(2021-03-19) Kovo 20 – pavasario lygiadienio Diena – Žemės Diena

Mūsų Žemės planetoje beveik 8 milijardai.
Kiekvienas turime savo likimą, problemas ir pasiekimus, savo tikslus.

„Žemė – tai tas vienintelis, ką mes turime bendrą“, – sakė amerikiečių rašytojas ir ekologijos aktyvistas Wendell Berry.

Bet ar daug kas iš mūsų susimąsto apie mūsų vienybę su planeta ir tarpusavio įtaką vienas kitam? Mes stengiamės nepastebėti to blogio, kurį darome Motinai Žemei: upių, jūrų ir vandenynų užteršimu, miškų kirtimu, gyvūnų naikinimu. Išsiurbiame iš jos gelmių viską, ką tik galime paimti, apriboti tik savo techninėmis galimybėmis.

Kodėl tai vyksta? Juk yra tiek daug žmonių, kurie myli savo artimus ir draugus, gyvūnus ir augalus. Mes grožėdamiesi fotografuojame salėtekius ir saulėlydžius, gamtos grožį, važiuojame atostogauti į gamtą. Ir tuo pačiu, po savęs paliekame šiukšles, kertame medžius laužui. O kažkas domisi medžiokle. Kaip visa tai derinasi?

Viso to priežastis yra neišmanymas, tamsumas.
Neišmanymas – tai žinių stoka, neišsilavinimas, neišsivystymas, atsilikimas.
Šnekamąja prasme – tai neišsiauklėjimas, nemandagumas. Derinyje su kitomis sąvokomis, neišmanymas gimdo tai, ką mes vadiname blogiu.

Štai jos, blogio formulės:
neišmanymas + religija = terorizmas
neišmanymas + valdžia = tironija
neišmanymas + laisvė = chaosas
neišmanymas + pinigai = korupcija
neišmanymas + skurdas = nusikaltimas
neišmanymas – visokio blogio šaknis

Didysis senovės romėnų politinis veikėjas, oratorius, filosofas Markas Tulijus Ciceronas, gyvenęs pirmąjame amžiuje prieš mūsų erą, apie neišmanymą yra pasakęs:
„Neišmanymas – proto naktis, naktis be mėnulio ir žvaigždžių“.

Būtent neišmanymas didelę žmonijos dalį panardino į būseną, panašią į miegą atmerktomis akimis. Mes nuolat veikiame, bet tuo pačiu beveik visada nesąmoningai, veikiami įpročių, remdamiesi svetimais patarimais ar pasufleravimais, nesistengdami giliai suvokti apie savo sprendimų pasekmes. Atsirado plačiai paplitęs šūkis „nesureikšminti“. Tokio paviršutiniško, abejingo požiūrio į viską pasekoje atsirado tai, kad naujienose mes pastoviai girdime apie terorizmą, tironiją, chaosą, korupcijas ir kitus nusikaltimus, kurie paplitę visame pasaulyje. Ir tuo pačiu metu vis dažniau girdime naujienas apie gamtos anomalijas ir šilumą šiaurėje, apie gaisrus, žemės drebėjimus ir potvynius. Patvirtinimai, kad visa tai yra susiję, vis dažniau girdimi iš specialistų.

Gamtinės kilmės kataklizmų statistika per pastaruosius 5 metus rodo, kad jų 3 kartus padaugėjo. Mokslininkų paskaičiavimais, nuo stichinių nelaimių per tą laiką, vienu ar kitu laipsniu, nukentėjo daugiau nei 2 milijardai žmonių. Tai kas ketvirtas mūsų planetos gyventojas.
Mokslininkai pažymi tą faktą, kad daugiausia audrų, žemės drebėjimų ir įvairių rūšių klimatinių nukrypimų vyksta daugiausia socialiai ir politiškai nesėkminguose regionuose. Žemė jaučia žmogiškąjį pyktį ir neapykantą, ir savaip reaguoja į tai. Jei nieko nekeisime, žmonija gali žūti.

