Etikos katedroje mes atidarome naują skyrių „Dievas ir mokslas“, kuriame bus publikuojamos paskaitos apie gamtinį-mokslinį pasaulio vaizdą.
Ar mokslas patvirtina Dievo buvimą? Ar mokslas priartėjo prie Dievo supratimo?
Suteikiame žodį XX amžiaus mokslininkams.
Mokslininkai, tiriantys kosminę erdvę atrado tiek daug nuostabių ir nelauktų dalykų, kad dabar jau sunkiau yra pasakyti mokslininkui, kad Dievo nėra. Šiuo klausimu negali būti dviejų nuomonių.
Daktaras Žiul S. Diušezn Belgijos Lježo universiteto atominės
molekulinės fizikos departamento pirmininkas
Kas nieko, išskyrus atsitiktinumą, nenori matyti šioje harmonijoje, taip akivaizdžiai aptinkamoje žvaigždėto dangaus sąrangoje, tas privalo tą atsitiktinumą priskirti Dieviškajam Išmintingumui.
Astronomas Medleris
Mes matėme Kūrėjo rankų darbą šiame pasaulyje, kas nėra žinoma kitiems žmonėms. Žvilgtelėkite į biologiją, pažiūrėkite į bet kurį žmogaus kūno organą arba į patį mažiausią vabzdį. Jūs ten rasite tiek nuostabaus, kad jums gyvenimo neužteks tyrinėjimams. Tai sukelia man ir daugeliui mano bendradarbių jausmą, kad yra kažkas didingo ir nuostabaus. Tas Kažkas yra visatos sukūrimo priežastimi ir ta Priežastis negali būti mūsų įminta.
Daktaras David R. Inglis, JAV, Ilinojaus, Argono
Nacionalinės laboratorijos vyresnysis fizikas
Aš negaliu įsivaizduoti Visatos ir žmogaus gyvenimo be kažkokio prasmingo prado, be dvasinės „šilumos“ šaltinio, esančio virš materijos ir jos įstatymų.
Andrejus Dmitrijevičius Sacharovas, fizikas
Kiekvienas rimtas gamtos tyrinėtojas turi būti kažkokiu būdu religingas žmogus. Kitaip jis nesugebės įsivaizduoti, kad tos neįtikėtinai subtilios abipusės priklausomybės, kurias jis stebi, sugalvotos ne jo. Bekraštėje visatoje aptinkama be galo tobulo Proto veikla. Įprastas manęs, kaip ateisto, vaizdavimas – didelis paklydimas. Jei šis įsivaizdavimas susidaręs, remiantis mano moksliniais darbais, galiu pasakyti, kad mano darbai nesuprasti…
Be reikalo XX amžiaus katastrofų akivaizdoje daugelis dejuoja: „Kaip galėjo Dievas leisti?“. Taip, Jis leido: leido mūsų laisvę, bet nepaliko mūsų tamsioje nežinioje. Gėrio ir blogio kelias nurodytas. Ir žmogui teko pačiam susimokėti už klaidingų kelių pasirinkimą.
Albertas Einšteinas (1879-1955), fizikas
Tikėjimas prasideda nuo žinojimo, kad Aukščiausiasis Protas sukūrė Visatą ir žmogų. Man tuo tikėti nesunku, todėl, kad plano buvimo faktas, taigi ir Proto – nepaneigiami. Tvarka Visatoje, kuri atsiveria prieš mūsų akis, pati liudija apie pačio didžiausio ir tauriausio tvirtinimo: „Pradžioje – Dievas“ tikrumą.
Arturas Komptonas, didysis XX amžiaus fizikas,
Nobelio premijos laureatas
Paskaitų ciklą pradedame tema „ Lingvistinė-banginė genetika“.
Palyginti neseniai atsiradusi, genetika jau ne kartą privertė žmoniją pakeisti savo supratimą apie save ir supančius organizmus. Mokslininkai ne tik įminė pirmuosius paveldėjimo mechanizmus ir sudarė žmogiškojo genomo žemėlapį, jie išmoko manipuliuoti genais ir sukūrė genetiškai modifikuotus produktus. Kaip visada, siekdamas pažinti pasaulį, žmogus naudoja mokslą, kaip dviašmenį kardą.
