Meilė…
Naujajame Testamente sakoma: „Dievas yra meilė“.
Tačiau žmonės meilės sampratoje pateikia visiškai kitokias prasmes. Ir tai, ką dabar dauguma supranta kaip meilę, kažkaip neatitinka Dievo. Į šią šventą sampratą įtraukta daugybė iškraipymų.
Mūsų pasaulis yra dvejopas. Iškraipymai buvo įvesti į bet kokią savybę. Meilė nėra išimtis.
Kai mylime ką nors – savo tėvus, vyrus ir moteris, vaikus ar savo augintinius, pirmiausia tai darome dėl savęs. Mes iš jų tikimės abipusio jausmo ir tam tikrų veiksmų. Mes stengiamės kontroliuoti artimųjų gyvenimą, todėl dažnai mūsų santykiai yra tarsi virvės traukimas. Mes iškeliame sąlygas ir reikalavimus mylėdami, kuo slopiname savo artimuosius. Ir supratę, kad mūsų nemyli taip, kaip norime, susinerviname. Bet kas dėl to kaltas? Mes patys.
Kreipkimės į Valdovus, kad išsiaiškintume.
„… tai, ką daugelis iš jūsų vadina Meile, iš tikrųjų yra visiškai ne meilė. Tas jausmas … artimas lytiniam instinktui. Ir šis jausmas niekuo nesiskiria nuo jausmų, kuriuos jaučia vieni kitiems gyvūnai ar paukščiai. Todėl visų pirma jums reikia susimąstyti apie tai, kokia Meilės, kurią jūs jaučiate, savybė. Tikroji Meilė neturi prisirišimo prie jokios lyties nei apskritai prie meilės objekto. Tai vidinis jausmas … tai Meilė visiems, visai kūrinijai, visai Gyvybei, visai visatai.” (Numylėtinis Sūrja, 2006 metų liepos 4)
Visiškai nesvarbu, ar jie mus myli, ar ne. Tikroji Meilė neturi prisirišimo – ji tiesiog liejasi į pasaulį be sąlygų, be lūkesčių. Ji neribotai galioja visiems ir viskam, kas mus supa.
Tikros meilės jausmas yra panašus į palaimos ir harmonijos būseną.
„Kai žmogus … pripildytas Dieviško Meilės jausmo, tai jis jaučia be priežasties atsiradusią Meilės būseną, gyvenimo pripildymą prasmės, ramybės, harmonijos.<...>
Jūs pasiruošę apglėbti visą pasaulį ir pasiruošę visam pasauliui suteikti pagalbą.
Jus apima be priežasties atsiradęs dosnumas, džiaugsmas, noras atiduoti, atiduoti ir atiduoti savo Šviesą, savo Meilę. Dovanoti savo Meilę pasauliui, nieko nereikalaujant mainais.”(Viešpats Maitrėja, 2005 metų gegužės 27)
Jei žmonės patirtų tik tokius jausmus, Žemėje įvyktų tikras stebuklas. Mūsų planeta būtų labai greitai išvalyta ir transformuota. Nes nėra galingesnės jėgos už Meilę.
Senasis pasaulis tai puikiai supranta ir todėl nepaprastai stengiasi įvesti į mūsų sąmonę stereotipus, kurie visiškai iškreipia tikrosios Meilės prasmę.
„Visa sekso, pornografijos industrija, masinių informacijos priemonių propaguojami santykių tarp lyčių stereotipai nukreipti būtent į tai, kad sulaikytų jus nuo Dieviškosios Meilės pasireiškimo.
Atrodo, kas čia tokio, jeigu žiūrite filmą, skatinantį jūsų siekį patenkinti lytinį potraukį. Rodos, kas čia tokio, jei žiūrėsime į apnuogintą moters kūną, reklamuojantį daiktus, kurie visiškai nereikalingi jūsų dvasiniame kelyje.
Tačiau jūsų sąmonėje pasėjama neapykantos Dieviškajai Meilei sėkla. Jūs savanoriškai stiprinate filtrus, įmūrytus į savo sąmonę ir trukdančius jūsų gyvenime pasireikšti tikrosios Meilės savybei…
…Pamąstykite, ar toks jau nekaltas užsiėmimas … blevyzgoti, būti žmonių bendrijoje, kurioje vyrauja nešvarios mintys ir veiksmai, susiję su moterimis ir lyčių santykiais.
Kiekviena tokia neigiama vibracija prisideda prie jūsų atsiskyrimo nuo Dieviškosios Meilės savybės. (Besąlyginės Meilės Esatis, 2005 metų kovo 7)
Skirtumas tarp dieviškosios meilės ir to „laisvos meilės“ pakaitalo, kuris mums primestas iš išorės, yra kaip gyvenimas ir mirtis.
Mes esame Dievo energijos laidininkai Žemėje. Gaudami aukščiausios kokybės energiją, mes ją nuspalviname savo laimėjimais ar trūkumais, o tada atiduodame pasauliui.
Meilės savybę, kurią galime perduoti pasauliui, lemia mūsų sąmoningumo lygis, dvasinis lygis, auklėjimas, išsilavinimas. Nukreipdami tobulesnę meilę į pasaulį, tuo pageriname savo aplinką. Taip paprasta! Juk Dievas yra Meilė.
Patirdami besąlygišką Dievišką Meilę, mes užpildome savo pasaulį Aukštųjų pasaulių tobulumu.
Ar įmanoma savyje išsiugdyti tobulesnę Meilę?
Galima. Lygiai taip, kaip treniruojame raumenis sporto salėje, galime savyje ugdyti tikrąją Meilę.
Galite skirti bent 2–3 minutes per dieną, kad patirtumėte besąlygiškos Meilės jausmą. Pirma, kam nors vienam – mylimam žmogui, vaikui, augintiniui ar net augalui. Tada po treniruotės šis jausmas gali būti išplėstas visai šeimai, mėgstamam gamtos kampeliui, miestui, šaliai, visai planetai.
„Svarbiausia užduotis jūsų gyvenime – susigrąžinti Meilės jausmą, kad ir kas atsitiktų.
Jei esate tarp žmonių, pasistenkite pajusti meilės jausmą supantiems jus žmonėms. Mylėkite žmones ne už tai, ką jie jums padarė ar gali padaryti, pajuskite niekuo nesąlygotą Meilę.<...>
Ir ateis diena, kai jūs galėsite pajusti tokį visa apimantį, be priežasties atsiradusį Meilės jausmą viskam, kas jus supa, visiems žmonėms, gyvenantiems Žemėje, pačiai Žemei, gamtai, debesims, dangui, lietui, saulei.
Jus perpildys Meilės ir Vienybės jausmas su viskuo, kas jus supa. (Numylėtinis Džvalas Kulas, 2005 metų balandžio 18)
Kai susitelkiame į save ir savo problemas, negalime pakilti virš savanaudiškos meilės. Kai esame pripildyti besąlygine Meile, mums rūpi gerovė ir harmonija visoje planetoje, o visos asmeninės problemos pačios nukrenta kaip lukštai. Taip veikia Aukščiausios, tikrosios Meilės Įstatymas.
O jei norime ko nors paprašyti Dievo ir Valdovų, lai pirmiausia tai bus noras išmokti tikrosios Meilės.
Meilė yra laimės šaltinis visiems.
Pasaulį išgelbės Meilė!
Tatjana Mikušina,
Jelena Iljina
Leidinio redaktorius Tatjana Martynenko
