AŠ ESU Jėzus, atėjęs pas jus pamokymams.
Šią dieną aš atėjau tam, kad išsklaidyčiau kai kuriuos jūsų požiūrius ir įsitikinimus, kurie liečia mane ir tą Mokymą, kurį pasauliui atnešiau prieš 2000 metų.
Pagal kosminius matus nedaug praėjo laiko nuo to mano Mokymo perdavimo momento. Tačiau tie iškraipymai, kuriuos daugelis žmonių įnešė, taip iškraipė pirmapradę prasmę, kad aš pats kartais sunkiai susigaudau tų frazių prasmėje, kurios rašytiniu pavidalu pasiliko Evangelijos knygose.
Mano pranašavimas buvo daug platesnis už tą traktavimą, kurį mano mokiniai galėjo suvokti ir užrašyti. Tolesni gi tekstų tobulintojai įnešė vis daugiau ir daugiau iškraipymų. Daugelis iš jų nuoširdžiai manė kaip geriau pateikti turinį, aišku, pagal savo supratimą. Į kitų koncepciją daugelis mano Mokymų duotų nuostatų aplamai netilpo ir jas patyliukais išėmė. Todėl po mano išėjimo iš fizinio plano praėjus vos trims šimtams metų, jūs gavote Mokymą, kuris tik iš tolo primena tikrąjį mano duotą Mokymą. Palyginimui galima pateikti žvakės ir saulės pavyzdį. Tokia proporcija dabartinėje krikščionybėje pasiliko mano Mokymo esmė.
Bet pagrindas buvo įdėtas. Ir Dieviškoji galimybė, kuri buvo duota per mane, prisidėjo prie to, jog Mokymas pasirodė toks gyvybingas, kad labai daugelis ieškančių širdžių daugelį šimtmečių rasdavo šiame Mokyme sau nusiraminimą ir susitaikymą. Mokymo Malonė buvo perduodama ne tiek per pačius evangelijos tekstus, kiek per tuos dalykus, objektus, paveikslus, kuriuos mes prisotindavome savo buvimu. Ir tada atgydavo mano ir Dievo gimdytojos atvaizdas ikonoje.
Ir per mūsų veidus daugelis ieškančių žmonių galėjo tiesiogiai prisijungti prie mūsų buvimo ir tiesiogiai pasisemti Dieviškąją malonę, panaudodami mūsų atvaizdą kaip fizinio plano laidininką.
Tie senoliai, kurie išeidavo į atsiskyrėlių būstus ieškoti Dievo, surasdavo jį savo širdies tyloje. Ir palaima, nekintamas Dieviškųjų apreiškimų palydovas, aplankydavo juos pačiais tamsiausiais žiemos vakarais ir naktimis.
Ir jų sąmonės aušra leido žmonių protuose daugelį šimtmečių laikyti mūsų Mokymo pagrindus. Ir šie pagrindai tiesiogiai buvo perduodami iš senolių širdžių į širdis tų, kas pas juos ateidavo, ieškodami nusiraminimo sielai.
Daugelio pasaulyje širdys liūdėjo, ilgėjosi. Ir dabar labai daugelis liūdi ir ilgisi tikrojo Tikėjimo. Ir labai daugeliui reikalinga pagalba.
Mes naudojame bet kurį fokusą fiziniame plane, kad parodytume savo buvimą ir duotume nusiraminimą toms širdims, kurios taip sugniuždytos ir jaučiasi tokios bedalės, jaučia tokį dvasinį skurdą dėl tikrojo Tikėjimo nebuvimo, kad Dieviškoji galimybė jiems atsiveria Dievo gimdytojos šypsenoje, bažnyčios žvakių pleškėjime.
Kai mes galime, trokštantiems duodame maksimumą iš to, kas yra įmanoma. Ir mūsų neglumina nei Mokymo iškraipymai, nei bažnytinės apeigos. Per visa tai mes galime ištiesti pagalbos ranką toms širdims, kurioms reikalinga mūsų pagalba.
Daugelis žmonių ateina į bažnyčią. Ir mes duodame jiems nusiraminimą. Kiti žmonės ieško savo ypatingo kelio, ir mes jiems duodame.
