Brangūs draugai. Šiame Siriaus leidinyje publikuojame mūsų skaitytojo iš Buriatijos laišką
Aš sveikinu visus einančius!
Noriu išsakyti savo nuomonę, liečiančią Pakylėtųjų Valdovų paskutinius diktavimus.
2007m. kovo mėn. 24d. Maskvoje savo pasisakyme Tatjana Nikolajevna pasakė paprastą tiesą, kurios aš neišmąsčiau. Prieš 2000 metų krūvelė žmonių užsispyrė ir nukryžiavo Jėzų. Jie priėmė sprendimą už visą Izraelio tautą ir iki dabartinių dienų Izraelio tauta išbarstyta ir nežino ramybės.
1918 m. krūvelė žmonių priėmė sprendimą už visą Rusijos liaudį ir sušaudė carą ir jo šeimą. Neišmatuojama kaina sumokėjo ir ligi šiol moka Rusijos tauta.
…Iš to seka, kad kol pagrindinė liaudies masė dar miega, o sprendimą reikia priimti, atsakomybę už viską gali prisiimti labai nedidelė jos dalis, paskutiniu atveju – dvasiškai pasiruošę tam žmonės.
Numylėtinė Motina Marija 2007-06-25 diktavime[1] sako, kad Rusija išėjo į tą savo kelio tašką, kuris numato jos misijos atsivėrimą – tapti aukštai dvasinga šalimi, dvasine pasaulio vedle. Numato, – jei Rusijos liaudis sugebės vieningu širdžių polėkiu susivienyti tautos dvasinės vienybės šūkiu.
O toks susivienijimas įmanomas tik po atgailos. Būtent, tik nuoširdi Rusijos liaudies atgaila atveria jai kelią tolesniam pasistūmėjimui.
Pripažįstant visą tai, aš pamaniau, kad mūsų, kurie visa širdimi priėmė diktavimus ir kurie mėgina perskaitytą įkūnyti gyvenime, yra kur kas daugiau, nei buvo žmonių kiekvienu iš anksčiau paminėtų atvejų. Ir jei mes visi…atgailausime, paprašysime Dievo ir visų, kam Rusija atnešė bėdų ir nelaimių, tame tarpe ir Rusijos sūnų ir dukterų atleidimo ir padovanosim visiems savo meilę ir dėkingumą – tai gali tapti Rusijos atgaila, jos dvasinio susivienijimo pradžia.
Argi nėra mūsų kaltės tame, kaip ėjome, prie ko priėjome ir ką turime ?! Argi ne mūsų pataikavimas ir abejingumas, o kartais ir tiesioginis dalyvavimas buvo to priežastimi? O kas žino, kiek negatyvaus visiems, tame tarpe ir Rusijai, mes pridarėme savo praeituose gyvenimuose?! – Tai aš atsakau į tų, kai kurių, klausimą: „O už ką aš turiu atgailauti?“
Jei žiūrėti iš dabartinių knygininkų ir fariziejų pozicijų, kad jau šaknyse sunaikinti šį reikalą, galima greitai viską apsupti sekančiomis sąlygomis: 2-3 metus aiškintis, kas yra Rusijos sūnūs ir dukterys; 3-4 metus organizuoti ir vykdyti referendumą – atgailauti ar ne; porą metų konkurso tvarka tvirtinti atgailos tekstą, po to jį derinti su prezidentu, cerkve ir t.t. ir pan.
Pamėginsiu truputį supaprastinti šias problemas iš mano supratimo pozicijų.
