?
Į Viešpaties šventovę jūs ateinate tada, kai susiduriate su bėdomis ir nelaimėmis, su ligomis ir sielvartu. Ir viskas, dėl ko jūs ateinate į šventovę, tai sudaryti su Dievu sandėrį. Pastatyti žvakę ir paprašyti sėkmingo jūsų problemų išsprendimo.
Jūs rimtai tikitės, kad Dievas atsilieps į jūsų prašymą?
Negi manote, kad galite nupirkti Dieviškąjį gailestingumą savo aukomis?
Jokios jūsų aukos Dievui nereikalingos. Nei papjauti veršiai, nei pinigai. Dievas nori, kad atiduotumėte tiktai viena – nerealiąją jūsų pačių dalį, tą jumyse, kas ne nuo Dievo.
Ir šitai taip paprasta. Bet kažkodėl jūs negalite šito suprasti. Kiekvienas pranašas arba Mokytojas atėjęs į pasaulį mokė tik šios didingos Tiesos. Ir dabar jūs gaunate tą pačią Tiesą, kurią aš skelbiau prieš 2000 metų. Jūs sukūrėte tobulus skraidymo aparatus, skraidote į kosmosą, paneriate į vandenyno dugną, sukūrėte tobulus kompiuterius ir ryšio sistemas. Jūs nukreipėte savo protą iliuzijos tobulinimo keliu. Kodėl su visu savo proto išsivystymu jūs negalite suprasti paprastos Dieviškosios Tiesos? Todėl, kad jūsų protas yra kūniškas protas. Protas, kuris priklauso jūsų pasauliui ir tarnauja jūsų pasauliui. Ir jūsų pirmaeilė užduotis – atsisakyti savo kūniško proto. Atsisakyti visko, kas pririša jus prie jūsų iliuzinio pasaulio.
Tai nereiškia, kad jūs turite išeiti iš namų ir elgetauti. Nors kai kam šitai būtų naudinga. Jūs turite išimti iš savo sąmonės bet kuriuos pririšimus prie jūsų pasaulio. Galite ir toliau gyventi savo pasaulyje, bet tik dėl to, kad savo pavyzdžiu kitiems nurodytumėte Kelią, kurį jūs nuėjote.
Kiekvienas iš jūsų eina savo Keliu, bet iš esmės teisingu keliu galima laikyti tik vieną Kelią – visiško savo ego ir bet kurio prisirišimo prie jūsų pasaulio atsisakymo kelią. Ir pati didžiausia nuodėmė bus jūsų noras priversti Dievą jums tarnauti.
Šitai yra būtent tai, ant ko paslysta daugelis sielų. Jūs panaudojate Dieviškąją Energiją tam, kad išsipildytų jūsų ego norai ir užgaidos. Užuot atsiklaupę prieš Dievą ir nuolankiai paprašę: „Viešpatie, štai aš. Paimk mane, panaudok mane. Aš Tavo vergas. Aš – niekas, Viešpatie, Tu – viskas.”
Pamąstykite apie mano šiandieninius žodžius. Galbūt jums pasirodys, kad šie žodžiai per daug griežti arba kad šie žodžiai jūsų niekaip neliečia.
Tačiau neskubėkite daryti išvadų ir įdėmiai išanalizuokite savo poelgius, savo reikalus.
Nes šie žodžiai aktualūs 99,99 procentams žmonių, esančių įsikūnijime dabar.
Aš buvau priverstas duoti šį griežtą pamokymą. Nes labai daugeliui reikalingi būtent griežti žodžiai, kad iliuzinio pasaulio paauksavimas nubyrėtų, nukristų šydas nuo jų akių ir jie galėtų pagaliau pamatyti Dieviškąją Tiesą ir veržtis jos link visa savo esybe, visa savo širdimi.
Aš žinau, kad kiekvienas iš jūsų pasieks Pergalę ir kiekvienas iš jūsų išlaikys bei nugalės savo susirėmime su iliuzija, kuri tęsiasi milijonus metų, bet kuriai ateina galas. Todėl, kad iliuzinis pasaulis, skirtingai nuo Dieviškojo pasaulio, turi savo pradžią ir turi savo pabaigą.
Paskubėkite savo Kelyje į realųjį pasaulį. Kad galimybės vartai neužsivertų jums prieš pat nosį.
AŠ ESU Jėzus.
Numylėtinio Jėzaus Laiškai publikuojami
knygoje „JĖZUS”
Numylėtinio Jėzaus Laiškuose duodamas nuodugnus Mokymas apie Meilę visai Gyvybei, tame tarpe savo priešams, Mokymas apie išgijimą, Mokymas apie Vidinį Kelią, esantį mūsų širdyse. Numylėtinis Jėzus duoda šiuolaikinėje krikščionybėje prarastas žinias apie Karmos ir Reinkarnacijos Įstatymus, apie Dievo Karalystę kaip mūsų sąmonės būseną.