Nesvarbu, kokiu keliu eina žmonės. Svarbu tai, kokia jų širdžių kokybė ir koks jų Tikėjimo lygis. Ir jie mus suras netgi dykumoje.
Blogiausia, kai žmonės praranda tikėjimą arba kitų žmonių Dieviškąjį troškimą pradeda panaudoti tam, kad gautų kažką sau arba siektų asmeninių tikslų.
Tada, kai aš atėjau, kalbėjau būtent apie tai. Aš sakiau apie knygininkų ir fariziejų veidmainiavimą, kurie po malonia išvaizda ir išmintingais raštų žodžiais daro savo tamsius darbelius ir vakarais iš džiaugsmo trina rankas, nes pavyko gauti eilinę krūvą nekaltų avelių.
Aš ir visi Dievo pasiuntiniai visais laikais pakildavome prieš veidmainiavimą. Dieviškoji Tiesa paprasta. Dieviškoji Meilė visiems atverta. Viskas yra paviršiuje ir tam, kad gautumėte Dieviškąją išmintį, nereikia už tai mokėti pinigų. Dievas viską duoda dykai.
Jums tik reikia surasti siaurą takelį, vedantį jus į Dieviškąją viršūnę tarp tūkstančių kelių ir magistralių, vedančių į aklavietę.
Jums reikia suprasti, kad tikrasis Tikėjimas neturi nieko bendra su apeigomis ir ceremonijomis. Tikrasis Tikėjimas yra jūsų širdyse. Ir Dievas gyvena jūsų širdyse. Ir tiems žmonėms, kurie pažino tikrąjį Dievą, esantį širdyje, nėra skirtumo, į kokią šventovę eiti pasimelsti.
Nesvarbu: einate į budistinę pagodą, į krikščionišką bažnyčią, į sinagogą, į mečetę arba į maldų namus. Jeigu ten einate pas Dievą, jūs rasite jį visur.
O jei einate su tuščia širdimi, tai Dievo niekur nesurasite.
Mechaninis ritualų ir maldų kartojimas, be nuoširdumo ir vidinio Tikėjimo neatneš jums naudos. Galite melstis tūkstantį metų, bet jeigu tuo pačiu savo artimui norėsite pakenkti, tai jūsų malda ir pastangos neverti nė skatiko.
Joks Tikėjimas negali pateisinti tų nusikaltimų, kuriuos darote vardan Dievo.
Prašau jus dėmesingai atsižvelgti į šiandieninius mano žodžius. Aš užjaučiu tuos žmones, kurie ieško Dievo, bet negali surasti. Ir kiek daug tų, kurie jų nuoširdų polėkį panaudoja asmeninei gerovei.
Visa tikėjimo problemos esmė yra jūsų širdyje. Ir galite surasti absoliučiai tikrus ir ištikimus Dievo tarnautojus bet kurioje pasaulio religijoje. Ir ten pat galite surasti tuos, kurie prisidengdami tarnavimu Dievui, tarnauja savajam ego, velniui, kuris užvaldė jų širdis.
Aš atėjau, kad jums priminčiau, jog Tiesa, Dievas, Meilė yra ne jūsų išorėje. Jie yra jūsų viduje. Ir mes padėsime jums surasti šiuos turtus jūsų širdyse. Prašykite mūsų pagalbos. Kreipkitės į mus su šaukiniais ir maldomis. Nuoširdus šaukinys sugeba pasiekti bet kurį Valdovą ir mes negalime jums neatsakyti, nes atsakyti į šaukinį – mūsų priedermė ir mūsų šventa pareiga.
AŠ ESU Jėzus.
Numylėtinio Jėzaus Laiškai publikuojami
knygoje „JĖZUS”
Numylėtinio Jėzaus Laiškuose duodamas nuodugnus Mokymas apie Meilę visai Gyvybei, tame tarpe savo priešams, Mokymas apie išgijimą, Mokymas apie Vidinį Kelią, esantį mūsų širdyse. Numylėtinis Jėzus duoda šiuolaikinėje krikščionybėje prarastas žinias apie Karmos ir Reinkarnacijos Įstatymus, apie Dievo Karalystę kaip mūsų sąmonės būseną.