Mums laikas skubiai prabusti ir užtaisyti pasaulio, kuriame mes gyvename, pažinimo spragas.
Prabusti, atsikratyti sapno atviromis akimis – reiškia pradėti gyventi sąmoningai.
Tai mums suteiks šansą pasikeisti ir išgelbėti gyvybę Žemėje, o tai reiškia ir savo asmeninę, kadangi mes – Žemės vaikai. Mes su ja esame vienyje.

Pažinimas yra begalinis. Mes išskirsime tik 3 pagrindinius tvirtinimus, kurių suvokimas padės pakeisti pasaulį į gerąją pusę.
1. Žemė – gyvas organizmas. Žmogus – jo dalis.
2. Viskas pasaulyje tarpusavyje susiję.
3. Meilė – svarbiausioji kuriamoji jėga ir raktas į problemų sprendimą.

Panagrinėsim kiekvieną tvirtinimą.

1. Žemė – gyvas organizmas. Žmogus – jo dalis.

Apie tai, kad Žemė gyva, mokslininkai kalba jau 200 metų.
Hipotezė apie gyvąją Žemę neoficialiai buvo nagrinėjama TSRS 80-asiais metais. Taip ekspedicija, vadovaujama Prietaisinių aplinkos ir geofizinių prognozių stebėjimų centro vadovo Igorio Nikolajevičiaus Janickio, aptiko, kad giluminių helio dujų sklidimas iš plyšių, žemės plutos įtrūkimų rajonuose, keletą kartų per parą stipriai padidėdavo ir taip pat stipriai sumažėdavo, lyg žemės gelmėse kvėpuotų milžiniška gyva būtybė.

Tuo pat metu mokslų daktaras V.Makarovas, nagrinėdamas specialiai apdorotas, žemės plutos įtrūkių rajonų kosmines nuotraukas, jose atskleidė liudijimus apie periodinius magnetinio lauko intensyvumo svyravimus parų ir mėnesių laikotarpiais, kas sutapo su I.Janickio atradimais.

Paaiškinimą šiems reiškiniams pateikė žemės magnetizmo, jonosferos ir radio bangų sklidimo instituto darbuotojas, profesorius V. Lugovenko. Jis tvirtino, kad Žemė kvėpuoja, kaip ir bet kuri būtybė, bet ne oru, o energija. Jos plaučiais galima vadinti visą planetos paviršių apimantį energetinį tinklą, apie kurio egzistavimą yra pareiškę daugelis mokslininkų: E. Hartmanas, M. Karry, Z.Vittmann, F. Peiro ir kiti.

Dabar sąvoka „Žemės kvėpavimas“, kuris yra vienas iš gyvybės požymių, moksliniame pasaulyje priimamas rimtai. Nagrinėjant šį fenomeną, tyrinėtojai aptiko dar vieną gyvo organizmo požymį – susierzinimą, t.y. organizmo sugebėjimą reaguoti į dirgiklius. Pasirodo, kad ji reaguoja į poveikius tiek iš kosmoso pusės, tiek ir iš žmogaus pusės. Prietaisai fiksavo sutankėjusį „kvėpavimą“ artėjant potencialiam pavojui, pavyzdžiui kometai, ir jo išsilyginimą, esant pozityviams didelių žmonių grupių veiksmams, pavyzdžiui religinių švenčių metu.

Senovės graikų deivės Gajos, įasmeninančios Žemę, vardu pavadinta hipotezė teigia, kad tai superorganizmas, kuris savireguliacijos pagalba sugeba palaikyti savo pagrindinius parametrus pastoviame lygyje. Lygiai taip pat, kaip bet kuriame gyvame organizme yra normali kūno temperatūra, kuri gali svyruoti tam tikrose ribose, taip ir Žemė pati palaiko savo „kūno“ normalią temperatūrą, kuri neviršija ribų nuo minus 93,2 laipsnio (Antarktidoje 2010 m.) iki plius 70,7 (Irano dykumoje 2005m.). Palyginimui žmogaus kūno temperatūra gali svyruoti nuo plius 20 iki plius 45 laipsnių.

Kvėpavimas, susierzinimas, savireguliacija – tai tik kai kurios mūsų planetos savybės, kurios leidžia mokslininkams kalbėti apie tai, kad Žemė – gyvas, daugiau nei organizmas.
Be to, kai kurie mokslininkai priėjo išvados, kad Žemė, ne tik gyva, kvėpuojanti, bet ir protinga būtybė.

