Atėjo įdomus klausimas iš “Sirijaus” svetainės skaitytojos Antoninos iš Bulgarijos. Štai ką ji rašo:
„Man labai smalsu ir įdomu, ar veikia Karmos įstatymas toms kelioms šeimoms, kurios valdo pasaulį? Tai Rotšildai, Briusai, Rokfeleriai, Varburgai ir t.t. Jiems pinigų nereikia, beveik visi pinigai žemėje yra jų, jie kontroliuoja beveik viską Žemėje: mūsų planetos resursus, visus kreditus, kuriais pavergia gyventojus, bankus, tame tarpe ir pasaulinį banką, ir valiutos biržas, didžiulius koncernus bei korporacijas. Jiems reikalinga žmonių energija. Jie manipuliuoja žmonių vertybėmis, pastūmėja juos į šalį – prie šio pasaulio iliuzijos. Kodėl jie tai daro? Ar nėra tai tamsioji pusė ne mumyse? Kodėl paprastam žmogui karma sugrįžta, o tos būtybės tiek daug blogo padarė žemiečiams, o gyvena prabangoje, pertekliuje ir valdo pasaulį jau daug metų? Jiems ką, Karma nesugrįžta?“
Jei kreiptumės į Mokymą, kurį duoda Valdovai, tai, visų pirma, Žemėje egzistuoja dvi jėgos – Gėrio jėgos ir Blogio jėgos, kurios nuolatos sąveikauja tarpusavyje, pereidinėja viena į kitą, ir antra, egzistuoja tam tikros ideologijos, kurių pagrindu vystosi visuomenė. Prieš kelis šimtmečius prasidėjo pokytis žmonių sąmonėje ir Dievas jų sąmonėje pradėjo užimti vis mažiau bei mažiau vietos. Tai buvo vis didesnio ir didesnio žmonių skaičiaus pasirinkimas.
Jeigu pažvelgtume į Rusijos istorijq, tai Rusija savo pasirinkimą, nusisukdama nuo Dievo, padarė 1917 metais. Mes žinome, kad buvo išduotas Caras, nuverstas nuo sosto, o vėliau – nužudytas. Buvo sugriauta dauguma šventovių, vienuolynų, ir mes žinome, kad buvo nužudyta bei nukankinta apie 300 000 dvasininkų. Tokiu būdu buvo išduota stačiatikių Bažnyčia, ir faktiškai tada ji ir nustojo egzistavusi, kadangi atstatyti bažnyčią yra labai sunku. Štai šis pasirinkimas, kurį padarė žmonės, nulemia ateitį. Ir visose kitose šalyse žmonės palaipsniui atsisakė Dievo.
Tokiu būdu nugalėjo ta ideologija, kuri vadinama “aukso veršio” kultu arba vartotojiška visuomene. Bėgant laikui valdžia perėjo į tų žmonių rankas, kurie yra savotiški šios ideologijos “žyniai”. Kokios yra pagrindinės šios ideologijos savybės? Pas juos nėra Dievo, pas juos viskas apsiriboja materialiu pasauliu, ir, atitinkamai, jei gyvenimas yra vienas, tai iš jo reikia gauti visus malonumus. O kadangi planetos resursai yra riboti, tai reikia juos kontroliuoti. Reikia kontroliuoti visus finansinius resursus, materialius resursus, naudingas iškasenas ir tokiu būdu įtvirtinti globalų viešpatavimą Žemėje. Tai visiškai atitinka tą ideologiją, kurią jie įgyvendina.
O žmonės šiuo atveju tiesiog seka paskui šią “aukso veršio” garbinimo ideologiją. Bet ne dėl to, kad jiems prievarta įteigė šią ideologiją. Vienas pagrindinių Įstatymų, kuris egzistuoja Pasaulyje, – tai laisvos valios Įstatymas. Kiekvienas žmogus turi laisvą valią ir veikia jis pagal savo laisvą valią. Tačiau veikimas laisva valia numato ir atsakomybės buvimą. Jeigu mes veikiame pagal savo laisvą valią, bet pažeidžiame Dieviškąjį Įstatymą, tai mes kartu kuriame karmą, ir ta karma viena ar kita forma turi mums sugrįžti. Tokiu būdu, kai žmonės palaipsniui atsisako Dievo, tuomet pradeda veikti Karmos Įstatymas.
