Didžioji Centrinė Saulė

Fizinės arba dvasinės energijos sūkurys; ji yra centrinis visų pasaulių, kuriuos ištraukia iš savęs arba įtraukia savo magnetu, sistemos darinys. Mikrokosmose ir Makrokosmose centrinė saulė yra svarbiausias energijos šaltinis, atomų, ląstelių, žmogaus(širdies centro), augalų ir Žemės gelmių energetinių tarpusavio mainų mazgas arba sūkurys. Didžioji Centrinė Saulė taip pat vadinama Didžiuoju Centru ir yra kosmoso centras; tai visos fizinės-dvasinės kūrinijos šaltinis; Kosminio Kiaušinio branduolys arba baltaliepsnė širdis. (Mūsų galaktikos sektoriuje Didžiosios Centrinės Saulės židinys yra Dievo Žvaigždė Sirijus.) Saulė po saulės yra dvasinė Priežastis, glūdinti už fizinio pasireiškimo, kurį mes regime kaip mūsų fizinę saulę ir visas kitas žvaigždes bei žvaigždžių sistemas, matomas ir nematomas, įskaitant ir Didžiąją Centrinę Saulę. Kosmoso Saulė po saulės suvokiamos kaip Kosminis Kristus-Žodis, kuris chaosui davė formą, o dvasinius pasaulius drapiravo fiziškai. Šitaip Saulė po saulės yra dievo Sūnus, individualizuotas Kristaus AŠ, švytintis visu savo grožiu už sielos ir jos vienas per kitą prasiskverbiančios sąmonės dangalų, kurie vadinami keturiais žemaisiais kūnais. Tai yra Žmogaus Sūnus – kiekvieno Dievo apsireiškimo „Saulė”. Saulė po saulės minima kaip „teisuoliškumo Saulė”, gydanti protą, apšviečianti sielą ir visus jos namus, taip pat kaip „Dievo garbė”, Keturkampio Miesto Šviesa(Mal 4:2; Apr21:23.)