Tačiau genetika vis plačiau atveria žmonijai uždangą, už kurios slypi kol kas nesuvokiamos pasaulio paslaptys.
Šiandien mes paliesime šiuos klausimus: kaip „kalba“ DNR; kaip galima, panaudojant DNR darbo principus, gydyti ligas, užprogramuoti ilgaamžiškumą; kaip veikia genetiškai modifikuoti produktai gyvybę Žemėje.
1. Kvantinė-mentalinė genų prigimtis. DNR darbo tekstiniai-kalbiniai atributai
Gelbėdamiesi nuo nekokybiškų sąmonės būsenų, gelbėjate visą pasaulį. Todėl, kad jūsų pasaulyje viskas susiję. Ir drugelio sparno mostelėjimas subtiliuose pasauliuose girdimas kaip griausmas. Koks gi tad jūsų poelgių, minčių ir jausmų poveikis?
Numylėtinė Guan In, 2011m. birželio 24 d.
Tauta, kuri nuo religinio, po to mokslinio, mokslinio-filosofinio pakilimo juda kosmoso link, mėgindama suprasti save ir susijungti su kosmosu, tame ir yra ateitis, tikrasis tikslas, nacionalinės idėjos prasmė.
V. P. Kazančejev, med. m. d., RMMA akademikas, „Mintys apie ateitį“
Kodėl mes ėmėme kalbėti būtent apie genetiką? Kaip ji gali būti susijusi su dvasinio, dorovinio žmogaus formavimosi problemomis? Ir kas naujo gali būti pasakyta šioje grynai biologinėje žinių srityje po to, kai 1968 m. F. Krikas ir M. Nirenbergas gavo Nobelio premiją už genetinio kodavimo mechanizmų atskleidimą?
Iš tikrųjų F. Kriko tyrimai neturėjo atsakymo į daugelį klausimų, pavyzdžiui:
– kokiu būdu sudėtingiausios biosistemos „susivynioja“ į palyginus paprastas chromosomas ir „išsivynioja“ į suaugusius organizmus?
– kaip paaiškinti situaciją, kai 98% genomo laikoma „šiukšlėmis“ arba virusinių genomų „kapinynu“;
– visiškai nesuprantama situacija, kurioje 2% koduojančių žmogaus DNR (likusių be 98% taip vadinamų “šiukšlių“) pasirodė labai artimos tokiom pat 2% kiaulių, asilų, musių ir kt., koduojančių DNR ir kokia yra vadinamųjų “tylinčių“ genų funkcija?
Atsakymai į šiuos ir daugelį kitų klausimų susiję su tokia nauja klasikinės genetikos kryptimi, kaip lingvistinė-banginė arba kvantinė genetika. Jos vystymasis susijęs su įžymaus rusų mokslininko, biologijos mokslų daktaro, Rusijos Gamtos mokslų akademijos ir Rusijos Medicinos- techninių mokslų akademijos akademiko Piotro Petrovičiaus Gariajevo vardu.
Trumpa biografinė informacija
Piotras Gariajevas gimė Permėje, įstojo į Permės Valstybinį Universitetą, biologijos fakultetą. Trečiame kurse jam buvo pasiūlyta pereiti į Maskvos Valstybinio Universiteto biologijos fakultetą, molekulinės biologijos katedrą. Baigus MVU, buvo paliktas aspirantūroje ir po trijų metų apgynė kandidatinę disertaciją, skirtą vieno iš sudėtingų baltymų struktūros ir fizikinės chemijos tyrimui. Nuo 1984 metų pradėjo tyrinėjimus genetinio kodavimo naujų krypčių srityje ir iki 1994 sukūrė naują kryptį genetikoje – Banginę Genetiką, o po to Lingvistinę-Banginę Genetiką. 1997 m. Maskvos Baumano vardo valstybiniame technikos universitete šia tema apgynė daktaro disertaciją. Buvo išrinktas Rusijos Gamtos mokslų akademijos ir Rusijos Medicinos-techninių mokslų akademijos akademiku ir Niujorko Mokslų Akademijos nariu. 2001-2002 pakviestas dirbo Kanadoje (Toronte), kur eksperimentiniu būdu dar kartą patvirtino pagrindinių Lingvistinės-Banginės Genetikos idėjų teisingumą. 2013 metais įkūrė UAB Kvantinės Genetikos Institutą.
