2.Genetinės informacijos holografiškumas.
Genetinės informacijos teleportacija ir momentinių sąveikų galimybė per atstumą
Visada prisiminkite, kad supanti jus iliuzija laikina
ir egzistuos tik tol, kol jūsų sąmonė nesugebės pažvelgti
už šios iliuzijos ir įžiūrėti už jos realų Dieviškąjį pasaulį
ir realų gyvenimą.
Sanat Kumara, 2005 m. gegužės 17 d.
Praeitoje paskaitoje mes kalbėjome apie tai, kad pirmasis genomo mechanizmas, kurį daugiamečio tyrinėjimo dėka nustatė rusų mokslininkas P. P. Gariajevas, yra lingvistiškumas.
Antrasis iš išskirtų genomo darbo mechanizmų yra holografiškumas, t.y., sugebėjimas sukurti dalimis išsklaidytą banginę (kvantinę) erdviškai-laikinę biosistemos, t. sk. žmogaus struktūrą, pradedant nuo tam tikrų embriono vystymosi stadijų.
Kiaušialąstės viduje susikuria būsimo organizmo dalių banginiai vaizdai ir dalinai įsirašo ir jo socialinė programa, tai yra likimas (įrašymas vyksta ankstesniojo mechanizmo – genomo lingvistiškumo arba pažodiškumo dėka). O po to, šių banginių vaizdų pagrindu, vyksta materialus besivystančio embriono įsikūnijimas – pasluoksniui, kaip pažymi mokslininkas. Pavyzdžiui, kad atsirastų nosis, pradžioje reikia sumodeliuoti jo banginę konstrukciją. Ir tik po to užpildyti ją medžiaga. Taip kuriamas visas organizmas, sako P. P. Gariajevas. Tam, kad sukurti organizmą, būtinas nuolatos jo nuskaitomas brėžinys, planas, o prie jo taip pat, tekstiniai komentarai. Genomas yra kažkas panašaus į statiškai-dinaminį erdviškai-laikinį holografinį tinklelį, į kurį suvyniotas organizmo erdvė-laikas. Tuo tarpu medžiaginė genomo dalis ( 2% ištirtųjų genų) atsako tik už kai kuriuos išorinės formos ypatumus (akių spalvą ir dydį, nosies formą ir t.t.), bet organizmo formavimosi reguliavimą ir koordinavimą laike ir erdvėje vykdo laukų genai. Būtent ten, P.P. Gariajevo nuomone, įrašytas organizmo sukūrimo „generalinis planas“.
Šį įrašą mokslininkai lygina su audio video įrašu, kurį mes galime matyti ir klausyti. Informacija įrašyta, panašiai kaip įrašai video juostoje, kuri kadras po kadro atkuria erdvinę holografinę eilutę, o ši nustato būsimo organizmo struktūrą.
Suprantama, kad įrašo įtaka susijusi ne su pačiu disku, ne su medžiaga, iš kurios jis pagamintas. Įtaką daro jame įrašyti šviesa ir garsas. Taip pat, tvirtina P. P. Gariajevas, dirba ir DNR. Šios molekulės išspinduliuoja informacinį lauką ir būtent jame bangų kalba įrašytas visas organizmo, jo fizinio ir dvasinio kūno sukūrimo planas. „Mes įsitikinom, – rašo P. P. Gariajevas, – kad neištirtieji genomo 98% – holograma. Judri, pulsuojanti, skystų kristalų holograma, dirbanti DNR lazerinėmis savybėmis, sugebėjimu išspinduliuoti įvairaus ilgio bangas, sukurti šviesos ir organizmo garso vaizdus ir pačiai juos nuskaityti. Šioje hologramoje suvyniotame pavidale ir įrašyti visi tekstai ir organizmo geometriniai planai. Įrašyti įvairiomis spalvomis ir garsais, kaip audio video juostoje, tik holograminėje, erdvinėje. Tam, kad realizuoti visą šią informaciją, tekstą reikia perskaityti, perklausyti, o grafinius vaizdus pamatyti. Ir genetinis aparatas – kaip mąstantis biokompiuteris – pats save skaito, klauso ir įjungia reikalingas baltymų ir kitų medžiagų sintezės programas“.
