AŠ ESU Babadži!
Šiandieną aš vėl atėjau dėl to, kad dar kartą prisimintumėte apie Mūsų egzistavimą ir Mūsų Mokymą.
Atėjau priminti Jums apie šioje Visatoje egzistuojantį Įstatymą. Priminti Jums apie Meilę, kuri su jumis turi būti visada. Nes be visą Jūsų būtybę ir visą pasaulį apimančios bei visą Kūriniją apkabinančios Meilės, jūs negalite toliau egzistuoti.
Baimė ir neigiamos sąmonės būsenos atsiranda toje vietoje, kur nėra Meilės.
Todėl pirmaeilė jūsų gyvenimo užduotis yra atkurti Meilės jausmą.
Mano ir kitų Valdovų Laiškuose nėra nieko naujo, ko Mes nebūtume davę anksčiau, prieš daugelį tūkstančių metų, per išminčius, pranašus, pasiuntinius.
Ir visgi periodiškai reikia priminti apie Mūsų egzistavimą.
Kad žinotumėte, jog jūs Visatoje nesate vieniši.
Mes nuolatos sekame jūsų vystymąsi ir pasistūmėjimą dvasiniu Keliu. Ir tada, kai evoliucija prieina kritinį savo vystymosi tašką ir pavojus gręsia pačiam protingos civilizacijos Žemės planetoje egzistavimui, Mes negalime neateiti ir dar kartą nepriminti pagrindinių Mūsų Mokymo postulatų.
Daugybę kartų Mes kalbėjome apie būtinybę įveikti norus ir atsisakyti nuo šio pasaulio pasireiškimų prisirišimų.
Tačiau dėl tingumo ir neprotingumo daugelis Mūsų pasekėjų neskiria deramo dėmesio Mūsų nurodymams.
Pavyzdžiui, šiuo metu iliuzija pakišo eilę naujų gaudyklių jūsų sąmonei, kurios nuveda jus nuo Kelio. Minkštai ir nepastebimai. Kalbu apie jūsų prisirišimus prie išmaniųjų telefonų ir vadinamųjų socialinių tinklų. Kodėl jūs nusprendėte, kad šios prisirišimų rūšys yra mažiau kenksmingos jūsų sieloms, nei alkoholis, nikotinas, neteisingo ritmo muzika, narkotikai, azartiniai žaidimai…?
Viena socialiniuose tinkluose praleista valanda atstumia atgal jūsų pasistūmėjimą Keliu net metams. O metai reguliariai naudojantis socialiniais tinklais gali atimti iš jūsų sielos evoliucinio vystymosi galimybę visam laikui.
Sekantis klausimas, kurį Savo Laiške norėčiau apšviesti, liečia požiūrį į Mūsų Pasiuntinį. Ankstesniuose Savo Laiškuose[1] jau esu sakęs, jog pagal tai, kaip elgiatės su Mūsų Pasiuntiniais, Mes sprendžiame apie tai, ar sugebės jūsų civilizacija vystytis toliau arba ji papildys praeities nenusisekusių civilizacijų savartyną.
Pagalvokime kartu.
Milijonus metų Mes dirbame su Žemės žmonija. Pagrindinį dvasinį darbą ir apmokymą Mes pravedame specialiai sukurtose vietose: Brolijos Ašramuose. Mūsų Pasiuntinio misijos pradžioje buvo sukurtas toks Ašramas prie Omsko. Tai senovinė jėgos vieta, iš kur Mes planavome išplatinti Mūsų Mokymą ir pakylėti žmonijos sąmonę į naują lygį.
Mūsų čelų įsipareigojimas buvo rūpintis Mūsų Pasiuntiniu ir sukurti sąlygas, kurios būtinos, kad būtų išplatintas Mokymas.
Keletą metų Mes Laiškus davėme Mūsų Pasiuntinio Ašrame, žemę aplinkui prisotindami Dieviškosiomis vibracijomis. Jums liko tik priimti Mūsų Dovaną ir kaip akies obuolį apsaugoti ją nuo priešingų jėgų atstovų.
Tačiau mūsų forpostą užgrobė priešingos jėgos. Išniekino ir sunaikino.
Tai – sunki karma, kritusi ant tų šviesos nešėjų pečių, kurie įsikūnijo būtent tam, kad apsaugotų Mūsų Misiją Rusijoje.
Ši karma taip susiaurino šviesos nešėjų sąmonę, uždarė jų regėjimą, kad jie nustojo atskirti Šviesą nuo tamsos ir suprasti paprasčiausias Mūsų Mokymo nuostatas.
Žmonės, pašaukti tapti Žemės druska[2], parodė karčius išdavystės ir neištikimybės vaisius.
Koks gi jų likimas? Būti išmestiems į kelią, kuriuo žygiuos ateinančios evoliucijos.