Tačiau kodėl šis Karmos Įstatymas, kaip rašo Antonina, nepaveikia žmonių, kurie valdo pasaulį? Į šį klausimą dar sunkiau atsakyti, jeigu remtumės bendrai priimtais šaltiniais, žiniomis. Mes žinome, kad evoliucija žemės planetoje vyksta cikliškai, ir šiuo metu baigiasi didelis Kosminis Ciklas bei prasideda naujas Ciklas. Tai štai, reikalas tas, kad ne visi žmonės, kurie šiuo metu yra Žemės planetoje, galės patekti į naują Ciklą. Todėl, kad reikalingas aukštesnis žmonių sąmonės lygis tam, kad būtų pereita į naują Kosminės evoliucijos etapą. Todėl, kai žmonės daro pasirinkimą vartotojiškos visuomenės naudai ir atsisako nuo Dievo ir nenori vystytis, tai yra atsisako evoliucinio vystymosi kelio, tai kartu tų žmonių sielos turi visiškai nutraukti evoliuciją. Vienų sielų evoliucija visiškai bus nutraukta, kitoms galbūt bus priimti kiti sprendimai. Bet teks atlaisvinti planetą nuo šių sielų. Ir štai šį “purviną” darbą, atlaisvinant planetą nuo tų sielų, kurios nėra tinkamos Kosminei evoliucijai, tolimesnei evoliucijai, dvasinei evoliucijai, kažkas planetoje turi atlikti.
Mano požiūriu, tokiu būdu tie žmonės, kurie dabar įeina į tas korporacijas, kurios valdo pasaulį, jie ir atlieką tą ‚purviną“ darbą, išvalant planetą nuo tų sielų, kurios nesugeba toliau evoliucionuoti. Kaip tai daroma? Karo pavidalu, genetiškai modifikuotų maisto produktų pavidalu, skiepų pavidalu. Yra įvairių būdų. Masinėse informavimo priemonėse – prievartos propaganda. Kompiuteriniai žaidimai. Visa tai galų gale priveda prie degradavimo ir mirties. Štai tokį darbą ir atlieka šios šeimos.
Tai labai sunku suprasti, juolab, juk mūsų visi informacijos šaltiniai yra tik iš masinių informavimo priemonių.
Bet jeigu pažiūrėtume pavyzdžiui į hinduizmą, yra tokia knyga, berods jos pavadinimas yra „Šrimad Bhagavatam“. Joje aprašoma Džajos ir Vidžajos istorija. Jų istorija yra apie tai, kad kai jie buvo dvasiniame pasaulyje, jie buvo Viešpaties Višnu sargais. Kartą Viešpačiui Višnu atėjo nusilenkti didieji išminčiai – keturi didūs Šventieji Kumaros, tame tarpe tarp jų buvo ir mums žinomas Sanat Kumara. Kai jie atėjo nusilenkti, tie sargai neįleido tų Didžių išminčių, Šventųjų Kumarų. Šventieji Kumaros supyko ir šitie Džaja bei Vidžaja turėjo būti nubausti. Viešpats Višnu jiems pasiūlė rinktis: arba praleisti septynis įsikūnijimus žmonių pavidalu, kurie yra ištikimi Viešpačiui Višnu (vaišnavai), arba tris įsikūnijimus demonais, asūrais, bedieviais. Ir šie Džaja bei Vidžaja pasirinko būti bedieviais, bet tris įsikūnijimus vietoje septynių.
Tokiu būdu jie tapo demonais kiekviename iš ciklų: Satja Juga, Treta Juga ir Dvapara Juga. Kiekvienoje Jugoje jie įsikūnydavo demonais, ir tie demonai kovėsi su Viešpačiu Višnu. Kiekvieną kartą jie kovėsi su Viešpačiu Višnu. Tai yra, faktiškai pakankamai aukšto dvasingumo būtybės priešinosi Viešpačiui Višnu, nors iš tikrųjų jie buvo Jo tarnai. Štai toks paradoksas. Mes visada turime suprasti, kad viskas, kas vyksta šiame pasaulyje – tai savotiškas Žaidimas, Viešpaties Lila. Ir tiesiog reikia suprasti, kas už viso to stovi.
Taip pat ir krikščionybėje ne viskas pakankamai „išvalyta“. Ten yra Jobo knyga, kur aiškiai nurodoma, kad šėtonas faktiškai tarnauja Dievui. Kai reikėjo iš Jobo atimti jo šeimą, jo sveikatą, visą tai darė šėtonas. Kas yra šėtonas? Tai priešininkas, tas, kuris atstovauja priešingoms jėgoms. Bet faktiškai šėtonas tarnauja Dievui.