Pagrindinė tradicinės teorijos klaida, tiriant genetinio aparato darbą, mokslininko nuomone yra tai, kad geno darbas nagrinėjamas tik materialiame lygmenyje. Tai atvedė į beprotišką įsiveržimą į gyvų organizmų genetinį aparatą, geno-inžinerijos vystymąsi ir kaip pasekmė buvo genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) sukūrimas ir jų panaudojimas genetiškai modifikuotų maisto produktų gamybai. Taip pat to pasekmė buvo vadinamųjų „sintijų“ – bakterijų su dirbtinu genomu sukūrimas. Meksikos įlankoje sintijos žudo viską, kas gyva, įskaitant žmones pakrantėse. Tai atneša didžiulius pelnus saujelei milijardierių iš vienos pusės, bet iš kitos pusės, mokslininko įsitikinimu, tai gali atvesti žmoniją prie tragiškos laipsniško genetinio žlugimo ir visuotinio išsigimimo perspektyvos. Ir ne tik žmoniją, bet ir visa ką Gyvą Žemėje.
Įveikti šią situaciją kaip tik ir įmanoma, naudojant lingvistinę–banginę genetiką, leidžiančią naujai pažvelgti į žmogaus ir visumoje į gyvybės Žemėje vystymosi problemas, suprasti kiekvieno atsakomybę ne tik už savo sveikatą ir gerovę, bet ir už sėkmingą planetos evoliucinį vystymąsi.
Šių tyrimų svarbos netiesioginiu patvirtinimu yra medicinos mokslų daktaro, RMMA akademiko V. P. Kaznačejevo žodžiai, kuris tvirtina, kad žmonijos evoliucijos laukia ne progresas, o regresas „jei nebus pagimdyta intelektuali-dvasinė idėja, kelianti tautą aukštyn, įsisavinant ir prognozuojant Planetą, globalizuojant, kosmizuojant ją, įsisavinant naujus ne tik subtiliuosius fizikinius, kvantinius fizikinius, bet ir biokvantinius atminties, intelekto mechanizmus, naujas ryšių sistemas. Jei nebus rastos bakterinių-virusinių, protozoinių ( pirmuoninių sukėlėjų) organizacijų, kurios graužia žmogaus kūną konfliktų ypatybės ir chroninių, infekcinių, virusinių, protozoinių bei kt. procesų konfliktai, chroninių susirgimų epidemija augs. Tai irgi gyvas pasaulis, tai irgi kosmosas – tai kosmogoninė problema“ [1]
P. P. Gariajevo požiūrio į chromosomų funkcijų ir genetinio kodavimo principų tyrimą savitumas buvo paskutinių lazerinės fizikos, holografijos, solitonikos, kvantinio nelokališkumo teorijos pasiekimų panaudojime.
Piotras Petrovičius Gariajevas įrodė, kad genomo darbas vykdomas dviejuose lygmenyse:
materialiame ( kuris tik vienas ir buvo tiriamas klasikinėje genetikoje) ir laukų. Tuo tarpu būtent laukų lygmuo yra lemiamasis. Didelė informacijos dalis, kuri yra DNR, yra bangų pavidale. Ir šią informaciją valdo būtent tie patys 98% „šiukšlinių“ genų.
P. P. Gariajevo tyrimai rėmėsi genialiomis rusų mokslininkų A. G. Gurvičo, V. N. Beklemiševo ir A. A. Liubiščevo įžvalgomis apie chromosomų laukinę prigimtį, išsakytomis dar XX amžiaus 20-aisiais metais.
