Kai liūdna, pažvelk pro langą ar išeik į kiemą. Žiūrėk, gamta dovanoja tau savo žavesį: lietaus laše, snaigėje, gelsvame lape ar bitės apkabintame žiede slypi stebuklas. Tu esi vertas jo. Todėl nurimk ir bent akimirką pradžiuk. Mažytė laimė siunčia šypseną.
Kai aplanko liūdesys, prisimink negausias kažkada patirto džiaugsmo akimirkas. Gal šiandien verta kentėti, kad laimė pro retą tau į akis pažvelgtų?
Kai liūdna, išeik į vasaros pievą. Vos girdimame smilgų šiurenime išgirsk švelnų Mylimojo balsą, nenusakomais kuždesiais nepavargstantį kartoti meilės prisipažinimą.
Žinau, kaip sunku tau pakelti vienatvę. Tavo liūdesio minutėmis lankau tave mintimis ir malda. Be manęs yra daugybė tų, kurie tave myli neregimajame pasaulyje. Patikėk: niekada nesi vienas, nes Dievas prie vestuvių puotos stalo tau paskyrė pačią garbingiausią vietą. Neabejoju, kad ateis valanda, kai visiems laikams pamirši vienišumą, nes nenusakoma Meilė jau pila laimės vyno į tavo taurę.
Sugauk visus krentančių lapų atodūsius, minčių bangomis išsiliejančius rudenio jūroje. Būk laiveliu, glamonėjamo lapų šnaresio, kol nurimsi prigludęs prie visa atleidžiančios žemės krūtinės. Ir niekuomet neliūdėk, nes tavo siela keliauja į mylinčio Dievo širdyje atsiveriantį gyvenimą. Rudens takas, nusidriekiantis link žvaigždynų lopšio, pasakoja, kokia neapsakoma laimė mūsų laukia.
Kai ant peties uždės ranką vienatvė ir pažvelgs į akis kuždėdama, kad ji kuria tavo likimą, nepatikėk ja, nes tu įžengei į laiką, kai ramybės sietuvoj turi išauginti sielos sparnus ir pasiruošti skrydžiui.
Švęsk gyvenimą klūpėdamas ant šventovės grindų, nes čia tu suradai vietą, kur nesiliaujantys maldų kuždesiai byra į angelų delnus ir virsta smilkalu, kurį Aukščiausiasis grąžina tau paguodos ašaromis.
Patikėk: nėra liūdesio, visam gyvenimui užrakinančio tave tamsoje. Todėl leisk sau priimti šviesą, kurioje po ašarų lietaus sielos horizonte nusidriekia vaivorykštė, rengianti kelią saulės patekėjimui sieloje.
Kai mano širdis mėgins perskaityti maldos žodžius, kasdien randamus nutolstančių ir besiartinančių akimirkų upėje, ji tars ir tavo vardą. Tau reikia to panorėti. Pažadu, kad Viešpaties gailestingumo vandenys rūpestingai nugabens tavo troškimus į uostą, kuriame laukia laivai, trokštantys atplukdyti tau Dievo atsaką.