Todėl, kai mes atsisakome evoliucinio vystymosi kelio, mums ši karma turi sugrįžti bausmės pavidalu. Kai mes atsisakome Dievo, mes turime patirti kažkokią tai bausmę. Bet tą bausmę kažkas turi mums padaryti.
Man atrodo, kad pasaulio vyriausybė tą sėkmingai daro – tiesiog naikina gyventojus: tas čipavimas, kuris bus, vakcinavimas, kuris vyksta. Mes paprasčiausiai verčiami kažkokiais biorobotais. Bet iš tiesų, mes ankščiau atsisakėme Dievo. Todėl tai yra karma, kuri mūsų laukia ir kurią mes turime gauti.
Ar yra išeitis iš šios situacijos ? Iš bet kokios situacijos visada yra išeitis. Dievas visada palieka galimybę tam, kad mes galėtumėme tęsti evoliucinį vystymosi kelią. Todėl Valdovai nuolatos ateina ir per skirtingus žmones duoda Mokymą. Mes žinome Jeleną Petrovną Blavatskają, kuri maždaug prieš 130 metų parašė knygas. Pagrindinis jos darbas – tai „Slaptoji doktrina“. Ir aš taip pat pamėginau šią „Slaptąją doktriną” išdėstyti labiau šiuolaikiška kalba knygoje “Gėris ir Blogis. Asmeninis J.P. Blavatskajos „Slaptosios doktrinos” perskaitymas“.
Taip pat Diktavimuose, kuriuos Valdovai davė per mane, ši tema daug kartų yra iškeliama. Kokia yra šio Mokymo esmė? Bendrai priimtose religinėse sistemose egzistuoja Dievas ir Velnias, ir Dievas, ir Velnias vienas kitam priešinasi. Tai yra, kai mes galvojame, kad atstovaujame Dieviškąją pusę, reiškia mes galvojame, kad kažkas, kas mums priešinasi, yra Velnio pusėje, ir mes faktiškai paprasčiausiai žudome vieni kitus, bet, žinoma, vardan Dievo. Tokiu būdu, visada yra kažkas, ką reikia nužudyti, ką reikia pašalinti, prieš ką reikia kovoti. Tai yra užprogramuota pačioje ideologijoje, kuri dabar taip pat egzistuoja šiame pasaulyje. Pradžioje pakinta ideologija. Ideologiją turi priimti kritinis procentas – maždaug vienas procentas! – Žemės gyventojų. Ir kai šią ideologiją priima kažkoks kritinis gyventojų procentas, tuomet pasikeičia absoliučiai viskas. Nes ideologija – tai labai subtilus dalykas, ir per ideologijos pakeitimą labai greitai pasikeičia visa situacija Žemės planetoje.
Tačiau naujas Mokymas, tas naujas Mokymas, kuris ateina į pasaulį, jis kalba apie tai, kad yra tik Dievas. Niekas neegzistuoja šiame pasaulyje, išskyrus Dievą. O Velnias – tai tiesiog yra tai mūsų viduje, nuo ko mes turime išsilaisvinti. Tai yra, faktiškai ir Dievas, ir Velnias yra mūsų viduje. Todėl, jeigu mes ieškome priešų savo išorėje, mes visada jų surasime. Bet jeigu mes suprantame, kad kuomet mes įveiksime tik vieną Velnią, kuris yra mūsų viduje, tai tada mūsų išorėje nebus nieko, su kuo mums reikės kovoti.
Ir šį Mokymą Valdovai duoda jau 12 metų. Kol kas jį suprasti ir priimti negali daugiau nei galbūt vienas tūkstantis ar keli šimtai žmonių. Tai yra žmonių sąmonė yra tokio lygio, kad negali priimti šio Mokymo. To neleidžia padaryti jų išsivystymo lygis.
