Iš pokalbio mūsų laivo denyje.
– Kam patinka būti kalėjime?
– Keistas klausimas. Žinoma, kad niekam!
– O jei kameros sienas praplėsti? Pastatyti televizorių, pasiūlyti įvairų meniu, pasivaikščiojimus pagal norus?
– Nors sąlygos ir pagerėjo, kalėjimas vis dar išlieka kalėjimu, kuris yra mūsų laisvės ribotuvas.
– O jei sienas pašalinti? Ir suteikti galimybę mėgautis bet kuriomis pasaulio gėrybėmis?
– Tai ar tai bus kalėjimas? Tai jau yra laisvė – rinkis tai, ko nori.
– Laisvė rinktis ir daryti tai, ką nori, jei ja piktnaudžiaujama, veda į pavergimą. Tiesą sakant, į vergiją. Ne iškart, žinoma.
– Tačiau pats Viešpats Dievas apdovanojo mus laisva valia ir mes turime visišką laisvę pasirinkti, į ką įsiklausyti ir kuo sekti.
– Bet ne visada! Gana dažnai painiojame laisvę su visko leistinumu – „galiu daryti ką noriu“. Todėl daugelis žmonių nori užsiimti nepadoriausiais darbais ir labai piktinasi, jei susiduria su įstatymų rėmais.
Taip, tik Dievas nustatė savo Įstatymus. Šie Įstatymai yra svarbesni už žmonių. Tačiau Dieviškieji Įstatymai taip pat turi savo rėmus.
– Tada koks skirtumas? Kur pažvelgsi, visur rėmai, apribojimai.
– Skirtumas tarp žmogaus parašytų įstatymų ir Dieviškojo Įstatymo slypi tobulumo laipsnyje ir teisingumo mate.
O ką apie tai sako Išminties Valdovai, mūsų Padėjėjai kelionėje į Naująją Epochą?
Skirtumas tas, kad, paklusdamas Aukščiausiajam Įstatymui, asmuo gauna neribotą laisvę veikti šio Įstatymo rėmuose. Dieviškojo Įstatymo rėmai yra tokie platūs, kad mums jie yra tikrai beribiai. Dabar mums net sunku įsivaizduoti visus privalumus, kuriuos įgysime laikydamiesi Aukščiausiojo Įstatymo. Tai bus naujas kūrybinis sąmonės lygis, turintis prieigą prie aukštesnio energijos ir informacinio gyvenimo lygių.
Tačiau, pasak Valdovų, norėdami pasiekti tokią neribotą laisvę, turėsime atsisakyti mielų prisirišimų ir įpročių.
„… iš tikrųjų jūs esate vergiškai priklausomi nuo jūsų pasaulio daiktų. Esate taip nuo jų priklausomi, kad iš esmės esate savo daiktų vergas, taigi ir jūsų pasaulio aplinkybių vergas. Ir anksčiau ar vėliau prieš jus iškyla klausimas, kokią laisvę pasirinkti. Realią laisvę, Dieviškąją, išlaisvinančią jus nuo vergiškos priklausomybės nuo jūsų pasaulio daiktų. Arba jūs kaip ir anksčiau renkatės būti iliuzinėje laisvėje…” (Numylėtinis Sūrja, 2006 metų sausio 3)
Turime pripažinti, kad iš tikrųjų esame labai prisirišę prie mobiliųjų telefonų, televizorių, socialinių tinklų, alkoholio, rūkymo, roko muzikos, parduotuvių ir kitų šiuolaikinės visuomenės atributų.
Prisirišę prie materialių dalykų, iš tikrųjų tampame jų vergais. Mes atimame iš savęs laisvę, būdingą Naujajai Epochai: kūrybiškumo laisvę, pakilimą į vis naujus ir naujus sąmonės lygmenis.
O Senasis pasaulis paslaugiai siūlo pagundą po pagundos: visi nauji išmaniųjų telefonų ir automobilių modeliai, visa pramogų pramonė, tos pačios lyties asmenų santuokos… Ir štai dabar mes esame ant kabliuko. Ir mus vis toliau vilioja į gaudyklę.