P. P. Gariajevo kartu su MVU ir RMA Matematikos instituto lingvistais ir matematikais atliktas bendras darbas leido išsiaiškinti įdomius ypatumus. Taip, jei mes paprastą knygą skaitome iš kairės į dešinę, tai hologramą galima skaityti iš bet kurio jos taško ir įvairiomis kryptimis. T.y., galimi begaliniai skaitymo variantai. Be to tekstas, esantis prie jos, ne stacionarus – nuolatos pulsuoja, keičiasi, įvairiaspalviai blyksi, duodamas gyvybę didžiuliam kiekiui naujų vaizdų ir tekstų. Ši savybė ir duoda galimybę vystytis, žmogaus ir visos gyvybės evoliucijai ir, gal būt, yra ateities nevienareikšmiškumo pagrindas.
Įrašus perskaityti, suprasti vieno arba kito proceso paleidimo tikslą, galima tik apšvietus kiekvieną tekstą ta pačia spalva, kokia jis užrašytas. Tai yra reikiamo ilgio banga. Ir mūsų genomo biokompiuteris tai daro be klaidų, išrinkdamas iš begalinio variantų skaičiaus būtent tą tekstą, kuris jam reikalingas. Galiausiai, tvirtina tyrinėtojas, atsiranda šviesos ir akustiniai vaizdai – visų būsimo organizmo mikrodalių banginės konstrukcijos. Po to jos užsipildo materija – baltymais, angliavandeniais, riebalais ir t.t. Ir mes įgyjam kūną. Tokiu būdu, genetinis aparatas turi materialinę-banginę prigimtį ir iš esmės pasireiškia, kaip asociatyvi-vaizdinė ir tuo pačiu, kaip kalbiškai-tekstinė bet kurios biosistemos embriologinės pradžios, prasmingo tęsinio ir logiškos pabaigos programa.
Grupės mokslininkų, kuriai vadovavo P. P. Gariajevas, įdomiu ir reikšmingu atradimu buvo eksperimentų rezultatai, įrodantys, kad organizmų vystymuisi reikalingi ne tik vidiniai chromosomų išspinduliavimai su genetine informacija, bet taip pat būtini ir išoriniai spinduliavimai.
Mokslininkai patalpino apvaisintus varlės ikrelius į dvi kameras, kuriose buvo sudarytos visos buožgalviukų vystymuisi reikalingos sąlygos. Bet vieną iš dviejų kamerų ekranavo taip, kad į vidų nepatektų jokie elektromagnetiniai ir akustiniai spinduliavimai. Paprastoje kameroje laikui bėgant, iš ikrelių pasirodė visiškai sveiki buožgalviukai, kurie vėliau pavirto varlėmis. Ekranuotoje kameroje dalis ikrelių žuvo, o iš likusių pasirodė išsigimę buožgalviukai, kurie netrukus taip pat žuvo.
Šis eksperimentas parodė išorinių, iš kosmoso sklindančių spinduliavimų, kurie suteikia būtiną organizmo vystymuisi informaciją, reikšmingumą. DNR yra kaip antenos, kurios nukreiptos į kosmosą ir vykdo kosminės informacijos priėmimą. Priimtos informacijos užrašymas vyksta banginiame lygmenyje, akustiniuose ir elektromagnetiniuose laukuose.
Šiame eksperimente gauti duomenys atitinka gautus įdomius Vokietijos Makso Planko Instituto Eigeno mokyklos atliktų tyrimų rezultatus. Tyrinėdami genetinį kodą, vokiečių mokslininkai priėjo išvados, kad pagrindinė informacijos dalis, įrašyta ir įrašoma, kaip kvazi[1] – kalba visų mūsų planetos organizmų chromosomose, yra dirbtinio pobūdžio. P. P. Gariajevo nuomone, Žemės organizmų genomas, bent jau dalinai, yra įprasmintų ekzobiologinių[2] kosminių įtakų poligonas.