Rusijos sūnūs ir dukros – tai visi tie, kurie save jais laiko, nepriklausomai nuo tautybės, tikėjimo ir gyvenamosios vietos. Kodėl reikia atgailauti – atsakymas yra aukščiau. Atgailauti turi tik tas, kas pajuto ir suvokė tą būtinybę, kas jau buvo tam pasiruošęs pasąmonės lygyje ir stumtelėjimas iš išorės išryškino tą fiziniame plane. Žmogus gali to nesuprasti protu, bet jei jo širdis virpa, o ašaros nevalingai liejasi pačios – argi jis nepasiruošęs?! Negalima priversti atgailauti, vykdyti masines priemones. Laikui bėgant žmogus viską suvoks ir ateis prie šios atgailos.
Siūlau privalomu pagrindu paimti atgailos žodžius iš Numylėtinės Motinos Marijos 2007-06-25 diktavimo: “ Viešpatie, atleisk man, Viešpatie, atleisk mums, Dangiškasis Tėve. Mes nežinojome, ką darome. Mes pasikliovėme savo kūniškais raumenimis ir per nesupratingumą pridarėme daug bėdų. Prašau, Viešpatie, išklausyk mūsų maldas. Atleisk mums, Viešpatie už viską, ką mes sukūrėme, už visas bėdas ir nelaimes, kurias mes atnešėme pasauliui. Viešpatie, jei tam bus Tavo Valia, ateik į mūsų šalį, suteik mums išminties ir padėk sekti Tavo Keliu“.
Aš manau, būtina papildyti aukščiau išdėstytą, tekstu:
„Viešpatie, atleisk man taip pat visas nuodėmes, valingai ar nevalingai padarytas šiame ir praeituose gyvenimuose – aktyvume prieš Motiną Rusiją, jos sūnus ir dukteris, visus, kas buvo su ja karmiškai surištas. Aš taip pat prašau atleidimo visų Rusijos sūnų ir dukrų, visų, prieš ką kada nors pažeidžiau Didįjį Įstatymą. Pats aš atleidžiu visiems, kurie pažeidė Didįjį Įstatymą mano atžvilgiu. Priimkite visi mano meilę ir dėkingumą. Aš myliu jus visus. Amen“.
Kiekvienas gali pridurti prie pagrindo tai, ką jis pats jaučia širdimi.
Gal būt, daug kam jūsų tai bus netgi misija šioje laiko atkarpoje.
Mes privalome atsiminti, kad į mus žiūri ne tik Pakylėtieji Valdovai, bet ir šimtai milijonų tų, kas įvairiu laiku vaikščiojo Rusijos keliais, norėjo ir negalėjo įsikūnyti šiuo metu. Jie praleido mus į šį įsikūnijimą, kaip geriausius su viltimi, kad mes čia padarysim viską, kas įmanoma Rusijos, o paskui ją ir visų kitų, dvasiniam atgimimui. Iš savo pusės jie visi viską padarė: dangiškoji Rusija visu spindesiu pasiruošusi nusodinimui į fizinį planą, dabar mūsų eilė. Ar mes turime teisę dabar laukti?!
Su meile, Valerijus
Buriatija.
[1]Apie dvasinę Rusijos misiją
Motina Marija
2007m. birželio 25d.
AŠ ESU Motina Marija, atėjusi pas jus šią dieną. Aš taip džiaugiuosi, kad Dieviškoji mūsų bendravimo galimybė ir toliau tęsiasi, aš taip džiaugiuosi vėl pas jus ateidama pokalbiui. Ak, jeigu jūs žinotumėte, kaip daug ką aš norėčiau jums perduoti ir, jei nebūsite prieš, tai mes pradėsime nuo pačio svarbiausio. Mes pradėsime nuo naujos Dieviškosios malonės, kuri pateikta tiesiog šiomis dienomis Karminės Valdybos posėdyje, kuris dabar vyksta.
Aš skubu jums pateikti džiaugsmingą žinią! Jūs žinote, kad aš esu Rusijos globėja ir jūs žinote, kad šios šalies liaudis nuo seno suteikia man savo dėmesį maldose. Aš padedu išgyjant, mano ikonos turi stebuklingą poveikį, jos gina ir išgydo tuos, kuriems reikalinga apsauga ir pagalba.