Profesorius iš Didžiosios Britanijos Sidney Jackson rašo: „Mus supančiame pasaulyje…energoinformacinį lauką turi ne tik gyvi organizmai, bet ir aplamai visi daiktai – ar tai būtų akmuo, kėdė ar butelio šukė. Tačiau… protingos būtybės energoinformacinis laukas kardinaliai skiriasi…Pirmojo tipo lauką turi tik trys rūšys iš visų mums žinomų būtybių. Tai žmogus, delfinas ir Žemė. Iš tikrųjų, planeta, kuri yra mūsų lopšys, tai ne paprasčiausiai rutulys, sudarytas iš metalų, mineralų, vandens ir organinių medžiagų. Ji protinga būtybė, dalis didžiosios visatos bendrijos“.

Kaip teigia daugelis tyrinėtojų, subtiliuoju Žemės kūnu arba siela yra jos noosfera. Ir ši sąvoka byloja apie neišardomą planetos ryšį su žmonija.

Noosfera ( iš graik. noos – protas ir sphere – sfera ) – Žemės apvalkalas, formuojamas žmogaus proto, nauja evoliucinė biosferos būsena, kuriai esant, protinga žmogaus veikla tampa lemiamu jos vystymosi veiksniu. Šį terminą pasiūlė prancūzų matematikas Eduardas Lerua, kuris traktavo ją, kaip „mąstantį“ apvalkalą, kuris formuojasi pagal žmonijos sąmonę. Nors pradinė koncepcija priklausė akademikui V.I. Vernadskiui.

Prisiminkime, kad Žemė turi Biosferą, apie 50 km apvalkalą, kur gyvuoja maždaug 8,7 milijonai gyvų būtybių rūšių, tame tarpe žmogus.

Vernadskis rašė: „Žmogus …biosferoje pasireiškia savo mityba ir…dauginimusi taip pat, kaip ir visi kiti gyvi organizmai. Tačiau visa žmonijos masė labai menka…Protas viską keičia. Juo vadovaudamasis, žmogus naudoja visą, aplink jį esančią medžiagą,… ne tik savo kūno konstravimui, bet taip pat ir savo visuomeninio gyvenimo reikmėms. Ir šis naudojimas jau pasireiškia didele geologine jėga“

Šiuolaikiniai mokslininkai noosferos sąvoką nagrinėja plačiau. Taip pat, kaip subtilusis žmogaus kūnas savyje laiko jo protingos veiklos rezultatą, įskaitant visą dvasinę, sukauptą per gyvenimą, taip ir noosferoje yra visa gyvosios Žemės, per milijonus jos gyvavimo metų sukaupta informacija. Ir ne tik jos pačios, bet ir žmonių, nes jų subtilieji kūnai nematomai sujungti su noosfera. Kai kurie specialistai teigia, kad noosferoje amžiams lieka visų, kada nors Žemėje gyvenusių žmonių, kiekviena mintis, kiekvienas žodis.

Darant išvadas apie tai, kad Žemė – gyvas protingas organizmas, o žmonija – jos dalis, mes logiškai prieiname prie antrojo patvirtinimo.

2. Viskas pasaulyje yra tarpusavyje susiję.

Ar gali lašas būti atskirtas nuo vandenyno, ar vandenynas nuo lašo? Ne. Jie yra tarpusavyje susiję. O žmogus yra iš žmonijos? Prisimindami noosferą galime pasakyti, kad ir mes, kaip ir vandenyno lašai, esame tarpusavyje susiję ir veikiame vienas kitą ir visą planetą. Ir planeta mus veikia. Be to, mes visi ir kiekvienas atskirai esame kosmoso dalis. „Emocinė“ planetos būsena atspindi kosmines katastrofas, vykstančias už milijardų kilometrų nuo jos. Per noosferą šios katastrofos paveikia žmones, sukelia jų energijos, emocinės sferos, sveikatos pokyčius.