Genetinės informacijos holografiškumas suteikia dar didesnes praktinės realizacijos perspektyvas, kadangi hologramoje galima sukurti naujas dirbtines erdviškai-laikines konstrukcijas ir tekstus, kurie valdo organizmus reikiama kryptimi. Šis aspektas genomo darbe leidžia žvelgti į žmogaus organizmą iš Devido Bomo (David Bohm) idėjos pozicijos apie Visatos (ir žmogaus) holografiškumą ir kiekvieno žmogaus pilnos informacijos pasiekiamumą nuo gimimo iki mirties tuo tikslu, kad būtų galima kiekvienam gyvenančiam žmogui suteikti normalią, sveiką būseną.
Anglų fizikas Devid Bom, remdamasis prancūzų mokslininko Alano Aspekto (Alain Aspect) atrastu elementariųjų dalelių sugebėjimu, nepaisant atstumo tarp jų, akimirksniu susisiekti vienai su kita, iškėlė hipotezę, kad objektyvi fizinė realybė neegzistuoja, kad mūsų matoma visata yra tik holograma.
Grindžiant tokiu holografiškumo principu, kaip „viskas visame kame“, kuriam esant kiekviena hologramos dalis turi informaciją apie visą objektą, tik mažesniu tikslumu, D.Bom spėjo, kad momentinis ryšys, kurio greitis daug kartų didesnis nei šviesos greitis, įmanomas tik todėl, kad elementariosios dalelės iš tikrųjų neatskirtos tarpusavyje, o yra vienio, esančio žymiai gilesniame lygmenyje, briaunos. Ir šio fenomenui paaiškinti jis pateikė tokį pavyzdį.
Įsivaizduokim, kad akvariume plaukioja žuvis. Stebėtojas gali matyti šią žuvį ne tiesiogiai akvariume, o tik dviejuose televizoriaus ekranuose, kurie rodo žuvį iš priekinės ir šoninės akvariumo pusės. Šiuo atveju, iš pradžių gali pasirodyti, kad tai dvi skirtingos žuvys, kadangi atvaizdas yra skirtingų projekcijų. Bet ilgiau stebint, galima pamatyti, kad nepaisant skirtingų projekcijų, žuvys juda visada į vieną ir tą pačią pusę, darydamos vienus ir tuos pačius judesius.
D.Bom paaiškino, kad tokį patį efektą mes stebime ir matomoje dalelių tarpusavio sąveikoje. Viršviesinė dalelių tarpusavio sąveika liudija apie aukštesnio lygio realybės egzistavimą, nei mūsų matomas fizinis pasaulis, kuriame šios dalelės, kaip žuvys eksperimentiniame akvariume, yra viso labo vienos vienybės briaunos skirtingos projekcijos. O matome jas atskirtas tik todėl, kad iš tikrųjų mes matome tik dalį tikrovės, atskiras jos briaunas, fantomus. Ir, kadangi visas mūsų fizinis pasaulis susideda iš šių briaunų, fantomų, tai mūsų Visata savimi išreiškia tik vieną iš projekcijų, vienio hologramą. Mokslininkas daro išvadą, kad holografinė Visata – tik vienas laiptelių begalinėje evoliucijoje.
Išminties Valdovų Mokymas apie realųjį – Dieviškąjį pasaulį
Viskas, kas jus supa fiziniame pasaulyje, yra tik tai, kas jums padeda vystytis, augti, įveikti save ir didinti savo sąmonę, savo pasiekimus.
Jūs keliautojai, visąlaik esantys nepertraukiamame judėjime. Netgi tada, kai esate ramybės būsenos, įveikiate didelius atstumus mūsų pasaulyje, praskrisdami tūkstančius ir milijonus kilometrų kartu su savo planeta, savo saulės sistema ir savo galaktika.
Tai išorinė visata. O yra kita visata, vidinė, įėjimas į šią visatą yra jūsų viduje, jūsų širdyje.