Aš uždedu savo buvimą ant daugelio mano atvaizdų ikonų pavidalu ir pagal mano veido, akių išraišką, jūs galite visada sužinoti atsakymus į jus jaudinančius klausimus. Aš siekiu bendravimo su jumis ir aš suteikiu visą pagalbą, kuri yra mano jėgoms, numylėtiniai mano vaikai.
Aš ką tik grįžau iš Karminės Valdybos posėdžio. Ir ta džiaugsminga žinia, kurią aš noriu jums pranešti, liečia mano mylimą Rusiją. Jūs žinote, kad šiai šaliai paruošta didi misija – vesti paskui save tautas dvasiniu Keliu. Ir štai, pagaliau, dabar atvertas kelias ir Rusija išėjo į tą savo kelio tašką, iš kur jau matoma būsima misija, tą savo kelio tašką, kuris numato misijos atskleidimą.
Jūs žinote, kad daugelis praeities pranašų kalbėjo apie didingą šios šalies vaidmenį ir misiją. Vienok praktikoje viskas susidėliodavo tiesiogiai priešingu būdu ir tas Rusijos paveikslas, kuris susiklostė per paskutinius dešimtmečius vakaruose, nėra labai patrauklus.
Mes dėmesingai sekėme tų individų vystymąsi, kurių likimai surišti su Rusija ir kas įsikūnija Rusijoje daugelį šimtmečių. Ir jūs žinote, mes priėjome išvados, kad geriausių savo atstovų dėka Rusija užsitarnavo teisę stoti į dvasinio pasaulio vedlio Kelią. Aš prašau jūsų nepainioti šio vaidmens ir šios misijos su tuo vaidmeniu, kurį visas pasaulis dar visai neseniai prikišdavo Rusijai, arba kaip ji tada vadinosi, Tarybų Sąjungai.
Dabartinis vaidmuo kažkuo tai yra tiesiog priešingu anksčiau prisiimtai misijai. Ir šis skirtingumas surištas su tuo, kad Rusija pašaukta tapti labai dvasinga šalimi. Būtent dabar prie viso atrodančio dvasingumo nebuvimo dedami būsimos dvasingos šalies pagrindai. Būtent dabar Rusijos tauta, pavargusi nuo beviltiškumo ir netikėjimo, pasiruošusi veržtis į Dieviškosios malonės šaltinį, stoti ant kelių ir ištarti savo širdyje:
“Viešpatie, atleisk man, Viešpatie, atleisk mums, Dangiškasis Tėve. Mes nežinojome, ką darome. Mes pasitikėjome mūsų kūniškais raumenimis ir mes dėl savo neprotingumo sukūrėme daug nelaimių. Prašau, Viešpatie, įsiklausyk į mūsų maldą. Atleisk mums, Viešpatie, už viską mūsų sukurtą, už visas bėdas ir nelaimes, kurias mes atnešėme pasauliui. Viešpatie, jeigu tam bus Tavo Valia, ateik į mūsų šalį, atvesk mus į protą ir padėk sekti Tavo Keliu“.
Ir būtent po to, kai Rusijos tauta savo geriausių sūnų ir dukrų asmenyje bus sugebanti atgailai savo širdyje, atsivers šiai šaliai nematyta Dieviškoji galimybė.
Jūs labai greitai susidursite su dideliu dvasingumo sprogimu Rusijoje. Ir jums neturės reikšmės, į kokią šventyklą eiti ir kokioje šventykloje nusilenkti ir atsiklaupti. Todėl, kad savo sąmonėje jūs pakylate į tą Dieviškąją viršūnę, iš kurios nesimato praeities prieštaravimų tarp skirtingų tikėjimų ir religijų. Jūsų širdys prisipildys tokia Viešpaties malone, kad jūs nustosite jausti bet kurias negatyvias reakcijas jūsų artimiesiems, kurie į jus nepanašūs. Vieningame širdžių polėkyje reikia susivienyti. Reikia susivienyti po nacijos dvasinės vienybės šūkiu. Tik po atgailos įmanomas dvasinis susivienijimas ir tik po dvasinio susivienijimo Rusija bus sugebanti nusodinti į fizinį planą tuos geriausių žmonijos atstovų dvasinių darbų pavyzdžius, kurie dabar sukurti subtiliame plane ir pasiruošę nusodinimui.
