Heraklis yra galingasis Elohimas ir jis tarnauja Dievo Valios spindulyje. Jo pagrindinė savybė yra jėga. Jėga ir ištikimybė Dievo Valiai. Jis taip pat atsako už formos pasaulį, už tai, kad formos pasaulis tęstų savo egzistavimą iki to laiko, kuris nurodytas, bet apie jį žino tik jis ir Aukščiausieji Valdovai.
Septynių Elohimų vardai, spinduliai, kuriems jie tarnauja ir jų vieta eterinėse Šventosiose buveinėse: Pirmasis spindulys, Heraklis irAmazonija, Half Doumas, Sjera Nevada, Josemito Nacionalinis Parkas, Kalifornija, JAV. Antrasis spindulys, Apolonas ir Liumina, vakarų Žemutinė Saksonija, Vokietija. Trečiasis spindulys, Erosas ir Amora, Vipinego ežeras, Kanada. Ketvirtasis spindulys, Tyrumas ir Astrėja, netoli nuo Dvinos įlankos – Baltosios jūros pietryčiuose, Rusija. Penktasis spindulys, Ciklopėjus ir Virginija, Altajaus kalnagūbris, kur sueina Sibiras, Kinija ir Mongolija, netoli nuo Tabun Bogdo. Šeštasis spindulys, Taika ir Aloha, Havajų salos. Septintasis spindulys, Arktūras irViktorija, netoli Luandos, Angola, Afrika.(Apr 1;4; 3:1; 4:5; 5:6; Job 38:7.)
Heraklis (gr. ??????? h?rakl?s; pagal lotynišką tradiciją taip pat vadinamas Herkuliu) buvo mitinis graikų mitologijos didvyris ir pusdievis. Heraklis buvo Dzeuso (romėnų Jupiterio) ir mirtingosios Alkmenės ( Persėjo anūkės), Tėbų karaliaus Amfitriono žmonos, sūnus. Turėjo netikrą brolį Ifiklą, kuris buvo Alkmenės ir Amfitriono sūnus.
Turėjo sūnų Hilą, kurį išaugino Aigimijus, atsidėkodamas, kad Heraklis įveikė lapitus.
Heraklis buvo garsiausias iš mitinių graikų didvyrių, pasižymėjęs antžmogiška galia, jam buvo skirta nemažai senovės graikų legendų ir pasakojimų. Heraklis išgarsėjo savo 12 žygdarbių, kuriuos atliko vykdydamas Tiro (Mikėnų) karaliaus Euristėjo duotus darbus. Jau kūdikystėje pasižymėjo išskirtine jėga – jis uždusino dvi gyvates, kurios buvo atšliaužusios jį pasmaugti.
Heraklio atsiradimas buvo neatsitiktinis – Dzeusas ruošėsi dievų ir nemirtingųjų gigantų kovai, o pusdievis Heraklis galėjo padėti šioje kovoje su Gajos sūnumis. Kartą Amfitrionas išvyko į žygį prieš leukadiečius. Pasinaudodamas tuo Dzeusas pasirodė Amfitriono pavidalu ir permiegojo su Alkmene. Grįžtančiam Amfitrionui apie tai pranešė pats Dzeusas, kuris pareikalavo susitaikyti su šiuo įvykiu ir nekaltinti žmonos.
Deivė Hera, nekentusi Dzeuso sūnaus, pasiuntė Herakliui ligą. Jis išprotėjo. Apimtas beprotystės priepuolio, Heraklis užmušė visus savo ir brolio Ifiklo vaikus. Praėjus priepuoliui, jis labai sielvartavo dėl to, kas atsitiko. Apsivalęs nuo netyčinės žmogžudystės, Heraklis iškeliavo į šventuosius Delfus. Čia jis norėjo paklausti dievo Apolono, ką jam daryti. Apolonas liepė Herakliui vykti į jo protėvių gimtinę
Tirintą ir dvylika metų tarnauti Euristėjui. Pitijos lūpomis Lėtonės sūnus išpranašavo Herakliui, jog jis taps nemirtingu, jei atliks Euristėjaus įsakymu dvylika žygdarbių. Heraklis nuvyko pas Euristėją – Mikėnų karalių – tarnauti ir turėjo atlikti 12 žygdarbių.
