„Tikrasis Tikėjimas – tai tikėjimas tuo,
kad viskas yra Dievas,
viskas, kas mus supa“.
Iš Nacionalinės idėjos Rusijai koncepcijos.
Senoviniuose, dabar užmirštuose mokymuose, yra tvirtinimas: „Viskas yra Dievas“.
Jis yra gyvoje ir negyvoje gamtoje, kiekviename žmoguje, gyvūne, paukščiuose, žuvyse, augaluose, netgi akmenyse. Mūsų planeta Žemė taip pat įdvasinta Dievo.
Kada mes atitrūkstame nuo Dievo, pamirštame apie Jo Įstatymus ir apie patį Jo egzistavimą, šitai tampa panašu į psichinę ligą.
Mes negalime atsisakyti To, Kurio dalimi mes esame.
Kai žmogus vėl ir vėl demonstruoja savo nepaklusnumą Dieviškajam Įstatymui, atstumia Dievą, jis tampa apsėstuoju, pamišėliu (krikščionybėje – velnio apsėstuoju).
Kai visos šalys atsisako Dievo, tai šias šalis apima pamišimas. Šalys tampa velnio apsėstosiomis. Nesenas istorinis pavyzdys – fašizmas nacistinėje Vokietijoje.
Mūsų laikais visa civilizacija atsisakė Dievo. Todėl visas pasaulis panašus į psichinį ligonį.
Žmonės bijo nesuprantamos virusinės ligos ir elgiasi visiškai priešingai, kas galėtų apsaugoti nuo šios ligos: nešioja kaukes, kuriose kaupiasi mikrobai ir kvėpuoja jų sustiprėjusia koncentracija; sėdi namuose, kur, negaunant saulės ir gryno oro žudomas imunitetas, ypač pavasarį, kada pats oras gydo.
Rusijoje ruošiamasi balsuoti už pataisas Konstitucijoje, kai pačios Konstitucijos jau seniai nesilaikoma, todėl žmonės netekę pagrindinių teisių: judėjimo laisvės teisės, sąžinės, žodžio laisvės ir t.t.
Visos pagrindinės religinės konfesijos pasaulyje uždarė savo šventyklas, cerkves ir mečetes. Nors įrodyta, kad žmogus, būdamas maldinėje sąmonės būsenoje, išvengia pačių baisiausių infekcijų ir ligų.
Bijodami mirties, žmonės pasiruošę visuotinei vakcinacijai: faktiškai įsileisti nesuprantamus virusus, jais save užkrėsti, kad bet kuriuo metu, kai imunitetas nusilps, mirtų.
Žmogiškojo bendravimo auksą keičia bendravimu su robotu, netgi švietimo srityje.
Civilizacija išprotėjo…
Paprasčiausiai atsisakius Aukščiausiojo Įstatymo arba Dievo.
Atėjo kosminiai terminai ir civilizacija, atsisakiusi Dievo, sunaikinama. Ji pati save sunaikins. Negali išprotėjusi civilizacija valdyti šiuolaikines sudėtingas sistemas.
Taip įvyko su daugeliu praeities civilizacijų, apie ką liko liudijimai šventuosiuose tekstuose. Pavyzdžiui, Biblijoje apie tvaną, kuris nuplovė tuomet egzistavusią civilizaciją.
Atėjo kritinis laikas. Priartėjo kosminiai terminai.
Koks bus kolektyvinis žmonijos sprendimas?
Ar sugebės ji grįžti prie Dievo?
Ar sugebės kiekvienas mūsų surasti tą tašką savo esybės viduje, iš kurio jaučiasi vienybė su kiekviena Gyvybės dalele ir Meilė visai Kūrinijai?
T.N.Mikušina
Leidinio redaktorius Tatjana Martynenko