Kažkada apie vienybę daugiausia buvo kalbama filosofiniuose ar religiniuose šaltiniuose. Mūsų laikais ir mokslo bendruomenėje prieinama prie nuomonės apie vienybę pasaulyje. Visi mus supančio pasaulio objektai susideda iš elementariųjų dalelių, kurios skirtingai sąveikaudamos tarpusavyje suformuoja įvairias lauko struktūras su skirtingais parametrais. Visi šie laukai sudaro vieną Žemės planetos elektromagnetinį lauką. Savo ruožtu Žemė taip pat nėra izoliuota nuo įvairių kosminių spindulių poveikio, todėl vienybės mąstelis yra daug didesnis už planetos lygį. Fizikoje atsirado „kvantinio susipynimo“ ir „kvantinės superpozicijos“ sąvokos, kurios yra žingsniai link pasaulio vienybės realizavimo moksliniu požiūriu.

Bet ką to suvokimas duoda paprastam žmogui?

Jei mes tikrai žinome savo vienybę su visu pasauliu, tada pripažįstame, kad kenkdami jam ar atnešdami naudą, tai darome sau. Kuris psichiškai sveikas žmogus nori sau pakenkti? Niekas. Bet mes visi trokštame džiaugsmo, kurį teikia meilė. Pamąstymai apie vienybę priveda prie trečiojo svarbaus patvirtinimo.

3. Meilė yra pagrindinė kūrybinė jėga ir raktas į problemų sprendimą.

Meilės priešingybė yra neapykanta. Šis jausmas gali būti labai intensyvus. Tačiau ši galia yra destruktyvi. Tai sukelia tai, ką žmonija kenčia labiausiai: karai, konfliktai, žmogžudystės, įvairiausios kovos, neapykanta tiems, kurie skiriasi, kitaip mąsto, elgiasi kitaip, sudaro konkurenciją. Neapykantos jėga gali būti didžiulė ir lemti pergalę kovoje, tačiau ji niekada neatneš tikro džiaugsmo, kurio žmonės ilgisi. Tik meilė teikia džiaugsmą.Meilės jėga yra kūrybinė: žmogaus gimimas, meno kūrinio sukūrimas, rūpinimasis gyvūnais ir gamta, gelbėjimas tų, kuriems blogai, draugystės, atjautos, gailestingumo ir palaikymo apraiška. Net nusikaltėlis turi kažką, ką jis myli. Tikra meilė gali nuginkluoti neapykantą, ištirpdyti problemą.

Be meilės prarandama žmogaus gyvenimo prasmė.

Kodėl taip svarbu suvokti meilės galią? Yra daug teorijų, kaip pasiekti tikslą: nugalėti konkurentą, nugalėti priešą, išspręsti problemą. Daugumoje jų pateikiamos rekomendacijos su vienokiais ar kitokiais smurto elementais: fizine ar informacine įtaka, manipuliavimu, gudrumu ir net apgaule. Štai kodėl problemos Žemėje nemažėja, tačiau agresijos lygis auga. O planeta, kaip sakėme, reaguoja į nelaimes ir stichines nelaimes.

Bet pasirodo, kad viską pasaulyje galima pasiekti su meile. Štai kelios citatos iš garsaus tyrinėtojo, sociologo ir kultūrologo Pitirimo Aleksandrovičiaus Sorokino knygos, daugelį savo gyvenimo metų paskyrusio nesuinteresuotos meilės įtakos žmogui ir visuomenei tyrimui. 1947 m. Sorokinas pateikė „žmonijos gelbėjimo“ programą, pagrįstą „altruistine meile ir elgesiu“.

Jis meilę vertino kaip energiją, neturinčią žinomų fizinių parametrų, bet kaip „sugebėjimą sukelti veiksmą ar efektą“. Sorokinas rašė: „Nesavanaudiškos meilės energija gali būti gigantiška kūrybinė, atsinaujinanti ir terapinė jėga. Kai tai bus geriau suprasta, pagarbiai suvokta ir išmintingai naudojama, ji galės reikšmingai padėti išsivaduoti žmonijai nuo sunkiausių jos ligų – karų, nusikaltimų, beprotybės, skurdo ir ydų“.
„Meilė pasireiškia skirtingais aspektais“

“Biologinis meilės energijos aspektas pasireiškia pačioje gamtoje … Dažnai vadinamas” gyvybės energija”, jis paslaptingai sujungia įvairias neorganines energijas į ryškią gyvo vienaląsčio ar daugialąsčio organizmo vienybę.”