Yra klaidos, yra paklydimai, yra nuodėmės. Viską galima suprasti ir atleisti. Tačiau pačiai sunkiausiai nuodėmei – išdavystei – nėra pateisinimo ir nėra atleidimo.
Kad išsaugotume Šviesos Fokusą, įtvirtintą Mūsų Pasiuntinio kūnuose, buvome priversti perkelti Mūsų Pasiuntinį už Rusijos ribų.
Kai asmuo nepadoriai elgiasi su Mūsų Pasiuntiniu, jis sukuria karmą, kuri gulasi ant keleto jo giminės kartų.
Situacijoje su Mūsų Pasiuntiniu nutiko taip, kad Rusijos valstybinės valdžios institucijos pradėjo persekioti ir vykdyti represinius veiksmus prieš Pasiuntinį, jos artimuosius bei draugus.
Mūsų Pasiuntinio mantijų savybė yra tokia, kad bet koks prieš Mūsų Pasiuntinį nukreiptas veiksmas atsispindi nuo jos mantijų ir tūkstantį kartų stipresnis grįžta tiems, kurie atliko šį veiksmą. Tai liečia atskirus žmones – piktosios valios vykdytojus ir ištisas šalis, kurios neparodė Mūsų Pasiuntiniui deramos pagarbos.
Mes dėjome labai dideles viltis į Rusiją. Šiuo metu šios viltys nepasiteisino.
Per 100 metų Rusija du kartus atmetė pagalbos ranką, kurią ištiesė Didžioji Baltoji Brolija.
Pirmą kartą tai įvyko XX amžiaus pradžioje, kai Mūsų Laiškas, perduotas per Rerichų šeimą[3], buvo atmestas, antrą kartą – XXI amžiaus pradžioje, kai Mūsų Pasiuntinys buvo persekiojamas Rusijos teritorijoje.
Šalis, atmetusi Mūsų pagalbą ir persekiojusi mūsų Pasiuntinį, negali egzistuoti reikšmingą istorinį laikotarpį ir yra pasmerkta susiskaldymui bei mirčiai.
Dauguma šalies gyventojų negali suprasti užgriuvusių bėdų ir nelaimių priežasčių. Tačiau dar kartą kartoju: šalys pasirenka savo geriausių atstovų asmenyje.
O geriausi atstovai pasirodė esantys varganos avys, o kai kurie vilkai avių kailiuose blaškosi ieškodami pasimetusių avių, kad galutinai jas išvestų iš kelio[4].
Noriu, kad savo galvose atsirastų suvokimas priežasčių to, kas netrukus įvyks ir jau vyksta.
Nėra jokių piktų demonų, kol jie neapsigyvena jūsų sąmonėje. Kai šviesos nešėjai neatlieka savo misijos, planeta patenka priešingų jėgų valdžion.
Civilizacija, kuri atsiplėšė save nuo Dievo ir Jo Įstatymo, negali kažkokį reikšmingą laikotarpį egzistuoti.
Taip buvo su daugeliu praeities civilizacijų. Taip bus ir su jūsų civilizacija.
Praradę Šviesos Židinį ir tiesioginį Mūsų Mokymų perdavimą, Rusijos šviesos nešėjai negalėjo išlaikyti sąmonės tinkamame lygyje, jie pasirinko už visą šalį. Kadangi pagal Dievo sumanymą Rusija turėjo parodyti kelią visam pasauliui, visas pasaulis pateko į chaoso ir sumaišties laikotarpį.
Niekas negali egzistuoti be Dieviškos energijos.
Kokia gi išeitis?
Visada yra išeitis: grįžti į Dieviškąjį vystymosi Kelią.
Priimti Mūsų vadovavimą ir vykdyti Dieviškuosius Įsakymus. Laikytis Dorovės Įstatymo.
Gerbti Dievą, Valdovus ir Mūsų Pasiuntinius.
Šiandieninio Mano Laiško tikslas – pažadinti tuos, kas dar gali prabusti iš saldaus sapno iliuzijoje.
Mūsų pagalba visada gali būti suteikta. Bet Mums reikia sielų, galinčių atlikti žygdarbį, pasiaukoti, tarnauti. Tie, kurie paruošė savo indus tyrai Dieviškajai energijai, kuria Mes visada pasiruošę užpildyti tyras širdis.
AŠ ESU BABADŽI.
(2021-06-20) Mano Laiško tikslas – pažadinti tuos, kas dar gali prabusti iš saldaus sapno iliuzijoje. Numylėtinis Babadži
[1] Numylėtinis Babadži, 2009 m. gruodžio 5 d. „Pokalbis apie tai, kaip skaityti laiškus ir elgtis su Pasiuntiniu.“; 2010 m. birželio 20 d. „Jums reikia apsispręsti, kas jums svarbiau: šis pasaulis ar Dieviškasis pasaulis.“.
Panašūs įrašai
