Mieli draugai! Ryšium su „Išminties knygos“ išleidimu bulgarų kalba, mes kreipiamės į tą Pasiuntinio kelio puslapį, kuris yra susijęs su Bulgarija.
Ketvirtasis Išminties Valdovų Laiškų ciklas buvo priimtas Bulgarijoje nuo 2006 m. liepos 1 iki 21 d. Liepos 29 dieną T.N. Mikušina prieš Mokytojų mokymo pasekėjus skaitė pranešimą. Jūsų dėmesiui pateikiame kalbos fragmentą [1].
Didžioji Baltoji Brolija
Kas yra Pakylėtieji Valdovai? Kas yra Didžioji Baltoji Brolija? Kas yra Šambalos Valdovai? Ir kieno aš esu Pasiuntinys? Istorija bus gana ilga, bet manau, kad bus naudinga pažvelgti į Didžiąją Baltąją Broliją iš naujo požiūrio kampo.
J.P. Blavatskaja turi knygą „Slaptoji Doktrina“. Ir šioje knygoje aprašoma žmonijos raidos istorija. Sakoma, kad vystydamasi žmonija praeina septynias Pagrindines Rases.
Kažkada žmonija neturėjo fizinių kūnų. Jie buvo didžiuliai milžinai. Eteriniai, tada astraliniai milžinai, kurių aukštis buvo apie 50 metrų. Tai įvyko Pirmosios Pagrindinės Rasės metu, prieš kelis šimtus milijonų metų. Jų egzistavimas buvo panašus į augalų egzistavimą, nes jie nežinojo, kas jie yra. Jie buvo kaip augalai. Tada Antroji Pagrindinė Rasė atsirado iš pirmosios Rasės pumpuravimo būdu. Antroji Pagrindinė Rasė jau buvo tankesnė ir mažesnio ūgio. Ir tada iš Antrosios Pagrindinės Rasės atsirado Trečioji Pagrindinė Rasė, kurios metu ir įvyko tas įvykis, prie kurio jus vedu.
Kažkur Trečiosios Pagrindinės Rasės viduryje žmonija įgijo fizinį kūną. Pradžioje kūnas neturėjo lyties, jis buvo androginiškas. Ir reprodukcija nebuvo tokia pati kaip dabar. Pirmiausia jie dauginosi kiaušiniais. Ir palaipsniui iš kiaušinėlio pradėjo atsirasti asmenys, vis labiau panašūs į vyrus, kiti – į moteris. Bet jie vis tiek neturėjo proto. Tai yra, žmogus nebuvo protingas. Išoroškai jis atrodė kaip žmogus, beveik nesiskyrė nuo mūsų išvaizda, bet iš esmės jis buvo tik paprasčiausias gyvūnas. Ir kilo klausimas, kam reikalinga tokia į aklavietę žengianti žmonija, ją būtų lengviau sunaikinti ir apgyvendinti Žemę kitomis būtybėmis.
Ir atsirado Kosmose Būtybių, kurios jau praėjo žmogaus evoliucijos etapą praėjusiose manvantarose, tai yra prieš šimtus milijonų metų. Šios Būtybės neturėjo nei fizinio, nei astralinio, nei mentalinio, nei eterinio kūno. Jos buvo Dvasios. Ir šios Dvasios buvo tame pasaulyje, kurį mes vadiname Dieviškuoju. Taigi šios Dvasios nusprendė pasiaukoti ir apdovanoti žmoniją protu.
Šios Aukštos Dvasios, kurios kai kuriose religinėse sistemose vadinamos Šventaisiais Kumarais, dalijosi savo dalimi su žmonija. Bet ne visi žmonės gavo vienodą dalį šių Aukštųjų Valdovų. Nes kūnai nebuvo pasirengę. Tie, kurie turėjo aukštesnį išsivystymo lygį, gavo didžiausią šių Esybių dalį. O tie, kurie nebuvo pasirengę, gavo tik kibirkštį. Ir buvo tų žmogiškųjų būtybių, kurios nieko negavo iš šių Aukštųjų Būtybių. Ir tai paaiškina skirtingą intelekto, sąmonės, proto lygį, kuris dabar būdingas žmonijai.
