Atsitiktiniu atrodantis įvykis yra puslapis iš gyvenimo knygos. Praeitis, kurios jau nebėra, ir ateitis, kurios dar nėra, susiduria šią akimirką ir nori įtikinti tave, kad reikia stabtelti ir apsižvalgius pamatyti šalia stovinčią laimę. Patikėk: nesislapsto ji nei praeityje, nei ateityje. Tik dabar, tik šią minutę, laimė pačiais įvairiausiais būdais mėgina priminti tau apie savo buvimą. Net patys skaudžiausi įvykiai ragina praregėti ir liautis bėgti į nežinomą ateitį ar paskęsti nesugrąžinamoje praeityje. Laimė visuomet yra šalia, bet ją pasiekti įmanoma tik tuomet, kai nieko nelaukiant imama tikėti jos buvimu.
Ten, kur žodžiai yra bejėgiai, įtikins gyvenimo patirtys! Todėl neretai tenka leisti žmonėms vadovautis savo pačių nuomone, nors iš anksto aišku, kad daugelis gręšis į skausmingąją gyvenimo pusę, besistengiančią likimo veidrodyje apgaulingai atspindėti tariamą laimę. Vis dėlto laimė rečiausiai būna ten, kur jos tikimės! Todėl, norint, kad ir kiti tuo patikėtų, tenka nutilti ir skaudama širdimi išlydėti juos į gyvenimo mokyklą. Tik apmaudu, kad neretai, kai žmogus sužino tiesą, nieko nebegali pakeisti. Tą minutę jis prisimena kažkada girdėtus žodžius ir kaltina pats save, kad jų neįsidėjo į širdį. Deja, to, kas prarasta – nebesugrąžinsi! Belieka vienintelė išeitis – priimti realybę tokią, kokia ji yra, ir jei dar liko bent kažkiek gyvenimo atkarpos, suderinus norus su galimybių likučiais, įprasminti savo esatį.
Jei pasaulyje neišsipildė tavo lūkesčiai, jei patyrei, kad kasdienybė netiesia dosnumo kupinos rankos, pagalvok, ar neatėjo metas gręžtis į kitą žmogų bandant jam padėti, kad šitokiu būdu nugalėtum asmenines problemas.
Kai baigsis senosios sąskaitos, tave aplankys laimė. Todėl šiandien nebijok šių sąskaitų apmokėti. Suprask: jei iki šiol gyvenime stengeisi vien imti, laimės nepatirsi, kol neatiduosi visko, ką esi paėmęs. Net ir skolas sugrąžinęs nesiliauk dalytis tuo, ką turi, nes tik dalijantis laimė nustoja nuo mūsų slėptis.