Jūsų kitas žingsnis turi būti skirtas tam, kad surastumėte šį įėjimą į kitą pasaulį, Dieviškąjį pasaulį. Pasaulį, nepaklūstantį laikui ir neturintį erdvės. Visažinystės ir visiškos tobulybės pasaulį. Tą pasaulį, iš kur viskas išeina ir kur viskas sugrįžta. Jūsų pasaulį, jūsų namus, jūsų tikrą realybę, iš kur atėjote į fizinį pasaulį ir sukūrėte savo fizinį pasaulį.
Numylėtinis Alfa, 2005 m. birželio 1 d.
Remiantis holografine Visatos savybe, Devid Bom išvedė dar vieną svarbią mūsų Visatos savybę. Tai visa apimantis kiekvienos dalelės, kiekvieno daikto, objekto ryšys. Ir atskyrimas – tai tik eilinė iliuzija. Viskas susiję su viskuo, viskas įausta į esančiojo audinį, kuriame vakar, šiandien ir rytoj egzistuoja tuo pat metu. Viskas egzistuoja čia ir dabar. Erdvės ir laiko kategorijos šioje esančio vienybėje įgauna visiškai kitą reikšmę. Ir tik mes, atsižvelgdami į mūsų fizinės realybės ypatumus, suvokiame padalijimą daiktų, reiškinių atskirumą ir paties savęs atskirumą nuo aplinkinių. Remiantis tokiu Visatos supratimu, Devid Bom daro išvadą, kad atsiranda galimybė tyrinėti visą žmonijos priešistorę nuo jos atsiradimo Visatoje.
Devido Bomo teorija daro suprantamesniais Išminties Valdovų žodžius apie tai, kad visas tobulumas yra kiekvieno žmogaus viduje.
Kiekviena hologramos dalis turi informaciją apie viską – ir žmoguje, kaip mikrokosmose, įdėta visa informacija apie makrokosmosą, bagalinės potencialios galimybės, kurios atsiveria palaipsniui, pagal žmogaus išsivystymo, tobulumo laipsnį.
Išminties Valdovų Mokymas: „Viskas yra jūsų viduje“
Visa, ko jums reikia, nėra už jūsų pačių ribų. Visos Dieviškosios žinios ir tobulybė yra jūsų viduje.
Sanat Kumara, 2005 m. kovo 4 d.
Tikriausiai daugeliui iš jūsų bus netikėta, jeigu aš pasakysiu, kad viskas yra jūsų viduje. Ir pasauliai susijungia jūsų viduje. Ir visi jūsų pasiekimai kaupiasi jūsų viduje. Jūs absoliučiai unikalūs. Ir jūs iš tikrųjų sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Iš tiesų jūs ir esate Dievai.
Iš pat pradžių jūs buvote pagimdyti Dievais ir jūs panorėjote sukurti šį iliuzinį pasaulį, kuriame esate. Ir štai pagaliau jūs iki soties prisižaidėte savo iliuzijoje. Ir atėjo laikas sugrįžti į savo realybę, į savo gimtąjį pasaulį.
Galingasis Kosmosas, 2005 m. gegužės 3 d.
Visatos holografiškumo principą taip pat tyrinėjo neurofiziologas Karl Pribram iš Stenfordo universiteto.
Analizuodamas K. Pribram tyrinėjimus, australas Maikl Talbot pažymi tokius momentus.
Tyrinėdamas atminties ir informacijos saugojimo vietos smegenyse fenomeną, K. Pribram padarė išvadą, kad informacija saugojama ne neuronuose, o serijoje nervinių impulsų, kurie „apraizgę“ smegenis, panašiai, kaip lazerio spindulys „apraizgo“ gabalėlį hologramos, turinčios savyje visą atvaizdą visumoje.