Tomis Trečiosios Pagrindinės Rasės dienomis šios Aukštosios Dvasios galėjo beveik visiškai įsikūnyti į „pasiruošusių“ kūnus. Jie buvo Archatai arba Dievai. Jie buvo panašūs į Dievus likusiai žmonijai, vaikščiojo tarp žmonių ir mokė.
Kai Valdovai dalijosi dalimi savęs su žmonėmis, žmogus įgijo protą. Protas – yra dviašmenis ginklas, kurį galima naudoti gėriui ar blogiui. Ir žmonija ėmė naudoti šį įrankį, protą, savo nuožiūra. Ir pradėjo kurti karmą, tai yra atlikti veiksmus, neatitinkančius Dieviškų planų.
Ir kai žmonija pradėjo kurti karmą, aplinkinis pasaulis ėmė vis tankėti. Ir žmonijos vibracijos smarkiai sumažėjo. Todėl Dievai nebegalėjo būti tarp žmonių, ir tada jie pradėjo dalinai įsikūnyti Dieviškųjų dinastijų, žmonijos mokytojų pavidalu. Šių Dieviškųjų dinastijų liekanų randame, pavyzdžiui, senovės Babilone, senovės Egipte. Taigi Dievai toliau mokė žmoniją, davė jai moralinius Įstatymus – Įstatymus, pagal kuriuos gyvena visuomenė.
Ir tai tęsėsi ne tik Trečiosios Pagrindinės Rasės, bet ir Ketvirtosios Pagrindinės Rasės, pakeitusios Trečiąją Rasę ir gyvenusios Atlantidos žemyne, laikais. Tada Penktoji Pagrindinė rasė atėjo pakeisti Ketvirtosios Pagrindinės rasės. Nors didžioji dalis šiuolaikinės žmonijos vis dar priklauso Ketvirtajai Pagrindinei Rasei.
Kadangi žmonijos virpesiai tapo vis žemesni dėl netinkamo Dieviškosios energijos naudojimo, šių Aukštųjų Dvasių buvimas Žemėje tapo vis sunkesnis. Bet jos atėjo kaip daliniai įsikūnijimai ir dabar galėjo būti pranašuose, pasaulio religijų steigėjuose. Ir mes pažįstame Jėzų, ir pažįstame pranašą Mahometą, ir Gautamą Budą, kuriuose dalyvavo Aukščiausiosios Būtybės ir davė dorovinį, moralinį visuomenės Įstatymą.
Kai šios Aukštos Dvasios išeidavo į kitą planą, tai Jų Įstatymas, kurį davė žmonėms, pateko į paprastų žmonių rankas. Paprasti žmonės skiriasi tuo, kad ne visada gali teisingai naudoti Dieviškąją energiją. Pavyzdžiui, jie gali galvoti taip: kodėl gi nepanaudoti tos ar kitos religinės sistemos, norint gyventi patogiai ir vadovauti kaimenei toje ar kitoje religinėje sistemoje? Pats Mokymas, kurį davė praeities pranašai, turėjo mažai ką bendro su religija. Tačiau, nepaisant to, žmonės, nes jų sąmonė buvo žemo lygio, paprasčiausiai naudojosi šiomis idėjomis ir šiuo Mokymu, norėdami nukreipti žmones į kažkokią religinę dogmą. Bet tais laikais tai buvo naudinga, nes žmogaus sąmonės lygis buvo toks, kad kitaip elgtis buvo neįmanoma.
Pakylėtieji Valdovai yra kitame plane. Mes jų negalime pamatyti. Jie yra subtiliuose kūnuose ir negali būti čia (fiziniame pasaulyje). Bet būdami subtilesniuose Žemės planuose, Jie vis tiek bando nukreipti žmonijos evoliuciją. Jie nuolat kontroliuoja žmonijos evoliucijos eigą.