P. P. Gariajevas, A. A. Berezinas ir A. A. Vasiljevas priėjo išvados, kad genetinis aparatas panašus į bioholografinį kompiuterį, kuris nustato organizmo formavimosi programą. Būtent laukų lygmenyje įrašyta informacija, nustatanti, kokiame apvaisintos kiaušialąstės dalijimosi etape iš vienų, iki tol visiškai vienodų ląstelių, pradeda formuotis, pavyzdžiui, kūdikio rankytės, o kitos duoda pradžią nervų sistemos formavimuisi. Ši informacija saugojama genome, ji gali būti nuskaitoma ir perkeliama erdvėje ir laike. Analogija su kompiuteriu yra visiška, kadangi „DNR-kompiuteris“ sugeba ne tik saugoti, nuskaityti ir perkelti jau įrašytą informaciją, bet ir gauti naują informaciją, įskaitant balsinės kalbos emocijas. Šios funkcijos vykdomos solitoninių ir lazerinių laukų, kuriuos suformuoja pačios chromosomos, pagalba. DNR sugebėjimas priimti tokią informaciją, gali iššaukti rimtus pakitimus organizme, pavyzdžiui, pasveikimą arba, atvirkščiai, ligą ir netgi žūtį (priklausomai nuo informacijos charakterio). Mūsų genai visiškai gali stabdyti senėjimą, regeneruoti audinius ir organus, pasipriešinti neišgydomoms ligoms, atgaivinti organizmo atminti apie savo sveiką būseną ir t.t.
Kokiu būdu realizuojamos visos šios funkcijos DNR-e?
Daugiamečių tyrinėjimų eigoje P. P. Gariajevas išskyrė keletą genomo mechanizmų, kurie kaip tik ir atskleidžia neįprastų, tikriau sakant, dar neseniai mokslui buvusių nežinomų, genomo sugebėjimų paslaptį.
Pirmas yra lingvistiškumas, t.y. genetinių programų (baltymų biosintezės procesų lygyje) tekstiškumas realia, o ne metaforine prasme. Paaiškinti šį atributą galima tokiu pavyzdžiu. Knyga – tai, iš vienos pusės, popierius, medžiaga. Bet kada mes ją skaitome, tai akimis suvokiame kaip šviesos bangos atspindį. Taip ir DNR savimi išreiškia, vaizdžiai kalbant, video juostą, kurią nuskaitinėja mūsų ląstelės ir audiniai. Jei nuskaitymas sutrinka, tai gali, pavyzdžiui, išaugti ne 5, o 6 pirštai.
Užsienio tyrinėtojai (ypač Nobelio laureatas Liuk Montanje) įkandin mūsų tėvyniniams mokslininkams (P. P. Gariajevui, G. G. Tertyšnynui, A. A. Beriozinui ir A. A. Vasiljevui), taip pat atrado panašumą tarp žmogaus kalbos ir kvazi-kalbos DNR, kurios vykdo vienas ir tas pačias valdymo ir reguliavimo funkcijas, ir turi tą patį struktūros principą, nustato organizmo struktūros kalbines programas (kompiuterinių programų tipo). Tik, mokslininkų nuomone, skirtumas yra tas, kad dirba jos skirtingu mastu: DNR veikia organizmo lygyje, o kasdieninė kalba – sociumo lygyje.
DNR turi neišsenkančią „žodžių“ atsargą ir sugebėjimą suvokti ne tik atskirus žodžius, bet ir bendrą informacijos prasmę. Tuo pačiu, neturi reikšmės, kokia kalba daromas poveikis. Reikšmę turi tik kalbos turinys, priklausomai nuo kurio, gali įvykti arba nutrūkusių, pakenktų DNR grandžių atsistatymas, arba, atvirkščiai, jų pakenkimas, suardymas.
Išminties Valdovų Mokymas apie rūpestingą požiūrį į žodį
Vargu ar tardami žodžius susimąstote, kad kai tariate Žodį, tai kiekvienas jūsų žodis neša tam tikrą vibraciją ir kiekvienas žodis nusidažo jūsų sąmonės būsena.
Baisiu laiku jūs gyvenate. Nes jūs nesugebate suvokti tos atsakomybės, kurią uždeda Žodžio perdavimas.