„Tėvų rūpinimasis palikuonimis jų bejėgiškumo laikotarpiu, rūpinimasis, kuris kai kurioms rūšims, tokioms kaip Homo sapiens, turėtų trukti keletą metų, yra akivaizdesnis biologinės meilės energijos pasireiškimas. Be jo tokios rūšys būtų išnykusios“.

„Pasirodo, kad meilė įvairiomis formomis yra vienas svarbiausių ilgaamžiškumo ir geros sveikatos veiksnių …“

„Vaikams motinos meilė yra gyvybiškai būtina būtinybė. Negavę meilės šilumos, jie alpsta ir miršta taip greitai, lyg silpnėtų ir mirtų dėl infekcijos, alkio ar netinkamos dietos. Vieną iš… tyrimų… atliko Rene A. Spitzas. Jis sukūrė filmą apie 34 vaikų globos namų auklėtinių mirtį, kurie turėjo visą būtiną globą vaikų namuose, išskyrus motinos meilę. Jos nebuvimas buvo … mirties pagrindas. Po trijų mėnesių vaikai, atsiskyrę nuo tėvų, prarado apetitą, negalėjo užmigti… 27 pamestinukai mirė per pirmuosius savo gyvenimo metus, septyni – per antruosius…”

“Mylėti ir būti mylimam yra neabejotinai svarbiausias vitaminas, reikalingas sveikam žmogaus augimui ir laimingai gyvenimo eigai.”

„… Meilės energija tarnauja žmonijai daugeliu kitų būdų. Taigi ji … gali tai padaryti … kaip geriausias tarpžmogiškos agresijos, priešiškumo ir kovos „gesintuvas“.

Meilė gali sustabdyti karą.
Pavyzdys yra istorija apie Ašoką, senovės Indijos Maurjų imperijos valdovą.

„Po įžengimo į sostą 273 m. Ašoka, kaip ir jo pirmtakai, pirmuosius 12 metų praleido … karuose … Iš užrašų, padarytų Ašokos įsakymu, sužinome, kad karų siaubas sukėlė jam gilų gailestį, gilios gėdos ir supratimo jausmą … karo beprasmybė kaip ramybės ir socialinio tobulėjimo priemonė … Todėl 259 m. Jis įėjo į budistų ordiną kaip vienuolis. Ši data žymi visišką paties Ašokos ir jo politikos transformaciją … Laimingasis imperatorius-užkariautojas pavirto … taikos, atjautos, meilės ir gerų darbų apaštalu. Jis pradėjo … taikyti … „gerumo, gailestingumo, tolerancijos, teisingumo, tyrumo, mandagumo politiką“, ypač susijusias su užkariautomis tautomis ir išsivadavimo iš „sunkumų, smurto, žiaurumo, baimės, arogancijos ir pavydo“. Tuo jis sugebėjo užtikrinti taiką beveik 70 metų“.

„Stulbinantys … tokių pertvarkymų precedentai yra pasiekiami taikaus žmonių, kultūrų ir socialinių institucijų pertvarkymu … religijų ir meilės etika … Jėzus, Buda, Mahavira, Lao Dzi, Konfucijus ir Pranciškus Asyžietis neturėjo ginklų, fizinės jėgos, turtų …, kad galėtų daryti įtaką milijonams ir nustatyti istorinius tautų ir kultūrų likimus. Kad pasiektų savo galią, jie nekvietė neapykantos, pavydo, godumo ir kitų savanaudiškų aistrų … Net ir fiziškai jų kūnai nebuvo sunkiasvorių čempionų kūnai. … Jie suteikė naujų formų … milijonų požiūriui ir elgesiui, pertvarkė kultūras ir socialines institucijas ir reikšmingai sąlygojo istorijos eigą“.

„Vienintelis jų ginklas buvo paslaptinga meilės energija. Dėl šios priežasties jų įtaka yra neginčijamas beribės meilės jėgos esmės pasireiškimas“.