Kitais žodžiais tariant, K. Pribram mano, kad smegenys yra holograma. Ir joms, kaip ir hologramai, būdingos tokios savybės, kaip sugebėjimas koduoti ir dekoduoti informaciją, ateinančią iš įvairių juslinių organų, ir pakeisti chaotišką daugybę dažnių (garsinių, šviesinių) į suvokiamą vienybę, į nenutrūkstamą įsisavinimą.
Maikl Talbot, sujungęs D. Bom teoriją apie Visatos holografiškumą ir K. Pribram teoriją apie smegenis, kaip hologramą, užduoda iš šių teorijų kylantį klausimą – tai kas gi realaus lieka pasaulyje? Atsakymas tyrinėtojui akivaizdus – realybė nustoja egzistuoti. Ir ši išvada visiškai sutinka su senovės Rytų Mokymais ir Pakylėtųjų Valdovų Mokymu, kad viskas, kas mus supa –tai Maja, iliuzija. Iš tikrųjų mes „imtuvėliai“, plaukiantys kaleidoskopinėje dažnių jūroje ir viskas, ką mes išgauname iš šios jūros ir paverčiame į fizinę realybę, yra viso labo vienas dažnių kanalas iš daugybės, išgautas iš hologramos.
Šis naujas realybės paveikslas, D. Bom ir K. Pribram požiūrių sintezė, pavadinta holografine paradigma. Holografinė paradigma patvirtina Pakylėtųjų Valdovų pasakymus apie tai, kad mes patys, savo mintimis, jausmais, savo kasdieniniais pasirinkimais kuriame šią fizinę realybę. Vaizdžiu Maikl Talbot išsireiškimu, tai, ką mes suvokiame, kaip realybę, – yra tik drobė, laukianti mūsų, kad ant jos nutapytume bet kokį paveikslą, kokį tik panorėsime.
Holografinė paradigma padeda pakeisti supratimą apie sąmonę, kaip smegenų funkciją. Ja remiantis, biologijoje išsakoma nuomonė, kad sąmonę, kaip ir visą aplinką, mūsų priimamą, kaip fizinę aplinką, sukuria smegenų buvimas (Keith Floyd). O iš to galima daryti išvadas, dalinai, apie visiškai kitus gydymo principus medicinoje. Gydymas ne fizinio kūno, kadangi visus jo sutrikimus lemia sąmonė, bet ligos priežasčių ieškojimas. O tai reiškia ir ligų įveikiamą, pakeičiant sąmonę. Kyla kiekvieno atsakomybės už savo sveikatą supratimas.
Būtent holografinės paradigmos pagrindu, tampa suprantamas gydymo „vizualizacijos“ būdu efektyvumas, kadangi holografiniame pasaulyje mintis tokia pat reali, kaip visa aplinka, kuri, iš esmės, ir buvo sukurta minties. Ir tai yra taip pat mokslinis patvirtinimas tų praktinių rekomendacijų, kurias perduoda Pakylėtieji Valdovai, kaip naudojant vizualizaciją valyti fizinį, astralinį ir mentalinį kūnus.
Šaltiniai:
1.Gariajevas P. P. Lingvistinis-banginis genomas. Teorija ir praktika. – Kijevas, 2009. – 218 psl.
2.Gariajevas P. P. Banginis genetinis kodas. Maskva: RMA Valdymo Problemų institutas, 1997 – 108 psl.
3.The Holographic Universe [Elektroninis resursas]./ Talbot M. Holografinė Visata.– M. – 2005. – Elektron. duom. – Priėjimo režimas http://www.crystalinks.com/holographic.html , laisvas.. – anglų k.
4. Kvantinės genetikos institutas [Elektroninis resursas]. –Elekton.duom. – priėjimo režimas: http://wavegenetics.org/ – laisvas.
Paskaitų ciklą tema „Dievas ir mokslas“ paruošė
pedagoginių mokslų daktarė, profesorė M.L.Skuratovskaja
[1] Priešdėlis kvazi – reiškia menamas, panašus, melagingas
[2] Egzobiologija – (egzo –graik. išorėje) mokslas, tiriantis Visatos gyvybę (už Žemės ribų) ir jos formas.