Ir jūs nelabai susimąstote dėl to, kokias vibracijas į pasaulį neša jūsų žodžiai. O kadangi šiuolaikinės priemonės be didelių pastangų leidžia tiražuoti jūsų žodžius daugeriopai, tai karma dėl jūsų piktnaudžiavimo žodžiu yra pernelyg sunki. Iš esmės jūs kuriate prielaidas pačiam sunkiausiam likimui sau ir savo artimiesiems.
Jei net dėl neharmoningos minties gali išsiveržti ugnikalniai ir griūti uolos, galima numanyti, ką gali jūsų pasaulyje padaryti žodžiai.
Norėčiau, kad sugrąžintumėte į pasaulį rūpestingą požiūrį į Žodį. Nes Žodžio iškraipymai yra viena iš pačių sunkiausių nuodėmių.
Atsargiai reikia eiti gyvenimu. Kai žengiate, netgi skruzdėlę reikia saugoti. Kiek gi daug kartų jūsų karmą apsunkina piktnaudžiavimas Žodžiu.
Daugelis prisiima tylos įžadus. Ir jei šiuo išmintingu ritualu teisingai naudotumėtės, tai galima išsaugoti labai daug sielų. Geriau nieko nekalbėti, nei kalbėti daugelį dalykų, kuriuos jūs tariate be reikalo.
Baisiausia, jog tada, kai ateina karminis atpildas už jūsų neapgalvotai ištartus žodžius, dėl visko jūs kaltinate Dievą, skundžiatės gyvenimu, neįtardami, kad atpildo įstatymas jums grąžino tai, ką patys pasėjote.
Todėl šiandieną jums norėčiau priminti tai, kad jūsų žodis, ypač jei jis lydimas nukreiptos energijos, sugeba tiesiog sugriauti, sunaikinti planetą.
Numylėtinis Jonas, 2010 m. birželio 17 d.
Galingą poveikį genetiniam aparatui daro maldos, kurios P. P. Gariajevo įsitikinimu, genetiniame aparate pažadina rezervinius mechanizmus. O štai neurolingvistinio programavimo(NLP), kuris taip pat bazuojasi šio genomo darbo mechanizme, poveikio efektas, dažniausiai turi visai kitą kryptingumą. Piotro Petrovičiaus Gariajevo nuomone, kai kurie žodžiai ir tekstai “sprogsta“ žmogaus genomo mentaliniame lygmenyje, drasko chromosomas, iškraipo paveldimąsias programas, iššaukdami ligas. Galų gale, jie daro mus paklusniais įrankiais svetimose rankose.
Grupė mokslininkų, vadovaujant P. P. Gariajevui, kartu su su Bendrosios genetikos instituto darbuotojais, atliko seriją eksperimentų, patvirtinančių genomo darbo lingvistiškumą. Žodžio, turinčio teigiamą informaciją, poveikiu jie pasiekė pagreitintą augalų augimą ir kviečių bei miežių sėklų genomų atsistatymą po jų radiacinio sugriovimo. Tarp kitko, į kalbos prasmę augaliniai genomai reagavo adekvačiai, nepriklausomai nuo to, kuri kalba buvo naudojama – anglų ar rusų. Tai patvirtina kiekvieno žmogaus atsakomybę už tai, ką jis kalba arba galvoja.
Išminties Valdovų Mokymas apie maldą
Žinau, kad labai daugelis žmonių dabar kenčia nuo depresijos, žinau, kad daugelio širdis užvaldė baimė ir neapykanta.
Numylėtiniai, visa tai vyksta dėl Dievo buvimo jūsų gyvenimuose trūkumo. Dieviškąją energiją jūs patys blokuojate ir masinės informacijos priemonės, kurios jus panardina į negatyvias sąmonės būsenas.
Tik Dieviškosios energijos srautai, kuriuos jūs kviečiate maldos metu, gali išvalyti jūsų kūnus, jūsų sąmonę ir pasąmonę bei visam laikui jus išlaisvinti nuo baimės, depresijos ir neapykantos. Bet kurias negatyvias jūsų sąmonės būsenas galima ištirpinti Dieviškąja energija, kurią jūs kasdien savo maldomis kviesite į savo gyvenimą.