“Nė vienas iš didžiausių užkariautojų ir revoliucijos lyderių net iš tolo negali konkuruoti su šiais meilės apaštalais jų darbo sukeliamų pokyčių reikšmingumu ir ilgaamžiškumu.”

„Apmąstant … meilės energijos apraiškas, galima … sutikti su … senąja tiesa apie meilės galią, kurią paskelbė Gandhi ir Dostojevskis.

Dostojevskis išmintingai pataria: „Mylėk visą Dievo kūrinijq, ir visumą, ir kiekvieną smiltelę. Mylėk kiekvieną lapą, kiekvieną Dievo spindulį. Mylėkite gyvūnus, mylėkite augalus, mylėkite kiekvieną daiktą. Mylėsite kiekvieną daiktą ir suprasite Dievo paslaptį daiktuose. … Ir jūs pagaliau įsimylėsite visą pasaulį su visuotine, visuotine meile … Prieš kitą mintį stovėsite sumišęs, ypač matydamas žmonių nuodėmę, ir paklausite savęs: „Ar turėčiau tai priimti jėga ar su nuolankia meile?” Visada nuspręskite: „Aš imsiuosi su nuolankia meile“. Nuspręskite tai kartą ir visiems laikams, ir galėsite užkariauti visą pasaulį. Mylintis nuolankumas yra baisi jėga, … į kurią nieko panašaus nėra“.

Pateikėme 3 svarbius teiginius:
1. Žemė yra gyvas organizmas. Žmogus yra jo dalis.
2. Viskas pasaulyje yra tarpusavyje susiję.
3. Meilė yra pagrindinė kūrybinė jėga ir raktas į problemų sprendimą.

Laikydami juos savo požiūrio į žmonijos problemas pagrindu galite pradėti keisti pasaulį, pradėdami nuo savęs:
„Aš tave myliu, Motina Žeme!
– Aš myliu jus, žmonės!
“Su kitais aš elgiuosi taip, kaip norėčiau, kad kiti su manimi elgtųsi”.

Jei 1% gyventojų šie žodžiai taps gyvenimo principais, tai ji pradės sparčiai keistis į gerąją pusę: ir štai jau karai ir konfliktai sustabdyti, nėra vargšų ir alkanų, visiems pakanka vietos po saule, ekonominės krizės praeityje, biosfera išvalyta nuo mūsų neišmanymo pasekmių, o noosfera – nuo mūsų agresijos. Tai tarsi pabudimas iš nakties košmaro saulėtą rytą.

„Labas rytas, Motina Žeme! Mes pasiruošę naujai dienai …… “

Šaltiniai:

1. Vladimiras Ivanovičius Vernadskis ir jo noosfera
http://www.vernadsky.ru/files/Noosfera/noosfera_2_2018_god.pdf
2. Hipotezės: Žemė yra gyva būtybė I. Voloznevo „Anomalios žinios“ 2014 m
https://yandex.ru/turbo/paranormal-news.ru/h/news/gipotezy_zemlja_zhivoe_sushhestvo/2014-02-09-8503
3. Biosfera yra pasaulinė ekosistema. V.I mokymai Vernadskis apie biosferą. Gyvoji substancija, jos funkcijos. Biomasės pasiskirstymo Žemėje ypatybės https://bingoschool.ru/manual/207/
4. V.I. Vernadskio mokymas apie biosferą ir noosferą
https://studopedia.ru/4_66725_uchenie-vi-vernadskogo-o-biosfere-i-noosfere.html
5. Kas yra noosfera? Sąvokos apibrėžimas ir esmė.
https://www.vseznaika.org/philosophy/chto-takoe-noosfera-opredelenie-i-sut-ponyatiya/
6. Meteorologiniai rekordai. https://ru.wikipedia.org/wiki/Weather_records
7. Vernadskio noosfera: kas tai yra ekologijoje ir biologijoje https://cyberlesson.ru/nanosfera-jeto/
8. Mes visi esame vienas. Moksliniai įrodymai https://ayfaar.ru/articles/my-vse-ediny-nauchnye-obosnovaniya
9. PASLAPTINGOJI MEILĖS ENERGIJA P. A. Sorokinas (sociologas) https://nowimir.ru/DATA/040022.htm