- Užmušti Nemėjos liūtą ir atnešti liūto kailį.
- Užmušti Lernos hidrą.
- Pagauti Kerinėjos auksaragį danielių ir gyvą atvesti į Mikėnus. (Kai kur nurodoma, kad, tai 4 žygdarbis, o 3 žygdarbis – išgaudyti Stimfalo variakojus paukščius)
- Atnešti gyvą Erimanto šerną. (Kitur šis žygdarbis yra 5)
Šernas niokojo Psofidės apylinkes. - Per dieną išmėžti Augėjo tvartus (kitur tai 6 žygdarbis).
- Heraklis turėjo užmušti Stimfalo paukščius (kitur tai 3 žygdarbis).
- Atvesti į Mikėnus Kretos jautį, kurį buvo pasiuntęs Poseidonas.
- Atvesti Euristėjui arklius – žmogėdras (žr.
Diomedo arkliai), kurie buvo pas Trakijos karalių Diomedą. - Parnešti amazonių karalienės Hipolitės juostą, nes Euristėjo duktė labai norėjo ją turėti.
- Parvaryti Geriono purpurines karves.
- Atnešti aukso obuolį iš hesperidžių sodo (kitur tai 12 žygdarbis).
- Atvesti trigalvį šunį Cerberį iš požemio pasaulio (kitur tai 11 žygdarbis).
Atlikus dvyliktą žygdarbį, Heraklio tarnyba pas Euristėją baigėsi. Kai kur graikų liaudies padavimuose minimas ir tryliktasis Heraklio žygdarbis – per vieną naktį atimti
nekaltybę trylikai nekaltų mergelių.
Heraklis padėjo Olimpo dievams kovoti su gigantais. Dzeusas pasiuntė Atėnę, kad ši pakviestų Heraklį į sąjungą su dievais. Heraklis pirmasis paleido strėles į Alkionėją, bet šis buvo gimtojoje žemėje, ir Heraklis negalėjo jo nukauti. Tada, Atėnei patarus, Heraklis išviliojo Alkionėją iš Palenės, ten gigantas neteko nemirtingumo, ir Heraklis galėjo jį užmušti. Efialtui vieną akį peršovė Apolonas, kitą – Heraklis. Heraklis taikliom strėlėm nušovė gigantus, likusius po Dzeuso žaibų puolimų.
- Heraklis išgelbėjo ir Admetui sugrąžino jo žmoną Alkestidę, kuri buvo pasirengusi mirti vietoje jo, nes Apolonas taip buvo pažadėjęs. Heraklis patykojo ir pagavo prie Alkestidės kapo atėjusi jos sielos paimti Tanatą. Taip buvo išgelbėti karalius Admetas ir jo žmona Alkestidė iš
Ferajos Tesalioje. Ši Alkestidės išgelbėjimo versija minima Euripido tragedijoje „Alkestidė“. - Septyneto žygio prieš Tėbus vienintelis dalyvis
Adrastas išsigelbėjo, nes jis turėjo Heraklio jam padovanotą stebuklingą žirgą Arejoną [1], Demetros pagimdytą nuo Poseidono. - Paprašius Aigimijui įveikė lapitus, tačiau atsisakė pažadėtos 1/3 jo karalystės.
Heraklis pamatė kentaurą Nesą mėginantį išprievartauti jo žmoną Dejanirą ir iš kito upės kranto iššovė nuodingą strėlę Nesui į krūtinę. Prieš mirdamas Nesas pasakė Dejanirai, kad jo
kraujas užtikrins, jog Heraklis liktų jai amžinai ištikimas. Ji patikėjo Neso melu, suvilgdė Heraklio marškinius ir davė vyrui apsivilkti. Vėliau pamatė, kad kraujas yra
nuodai, bet jau buvo per vėlu. Jis gulėjo ant žemės ir raitėsi iš skausmo deginamas nuodų. Po mirties paimtas į dangų už savo gerus darbus tapo žvaigždynu.