… nieko nekaltinkite, jei jaučiate negatyvias sąmonės būsenas, jei bėdos ir nelaimės užkloja jums akis. Dievas toks mielaširdingas, kad vienos maldos ar ugningo šaukinio gali pakakti, kad pakeistų bet kurią situaciją.
Motina Marija, 2013 m. birželio 23 d.
Neseniai B. I. Ščerbako darbuose įrodytas dar vienas įdomus faktas – genomas naudojasi matematika, pasinaudodamas virš ribų abstrakčia NULIO sąvoka. Tokiu būdu, skaičiai taip pat, kaip ir raidės, tampa neatskiriama genetinio (baltyminio) kodo dalimi. Vadinasi, lingvistinėje ir tekstinėje genetikoje egzistuoja aritmetinis valdymas.
Tai įrodo, kad genomas turi sugebėjimą kvazi-mąstymui ir kaip jo daliai, matematiniam išskaičiavimui. P. P. Gariajevas pažymi, kad tai ne mąstymas galvos smegenų lygyje, o genetinio aparato, kaip biokompiuterio kvazi-mąstymas… Tai – įvairūs, vieno ir to paties fenomeno, fraktaliniai (tarpusavyje panašūs skirtinguose lygiuose – sud.) ritmingumai – mąstymas ir sąmonė galvos smegenų žievės lygyje (vienas aukščiausiosios tvarkos ritmingumas) ir mąstymas bei sąmonė chromosomų ir baltymų sintezavimo sistemos funkcijų lygyje (kitas to paties ritmingumas, bet mikromastu).
Dar viena genomo savybė – sugebėjimas skambėti. Daktaras Ono ( Dr.Ohno) iš Kalifornijos valstijos Duarto m. Bekmano Mokslinio instituto, sugebėjo parinkti muzikinę natą kiekvienai iš aminorūgščių, sudarančių DNR kodą. Jis užrašė muziką, kurią „groja“ įvairių gyvų organizmų DNR spiralės. Paaiškėjo, kad tai tikros melodijos! Viename iš savo eksperimentų daktaras užrašė tam tikro tipo vėžinių ląstelių melodiją. Ji pasirodė pritrenkiančiai panaši į …Šopeno ”Gedulingą maršą”!
Staigus DNR molekulių skambėjimo pasikeitimas buvo pastebimas, švitinant jas ultragarsu. Kada DNR buvo veikiamos ultragarsu, DNR molekulėse išsikreipdavo akustinė informacija, saugojanti ir perduodanti žinias apie organizmo struktūrą ir vystymąsi. Staigiai sustiprėdavo vienas dažnis ir vietoje sudėtingos melodijos pradėdavo skambėti viena liūdna nata. Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad veikiant ultragarsu, dvigubos DNR spiralės sutrūkinėja, kaip kad būna molekules stipriai įkaitinus. Tokių mechaninių pažeidimų metu, susidaro elektromagnetinės bangos, kurios sukuria fantomą ir tas fantomas, būdamas atsparus laikui, vėliau pats gali suardyti DNR, panašiai kaip esant aukštai temperatūrai ar ultragarsui.
Tokiu būdu P. P. Gariajevo atlikti eksperimentai parodė, kad ultragarsiniai tyrimai iššaukia paveldimumo programos sutrikimą ir negali padėti formuotis sveikai kartai. Tai ypatingai reikia žinoti nėščioms moterims, priimant sprendimą tirtis ultragarsu.
Genetinės informacijos lingvistiškumas suteikia galimybę sukurti dirbtines genetines programas, pagrįstas genetinių kalbų – „Kūrėjo kalbų, jei mes jas išmoksim ir suprasim“, kaip sako P. P. Gariajevas, gramatikos žinojimu. O tokių kalbų gali būti daugybė.
Praktinė šio mechanizmo realizacija gali būti susijusi su naujų naudingų genų ir geno-hologramų, kurių pagrindu gali būti vykdoma (ir jau vykdoma) pažeistų genų korekcija, visų ligų gydymas, programuojamas ilgaamžiškumas ir t.t., kūrimu.