Norėdami ir toliau mėgautis visais šiais „privalumais“, turėsite sumokėti: įdėkite lustą(čipą) ir pasiskiepykite. Viskas – spąstai užsitrenkė! Mes esame skaitmeniniame gete.
Visas mūsų gyvenimo kelias, pradedant nuo gimimo, bus atsektas iki mažiausių detalių: visi mūsų judesiai ir pirkiniai, pomėgiai ir pageidavimai, pokalbiai ir susirašinėjimai. Tai yra, mūsų mintys ir veiksmai bus valdomi bei meistriškai nukreipti. Renkantis darbo vietą mums gali būti uždrausta dirbti tam tikrose įmonėse ar kurti savo verslą. Rinkdamiesi išsilavinimą, vaikai iš skurdžių šeimų galės gauti tik pigų nuotolinį mokymą ir tik tam tikrose interneto priemonėse. Jie už mus nuspręs, kuo tampame, kur gyventi, ką mylėti. O jei išreikšime kažkokias, sistemos požiūriu, gundančias mintis, mums užblokuos sąskaitas ir korteles ar net pačią galimybę gyventi.
Tai yra, iš pradžių mes apsikrauname vis daugiau naujų prisirišimų ir įpročių, o tada mums siūloma iš tikrųjų parduoti savo sielą, kad galėtume ir toliau naudotis tuo, ant ko mus užsodino.
Ir netapsime tuo, kuo norime, bet tuo, kuo mums leidžiama tapti. Mes tapsime nebe žmonėmis, o biorobotais. Kadangi mes nebeturėsime laisvos valios. Pardavėme ją už niekučius. Ir tai buvo mūsų pačių pasirinkimas. Mes patys atsisakėme evoliucinio savo sielos vystymosi kelio.
– Taigi ką dabar, atsisakyti mobiliųjų telefonų, interneto, automobilių ir eiti į miškus?
– Kam gi iš karto į miškus? Naudosimės techniniais civilizacijos pasiekimais. Bet išmintingai. Mes nenurysime masalo, nepapulsime dėl reklamos, nepasiduosime žiniasklaidos propagandai. Išmokime atskirti tiesą nuo melo. Pradėkime atsikratyti žalingų įpročių. Atsisakykime abejotinos gerovės.
Galų gale, jei atsisakysime prisirišimo prie iliuzinio pasaulio savo laisva valia, mes įgausime neribotą laisvę veikti pagal Dieviškąjį Įstatymą.
– O kas nutiks žmonijai, jei ji nepakeis nuomonės?
– Piktnaudžiaudami laisva Dievo valia, mes pažeidžiame Dieviškąjį Įstatymą. Kai per daug prisirišame prie fizinio pasaulio, mes atimame savo sielos tolesnę evoliuciją. Jei nepersigalvosime, mūsų siela bus tokia pati kaip piktžolių – jos eis į kompostą.
„Jūs esate kalėjime, sudarytame iš jūsų sąmonės apribojimų. Ir tiktai jūs patys galite sugriauti to savo kalėjimo sienas.“(Viešpats Maitrėja, 2006 m. balandžio 29 d.).
Niekas negali pažeisti mūsų laisvos valios. Net Išminties Valdovai.
Mes visada patys pasirenkame. Žinoma, bet kas gali turėti įtakos šiam pasirinkimui. Štai kodėl Senasis pasaulis taip stengiasi mus suvilioti. Todėl Valdovai ištiesia mums Pagalbos Ranką. Šiais sunkiais laikais jie davė mums Mokymą. Mokymas yra mūsų žemėlapis ir mūsų kompasas!
Ir dabar mes esame kryžkelėje. Gėrio ir Blogio jėgos laukia, kur žengsime kitą žingsnį.
Jelena Iljina
Tatjana Mikušina
http://sirius-ru.net/
Leidinio redaktorius Tatjana Martynenko
Taika jums, Šviesa ir Meilė!