XIX amžiaus pabaigoje vėl bandyta duoti Mokymą, atviresnį žmonijai, per Jeleną Blavatskają. Faktas yra tas, kad anksčiau buvo bandoma duoti Mokymą, tačiau kadangi žmogaus sąmonės lygis nebuvo parengtas, viduramžiais tokie žmonės buvo tiesiog sudeginti kaip raganos ir burtininkai. Net XIX amžiaus pabaigoje, plėtojant visą civilizaciją, Jelena Blavatskaja negalėjo duoti Mokymo, pavyzdžiui, Rusijos teritorijoje. Ji paliko Rusiją jauna. Ji labai ilgai gyveno Europoje, kurį laiką Amerikoje ir Indijoje, o paskui vėl Europoje. Ji mirė Londone. Tačiau Valdovams pavyko suteikti daug žinių iš dalies šifruota forma.
XX a. 20-aisiais metais Valdova Morija pradėjo bendradarbiauti su Jelena Rerich ir per ją duoti Mokymą, kurį dabar žinome kaip Agni Jogą. Rerichai buvo Suomijoje per revoliucinius 1917 m. įvykius. Tada jie kurį laiką gyveno Didžiojoje Britanijoje, paskui Amerikoje, o paskui Indijoje. Ten jie mirė. 1920-aisiais Rerichai bandė Rusijos vyriausybei perduoti Išminties Valdovų, Didžiosios Baltosios Brolijos, arba Mahatmų laiškus [2].
Po šio įvykio Rerichai buvo priversti išvykti, ir jie nebegalėjo grįžti į Rusiją.
Bet Mokymas turi būti duotas. Mokymas turi būti duotas, nes žmonijos sąmonė tapo pasirengusi priimti šį Mokymą.
Valdovai pasirenka kitą darbo su žmonija kelią – per Pasiuntinius.
Mes žinome, kad Amerikoje buvo keli žmonės, kurie buvo Didžiosios Baltosios Brolijos pasiuntiniai. Pavyzdžiui, tai judėjimo AŠ ESU lyderiai Edna ir Gajus Ballardai. 1958 m. buvo įkurta organizacija, pavadinta „Summit Lighthouse“, kuriai vadovavo Markas Prophetas, o paskui Elizabeth Clare Prophet. <...>
Turiu pasakyti, kad per visą savo gyvenimą niekada nenorėjau būti Pasiuntiniu ir nenorėjau priimti diktavimų. Aš neturėjau jokio išsilavinimo, kuris leistų man gerai žinoti Valdovų dėstomą dalyką. Baigiau technikos universitetą. Ir 13 metų dirbau kosminių technologijų srityje – kūriau prietaisus kosmosui. Prasidėjus persitvarkymui, įmonė nustojo mokėti pinigus. Aš persikvalifikavau ir pradėjau dirbti vyriausiuoju buhalteriu. Ir tada 10 metų dirbau vyriausiąja buhaltere įvairiose įmonėse.
Bet 1996–1997 m. radau mokymą, kuris atsirado Amerikoje – tai yra Summit Lighthouse Mokymas. Aš perskaičiau beveik visas jų knygas, kurios tada buvo rusų kalba (5-6 knygos). Ir kažkaip, stebuklingai, 2000-aisiais mano gyvenime atsirado vyras, kuris pasakė: “Ar norite, kad išmokyčiau jus meditacijos metodikos?” Ir sutikau, nes su šiuo žmogumi labai gerai sutariau. Bet iš tikrųjų man tai buvo labai sunki užduotis, nes savo esme esu labai aktyvus žmogus ir visuomet kažką veikiau fiziniame pasaulyje, ir labai aktyviai.
