Įspėjimas
besiveržiantiems žengti Keliu

    „„Tik vienas takas veda į Kelią; tik pačiame jo gale gali būti išgirstas Tylumos Balsas. Kopėčios, kuriomis kyla pretendentas, sudarytos iš kančių ir skausmo pakopų; paguosti juos gali tik teisuoliškumo balsas. Vargas gi tau, mokiny, jei nepalikai tu nors ir vienos ydos. Nes tada kopėčios įlūš ir nuvers tave žemyn, o jų pakojis – gilioje tavo nuodėmių ir paklydimų pelkėje, ir prieš tai, kai tu sugebėsi bandyti pereiti šią plačią materijos prarają, turi nusiplauti savo kojas Atsižadėjimo Vandenyse. Būk atsargus, neturi statyti kojos ant žemutinės pakopos, kuri yra dar purve. Vargas tam, kas išdrįs nešvariomis kojomis subjauroti nors vienintelį laiptelį. Smirdantis ir lipnus purvas sukietės, prilips prie jo pėdų ir prikals jo kojas vietoje; ir panašiai kaip į klaidingus paukščių gaudytojo spąstus patekęs paukštis, jis bus sulaikytas nuo tolesnio žengimo. Jo ydos įgaus vaizdinius ir vilks jį žemyn. Jo nuodėmės sukels panašius į žvengiančius ir raudojančius savo šakalų balsus besileidžiant saulei; jo mintys taps kariauna, kuri jį užgrobs ir nuves kaip įkalintą vergą“.

J.P.Blavatskaja „Tylumos balsas“.