Vienas iš daugybės ir įvairiausių šio mechanizmo praktinės realizacijos pavyzdžių, susijęs su P. P. Gariajevo 2009 m. Toronte (Kanada) vykdytais tyrimais, regeneruojant (atstatant) visiškai pažeistą bandomųjų žiurkių kasą. Banginiu būdu joms perduota genetinė informacija, nuskaityta iš ką tik gimusio žiurkiuko DNR, užtikrino visų bandomųjų žiurkių, kurios jau buvo agonijos būsenoje, visišką kasos regeneraciją. Nežuvo nei vienas gyvūnas.
Dar daugiau, P. P. Gariajevo , kartu su medikais iš Žemutinio Naugardo, atlikti tyrimai parodė, kad jeigu pagal Piotro Petrovičiaus sukurtą metodiką apdoroti žiurkes prieš suduodant nuodus, naikinančius kasą, jos įgauna nuodams atsparumą. Duok joms nors arkliškas nuodų dozes, ir – nieko. Atsiranda tam tikras banginis imunitetas. Reiškia, kad rastas kažkokio banginio antidoto (priešnuodžio) principas. P. P. Gariajevas įsitikinęs, kad iššaukiant žmoguje „banginį imunitetą“, galima efektyviai kovoti su sunkiais virusiniais susirgimais, su gripu, AIDS, tuberkulioze ir t.t.
Sąvokų žodynas:
Genomas – dalis DNR, genų visuma ląstelės branduolio viengubame chromosomų rinkinyje. Genome koduojama gyvo organizmo struktūros programa.
Banginis genomas – energetinis informacinis laukų susidarymas, lydintis materialųjį genomą ir turintis savyje didelę informacijos apimtį, viršijančią informacijos kiekį, užkoduotą pačiuose genuose.
Fraktalas – daiktas arba geometrinė figūra, turinti panašumo savybę, t.y. sudaryta iš kelių dalių, kurių kiekviena panaši į visą figūra visumoje.
Nelokališkumas – laukinis Universumo atributas. Galimybė teleportuotis, teledalyvauti bet kuriame Universumo taške, momentalus poveikis bet kuriuo atstumu.
Holografija – technologijų rinkinys tiksliam banginių laukų užrašymui, atgaminimui ir performavimui. Pilnas objekto optinių savybių įrašas. (Vikpedija)
Holograma yra trimatė fotografija, padaryta lazeriu. Kiekviena hologramos dalis turi informaciją apie visą daiktą, bet su atitinkamai proporcingai mažėjančiu tikslumu.
Solitonika – mokslas, tiriantis nelinijines bangas ir nelinijiškumą visumoje. Solitonas – struktūriškai pastovi vieniša banga, plintanti nelinijinėje aplinkoje. Solitonai elgiasi, kaip dalelės (dalelei-panaši banga): veikdamos viena su kita, jos nesuyra, o juda, išsaugodamos savo nepakitusią struktūrą. Ši savybė gali būti panaudota perduodant be trukdžių duomenis dideliais atstumais.
Šaltiniai:
1. Gariajevas P. P. Lingvistinis-banginis genomas. Teorija ir praktika. – Kijevas, 2009. -218 psl.
2. Gariajevas P. P. Banginis genetinis kodas. Maskva: RMA Valdymo Problemų institutas, 1997-108 psl.
3.The Holographic Universe [Elektroninis resursas]./ Talbot M. Holografinė Visata.– M. – 2005. – Elektron. duom. – Priėjimo režimas http://www.crystalinks.com/holographic.html, laisvas. – anglų k.
4. Kvantinės genetikos institutas [Elektroninis resursas]. –Elekton.duom. – priėjimo režimas: http://wavegenetics.org/ – laisvas.
Paskaitų ciklą tema „Dievas ir mokslas“ paruošė pedagoginių mokslų daktarė, profesorė M. L. Skuratovskaja.
[1] Kaznačejev V.P. Mintys apie ateitį. Rankraščiai iš stalo. – Novosibirskas: Leidėjas, 2004. – 208 psl.
