AŠ ESU Sanat Kumara.
Šiandieną, numylėtiniai, Man pavyko įtikinti Karminę Valdybą dėl būtinybės perduoti šį Laišką. Mūsų Mokymas bus nepilnas, jeigu nepaliesime dar vieno jo svarbaus aspekto.
Pirmiausia, Aš norėčiau, kad jūs suvoktumėte, jog visas Mūsų Mokymas duodamas giliausiame Meilės Žmonijai jausme.
Mes jau sakėme ir Aš kartoju vėl: pati svarbiausia žmogiškosios veiklos sfera – dvasinė sritis. Nuo to, kiek bus įvesta tvarka šioje srityje, priklauso gerovė visose kitose žmonijos gyvenimo sferose.
Todėl šiandieną Mes paliesime delikačią ir labai svarbią temą: grūdų nuo pelų atskyrimą tarp Mūsų Mokymo pasekėjų.
Mokymas į jūsų pasaulį atėjo per Mūsų pasiuntinį ypatingos dispensacijos dėka, kurią davė Kosminė Taryba.
Šiuo kritiniu, persilaužimo laikotarpiu Žemei buvo reikalingas atnaujintas Senojo Mokymo perdavimas tam, kad įvedus tvarką dvasinėje srityje, būtų įvesta tvarka visose kitose žmogiškosios veiklos srityse.
Nuo pačių pirmųjų Mūsų Mokymo perdavimo metų Mes susidūrėme su tuo, kad 90 procentų individų, kuriuos Mes ruošėme šiai misijai ir kurie prieš įsikūnijimą prisiėmė įsipareigojimus, kai atėjo metas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, vienas po kito pradėjo palikti Mūsų pasiuntinį. Suprantate, kad Mūsų misijos skirtos ne vienam žmogui. Visas būrys gerai apmokintų ir paruoštų šviesnešių turėjo padėti Mūsų pasiuntiniui tam tikrose kryptyse.
Ir per pirmuosius keletą metų praktiškai visi jie nevykdė savo įsipareigojimų. Iš esmės buvo įvykdyta siaubinga išdavystė. Ir ši išdavystė neišdildoma našta gulė ant šių asmenų sielų. Nėra didesnio skausmo, nei tas momentas, kai jie pasirodys prieš Karmos Valdybą ir sužinos apie savo neteisėtus veiksmus.
Mums teko skubiai, tiesiog eigoje, keisti misijos planą, tęsti misiją, tačiau – sumažintu masteliu.
Sekantis dalykas, su kuo Mums teko susidurti, tai individai, kurie stovėjo po Mūsų Mokymo vėliavomis, kalbėjo nuostabius žodžius ir netgi bandė daryti Mūsų darbus. Tačiau tai buvo vilkai avių kailiuose.
Daugelį šimtmečių šie individai griaudavo Mūsų misijas, veikdami dvasinėse bendruomenėse, vienuolynuose ir veikdami mūsų misijose.
Ir štai, pagaliau, jie įsikūnijo šiuo grūdų nuo pelų atskyrimo metu. Pavojus yra tame, kad šie individai daro žalingą poveikį nesubrendusioms sieloms ir netgi priveda prie šių sielų sunaikinimo. Šį kartą Mes sulaukėme atvirų jų veiklos vaisių. Tiesą sakant, tarpininkaujant šiems asmenims, mūsų misija Rusijoje neįvyko, o didelė žala buvo padaryta kitose šalyse.
Tačiau dabar Didžioji Karminė Valdyba turi nepaneigiamų faktų, kurie leis šiems Mums priešingų jėgų atstovams pasirodyti Karminiame teisme. Aš įgalioju mūsų pasiuntinį paskelbti šių asmenų vardus. Tai nereiškia, kad kiekvienam suteikiama tokia teisė. Neteiskite ir nebūsite teisiami. Tačiau šioje konkrečioje situacijoje būtina paskelbti jų vardus, nes daugelis mato jų poelgius ir daugelis tiki vilkais avių kailiuose, seka juos ir praranda savo sielas. Kiti, matydami šių asmenų padarytas neteisybes, stebisi, kodėl jie yra mūsų Mokymo pasekėjų gretose. Ir tai daugybę šviesių sielų atstumia nuo Mūsų Mokymo.
Puikiai suprantu, kad šie asmenys keršys Mūsų pasiuntiniui, naudodami savo išbandytus ir tikrus metodus: melą, šmeižtą, diskreditavimą. Kadangi mūsų pasiuntinys neatsiejamas nuo Mūsų Mokymo, jų kerštas pakenks visam Mokymui. Ir tai bus panašu į tai, kaip Mozė, nusileidęs nuo kalno, pamatė šokančius apie Aukso Veršį ir supykęs sudaužė Dievo užrašytas lenteles su Dievo Įsakymais.
Matyt, dar neatėjo laikas, kad Mūsų Mokymas ateitų į jūsų pasaulį. Dabartinis pasaulis yra per tamsus ir nesvetingas aukštam Mokymui.
Mes negalime leisti, kad aplink mūsų Mokymą atsirastų vagystės, sukčiavimo, išdavystės bjaurastis, apkalbos ir tiesioginė nepagarba Mūsų pasiuntiniui.