Čia buvo reikalaujama visiškai priešingos kokybės – reikėjo atsigulti ir apie nieką negalvoti, be to, valandų valandas negalvoti ir apie nieką negalvoti. Bet aš pradėjau tai daryti. Po kelių mėnesių meditacijų aš pradėjau girdėti savo Aukščiausiąjį Aš – mano Aukščiausiojo Aš atsakymus. Ir per ryšį su Aukštesniuoju Aš sužinojau, kad subtilioje plotmėje turiu Mokytoją.
Ir tai buvo mylimasis Kuthumi. Kaip žinote, numylėtinis Kuthumi ir Valdovas Morija davė Mokymą – per Jeleną Blavatskają ir per Jeleną Rerich. Mylimasis Kuthumi mokė mane išgirsti Jį, ir Jis mane girdėjo. Be to, mūsų ryšys vyko telepatiškai, mintimis.
Tada turėjau nemažai kitų mokytojų, kurie mane išmokė visiškai kitų dalykų. Ir vis tiek niekada neturėjau minties, kad būsiu Pasiuntinys ar kad priimsiu diktavimus.
2004 m. kovo mėn. Mylimasis Viešpats Sūrja davė man Didžiosios Baltosios Brolijos pasiuntinio mantiją Didžiojoje Centrinėje Saulėje. Bet tai jokiu būdu nepasireiškė fizinėje plotmėje. Aš pamaniau, kad tai tikriausiai kažkoks pokštas, nes nesuvokiau savęs kaip Pasiuntinio.
Meditacijų metu aš nuolatos palaikiau ryšį su savo Mokytojais subtilioje plotmėje. Kai Sanat Kumara buvo mano Mokytojas, Jis pasakė: „Parašyk Lorraine Michaels“. Tada susirašinėjome su vedusia pora, gyvenusia Niujorko valstijoje. Jie buvo Elizabeth Clare Prophet pasekėjai. Prieš tai jie 9 metus gyveno Summit Lighthuose bendruomenėje Montanos valstijoje. Ir susirašinėjau su Lorraine. Sanat Kumara man pasakė: „Parašyk jai, kad esi Didžiosios Baltosios Brolijos Pasiuntinys“.
Praėjo šeši mėnesiai, ir mano Mantija pradėjo veikti, ji pradėjo reikštis fizinėje plotmėje. Tai buvo 2004 m. rugsėjis, kai Valdovai paprašė manęs parašyti knygelę. Bet tada nebuvo pasakyta, kad „knygelė“. Jie sakė, kad žmonijai reikia suteikti tikrų žinių apie Liuciferį ir Angelų nuopuolį. Meditacijų metu man davė tai, apie ką reikėjo parašyti. Aš nuėjau į apleistą parką ir ten perskaičiau J.P. Blavatskajos „Slaptąją Doktriną“. Ir tik ten, kur nebuvo žmonių, galėjau suprasti turinį to, kas parašyta šioje knygoje.
Parašiau kitą skyrių, įdėjau jį svetainėje ir išsiunčiau savo „Sirius“ pašto adresų sąrašo abonentams. Tai padaryti buvo labai sunku, nes žmonės turėjo išankstinį nusistatymą prieš Liuciferį ir puolusius angelus. Bet, mano laimei, 99% skaitytojų nieko nesuprato šioje knygoje.
Ir ši knyga vadinasi „Gėris ir Blogis“. Asmeninis J.P. Blavatskajos „Slaptosios doktrinos“ skaitymas“. Šią knygą sudaro 70% tam tikru būdu išdėstytų „Slaptosios Doktrinos“ citatų. Matyt, tai buvo kažkoks egzaminas. Ir nesupratau, kad meditacijos metu vyko diktavimai. Po meditacijos mintis užrašiau savo žodžiais. Bet iš tikrųjų tai jau buvo diktavimas, aš to tik nesupratau.