Aš turiu jums pasakyti, kad Rusijos ateitis surišta ne su atsidavimu atitinkamam tikėjimui, o su religine tolerancija bet kuriai tikrajai nuolankumo Dievui apraiškai. Aš nesakau apie tas religinės tolerancijos nebuvimo apraiškas, kurios buvo praeityje. Aš sakau apie naują, kokybiškai naujame sąmonės lygyje, kuris patalpins Dieviškumą ir suderins visus prieštaravimus, kuriuos nelabasis žmogiškasis protas specialiai paaštrindavo paskutinių tūkstantmečių bėgyje.
Aš atėjau pas jus šią dieną, kad pateikčiau jūsų sąmonei būtinybę suvokti Rusijos tautos misiją. Aš atėjau ne tam, kad jūs didžiuotumėtės, o tam, kad jūs atsitiestumėte dvasia ir galėtumėte pakilti į naują vystymosi viją. Naktis, tamsi naktis Rusijai pasibaigė. Išeikite švintant ir pažiūrėkite, kaip kyla saulė. Štai lygiai taip ir Dieviškosios sąmonės saulė pradėjo švisti Rusijos žmonėse.
Nustokite žvilgčioti į Vakarus. Nustokite imti tuos pavyzdžius, kurie ne tik nenaudingi, bet ir kenksmingi. Jūsų misija – nešti naujus pavyzdžius. Labai greitai viso žemės rutulio tautos nustebę įsiklausys ir įsižiūrės į tuos pakitimus, kurie vyksta Rusijoje. Pakitimai šioje šalyje ateis ne iš valdžios, ne iš politikų ir ekonomistų, pakitimai šioje šalyje ateis iš žmonių širdžių ir šių pakitimų neįmanoma bus nepastebėti.
Kiekvieną kartą, kai jūs žiūrite į akis vėl į įsikūnijimą ateinantiems mažiems žmonėms, stenkitės suprasti laišką, kurį neša savyje šios akys.
Į jūsų pareigą įeina padėti naujai kartai ne tik gauti viską būtiną materialiame plane, į jūsų užduotį įeina duoti kiekvienam vėl į įsikūnijimą ateinančiam pagalbą įvykdant savo Dieviškąją paskirtį.
Būtent dabar pradėjo ateiti į įsikūnijimą individai, kurie padarys Rusiją dvasine pasaulio sostine. Nepraleiskite savo pasaulinio tarnavimo šanso. Suteikite pagalbą šiems Žemės vaikams, naujos rasės atstovams.
Dabar aš pasiruošusi pradėti Palaiminimą. Aš atėjau šią dieną, kad duočiau dalelę savo širdies, dangiškąją malonę tiems, kas skaito mano laišką. Aš atėjau tam, kad perduočiau jums visą mano Meilės, Tikėjimo ir Vilties momentumą.
Aš prašau jūsų vieno: niekada nepamirškite per einamuosius dienos reikalus savo prigimties ir savo Dieviškosios paskirties.
Aš jus myliu visa savo širdimi ir pasiruošusi pagal pirmą jūsų šauksmą suteikti pagalbą tiems, kam ji reikalinga.
AŠ ESU Motina Marija, buvau su jumis šią dieną.
http://sirius-ru.net/
Leidinio redaktorius Tatjana Martynenko mtv757@yandex.ru
Taika jums, Šviesa ir Meilė!