Kai žmogus viso savo gyvenimo pagrindu daro Dievą ir supranta, kad dėl visko yra kaltas tik jo sąmoningumo lygis bei bando pakeisti savo sąmonę, tame tarpe ir per išorinės situacijos, kuri egzistuoja pasaulyje, keitimą. Jis daro tai sąmoningai ir aktyviai. Nes sąmonę galima pakeisti savo viduje, bet ją taip pat galima keisti, kai atlieki kažkokius išorinius pozityvius veiksmus, nukreiptus į Gėrį ir teisingumą. Ir tokiu būdu, jeigu mes tai darome aktyviai, tai mes galime ištaisyti visą situaciją. Visa situacija pasaulyje labai greitai pasikeis ir nereikės jokios pasaulio Vyriausybės. Ji tiesiog negalės egzistuoti tose sąlygose, kurios bus – visas gyvenimas pasikeis. Bet jeigu mes to nedarome, tai tuomet tiesiog nėra prasmės išlaikyti šios civilizacijos, ji palaipsniui bus pašalinama iš planetos, kaip pašalinamos piktžolės iš daržo. Mes juk į daržą ateiname, kad lysvėse augtų morkos, burokai, mes juk piktžoles tai pašaliname iš lysvių. Taip pat veikia ir Dievas. Bet tam, kad Jis galėtų taip veikti, reikalingas „Šėtonas“, kuris atliks šį „purviną“ darbą.
Štai taip aš matau. Galbūt aš klystu. Bet aš svarstau iš Mokymo, kurį duoda Valdovai, pozicijos.
Gėris ir Blogis – neatskiriami dalykai mūsų pasaulyje. Jeigu viena pašalinsime, tai visas pasaulis nustotų egzistavęs. Mūsų pasaulis – tai Gėrio ir Blogio mišinys. Tai reikalinga tam, kad mes vystytumėmės, kad mes atpažintumėme, kad tobulėtume. Jeigu patektume į idealias sąlygas, mes nesivystytume. Pakanka paimti Gautamos Budos pavyzdį. Jis gyveno rūmuose, jis turėjo viską. Bet dėl kažkokios priežasties jis suprato, kad jam kažko trūksta. Ir kai jis išėjo iš rūmų ir pamatė senelius, pamatė ligonius, pamatė mirtį, tai jis suprato, kad pasaulyje dar yra ir Blogis, kančios pavidalu. Ir kai jis tai suprato, tada pradėjo galvoti: reiškia yra kažkoks kelias, kuris leidžia žmonėms atsikratyti kančių. Ir tai paskatino jį šį kelią atrasti. Bet jeigu jis ir toliau būtų gyvenęs rūmuose, tai jis niekada nebūtų pasiekęs šios tiesos.
Viskas pažįstama palyginant. Tai yra, mes negalėtume vystytis, jeigu būtų vien tik Gėris arba vien tik Blogis. Mūsų užduotis – atpažinti, atskirti Gėrį nuo Blogio. Mes visą laiką turime siekti Gėrio ir vengti Blogio. Tai mūsų gyvenimo prasmė. Kai žmonės savo gyvenimo prasme daro ne Gėrio ir teisingumo siekimą, o siekį gauti malonumų bei piniginių lėšų, tai vadinama degradacija. O Velnias, arba mūsų atveju Pasaulio vyriausybė tiesiog paslaugiai mums pakiša pasirinkimo elementą. Ką mes pasirinksime? Arba mes vaikysimės šio pasaulio malonumų, popieriukų, arba mes, galbūt, net savo gyvybės sąskaita, atstovausime Dieviškumą, atstovausime Dieviškojo pasaulio principus.
Svarbu yra, ką mes renkamės. Ir tada, kai mes net gyvybės sąskaita atstovaujame Gėrį, teisingumą, Dievą, savo idealus, tuomet mes išsaugome savo Gyvenimą, t.y. amžiną Gyvenimą, savo individualybės Gyvenimą. O kai mes renkamės šį pasaulį ir toliau vaikomės malonumų bei popieriukų, tai mes faktiškai prarandame sielą. Na, o fiziniai kūnai vistiek kažkaip bus šalinami. 99 procentai Žemės gyventojų gyvena pagal vartotojiškos visuomenės įstatymą, faktiškai garbina „aukso veršį“. Tai juk jų laisvos valios pasirinkimas. Žmonės pasirinko – faktiškai atsisakė Dievo. Ateina laikas ir Dieviškosios galimybės langas užsiveria: viskas, jūs gerai mėginote vystytis, bet jums nieko nepavyko (pliaukšteli delnais). Atidaromas naujas Ciklas. Ir ten patenka tik tie, kurie yra pasirengę, kurie praėjo štai šiuos būtinus etapus, kurie leido jiems išeiti/pakilti į naują sąmonės lygį.
http://sirius-ru.net/
Leidinio redaktorius Tatjana Martynenko