Reikėtų pasakyti, kad dauguma kitų mūsų vadinamųjų pasekėjų niekuo nesiskiria nuo tų, kurie šoka prie Auksinio Veršio Mozės laikais. Jie vartoja Mūsų Mokymą, skaito Mūsų Laiškus, tarsi tai būtų tik dar viena pramoga, ir iškart puola ieškoti kitų rafinuotų dvasinių malonumų. Šie dvasiniai vartotojai nenusipelno prisiliesti prie Mūsų Mokymo. Atėjo laikas atskirti sveikas avis nuo nusususios bandos.
Mūsų pasiuntiniui pats tas būtų šaukti Mozę: “Kas yra Viešpaties, ateik pas mane!” Ar pamenate, kas nutiko šokusiems prieš Aukso Veršį? [1]
Tačiau jūsų laiku nereikalingas kardas, kad nubausti išdavikus. Mums pakanka susilpninti karmos pavadėlį ir Žemė bus padengta tamsos šydu. Aukso Veršio gynėjai sukūrė daugybę įmantrių žmonijos naikinimo ginklų. Šis ginklas ir sunaikins šiuolaikinius šokėjus apie Aukso Veršį.
Tik saujelė išrinktųjų lieka ištikimi Dievui, Mokytojams ir Mūsų pasiuntiniui. Kol lempos dega mūsų atsidavusių tarnų čakrose, yra vilties, kad Žemės planetoje bus išgelbėta evoliucija.
Todėl dabar kreipiuosi į jus, mylimieji, į mano erelio lizdo jauniklius. Būtent jūsų laukia grandiozinė visų jūsų jėgų ir galimybių įtampa, kad tos, šalia jūsų esančios sielos, kas išsaugojo savo tikėjimą ir ištikimybę, išsigelbėtų.
Neįvedus tvarkos dvasinėje srityje, neįmanoma įvesti tvarkos visose kitose žmogiškosios veiklos sferose. Nenuoširdūs, melagingi, negerbiantys Hierarchijos ir Mūsų pasiuntinio žmonės negali įvykdyti būtinų pertvarkymų dvasinėje srityje. O be šių pokyčių neįmanomi Dieviškieji pasikeitimai visame pasaulyje.
Ateina sunkūs laikai. Leiskite jums priminti, kad šie laikai atsirado dėl sąmoningiausios, pažangiausios žmonių bendruomenės dalies pasirinkimo. Šiuo sunkiu metu geriausi buvo išsiųsti į įsikūnijimą. Labai gaila, kad dauguma jų arba išdavė, arba paliko Kelią, susivilioję šokiais priešais Aukso Veršį.
Tačiau dabar aiškiai matoma, kaip geriausios žmonijos dalies pasirinkimas paveikia ne tik ištisų šalių, bet ir viso pasaulio likimą.
Baigdamas kviečiu mūsų ištikimuosius ruoštis sunkiems laikams. Planetos likimas priklauso nuo to, kiek galite išgelbėti savo liepsną tamsiu laiku.
Nuo to, kiek galėsite išsaugoti savo Liepsną tamsiu laikmečiu, priklauso planetos likimas.
AŠ Esu Sanat Kumara.
Ir jei ne mano didingiausia Meilė žmonijai, Aš neateičiau šiandien duoti šio Laiško, paaiškinančio situaciją pasaulyje. Om.
[1] „Išėjimo knyga”, 32 skyrius.
15 „Paskui Mozė apsisuko ir leidosi nuo kalno, nešdamas rankose dvi Sandoros lenteles – plokštes, prirašytas abiejose pusėse: viena ir kita jų pusė buvo prirašytos.
16 Lentelės buvo Dievo darbas ir raštas buvo Dievo raštas, įrėžtas lentelėse.
19 Kai prisiartino prie stovyklos ir pamatė veršį bei šokius, Mozė įniršo. Jis metė lenteles iš rankų ir sudaužė kalno papėdėje.
20 Paėmęs jų padarytą veršį, įmetė į ugnį. Sutrynęs į dulkes, išbarstė į vandenį ir pagirdė juo izraeliečius.
26 Mozė atsistojo stovyklos vartuose ir tarė : „Kas už VIEŠPATĮ, teateina pas mane!“ Visi levitai susibūrė aplink jį.
27 Jis tarė jiems : „Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas : „Prisijuoskite kalaviją prie šono, visi iki vieno! Eikite nuo vartų prie vartų, išilgai ir skersai per stovyklą, ir žudykite savo brolį, kaimyną ir giminaitį.“
28 Levitai padarė, kaip Mozė įsakė, ir tą dieną krito apie tris tūkstančius žmonių.”
Viešpaties Sanat Kumaros Laiškai publikuojami
knygoje „SANAT KUMARA”
Knygoje yra rinktiniai Viešpaties Sanat Kumaros Laiškai. Juose duodama labai daug Mokymų. Štai kai kurie iš jų: apie tikruosius ir melagingus pasiuntinius,
apie Šventosios Dvasios bendruomenes, apie atsakomybę už prieš įsikūnijimą
prisiimtus įsipareigojimus, apie teisingą piniginės energijos panaudojimą,
apie kiekvieno pasirinkimą tarp Amžino pasaulio ir trūnaus pasaulio, apie
ego įveikimą, apie Įšventinimų Kelią ir daugelis kitų.