Praėjo dar šeši mėnesiai, ir 2005 m. kovo 3 d. gaunu laišką iš Lorraine Michaels, su kuria susirašinėjome (pamenate, ji buvo iš Niujorko valstijos). Ji man rašo laišką: „Tatjana, jūs tampate veikiančia pasiuntine. Reikia pradėti priimti ditavimus“. Ankstesnę dieną Valdovas Morija atėjo pas mane ir pasakė, kad mano Mantija tampa aktyvi.
Buvo labai nuostabu skaityti tokį laišką. Tada iškart jai parašau atsakymą elektroniniu paštu: „Taip, žinai, Valdovai ateina pas mane meditacijos metu. Aš juos girdžiu, bet jie man nediktuoja. Kartais jie siunčia asmenines žinutes, kurios niekam neįdomios, išskyrus mane“.
Lorraine suprato, kad, matyt, ne viską teisingai išverčiau iš anglų kalbos, ir parašė man tą patį laišką kitais žodžiais. Ji rašė: „El Morija atėjo pas mane. Jis pasakė, kad jūs tampate aktyviu „Pasiuntiniu“, tavo Mantija tampa aktyvi, turi pradėti priimti diktavimus“.
Galvoju sau: „Ji tikriausiai taip iš manęs juokiasi. Aš jai gi parašiau, kad esu Pasiuntinys“.
Ir antrą kartą vėl rašau: „Nežinau, dar nėra diktavimų“.
Ir Lorraine rašo trečią kartą, trečią laišką per per pusantros ar dvi valandas. Ji kartoja tą patį: „Jūs turite pradėti priimti diktavimus“.
Tada aš jai rašau: „Kai tik pradėsiu priimti diktavimus, tu būsi pirmas žmogus, kuriam juos išsiųsiu“.
Pas juos ten, Amerikoje, buvo diena, o pas mus buvo jau naktis. Ir aš nuėjau miegoti ramiai. Kai ryte pradėjau medituoti, atėjo mano Mokytojas Sanat Kumara. Tai buvo 2005 m. kovo 4 d. Ir Jis atėjo. Ir kažkaip jis atėjo labai neįprastu būdu, ne taip, kaip įprasta, nes visas kambarys buvo užpildytas tokiu storu rausvai geltonu rūku, viskas buvo kaip rūkas, o priešais mane esantis Altorius buvo rūke.
Ir aš paklausiau: „Kas bus? Ar turėčiau priimti diktavimą?”
Ir Jis pasakė: „Taip“.
Tada aš jam pasakiau: „Žinote, aš dar ne visai pasiruošusi“, nes man buvau labai stipriai peršalusi, buvo didelė sloga, man skaudėjo galvą ir turėjau temperatūros.
Tada Jis pasakė: “Aš siunčiu Gydymo Spindulį”.
Ir mano nosis pradėjo kvėpuoti, galva ėmė praeiti.
Ir tada Jis pasakė: „Paimk diktofoną ir įjunk jį“.
Įsijungiau diktofoną ir pradėjau girdėti mintyse tarsi savo mintis. Bet tuo pačiu metu, kadangi anksčiau kalbėjau su Mokytojais, supratau, kad tai buvo ne mano, o Sanat Kumaros siunčiamos mintys. Bet kai garsiai pasakiau dvi frazes, mano dėmesys išsisklaidė – čia reikia labai aiškiai sutelkti dėmesį, turi būti labai stipriai susikaupusi.
Tada Sanat Kumara pasakė: „Išjunk diktofoną. Kelkis, eik prie kompiuterio“. Aš nuėjau prie kompiuterio, jį įjungiau. Ir Jis pradėjo tuo pačiu būdu siųsti mintis, kurias aš pradėjau rašyti, visiškai tyliai spausdindama kompiuteriu. Kai tik įvedžiau frazę, kurią Jis man padiktavo, atėjo kita frazė ir aš ją vėl surinkau. Ir tokiu būdu gavau pirmąjį Sanat Kumaros diktavimą. Kai kitą dieną aš vėl pradėjau medituoti, atėjo kitas Mokytojas ir davė naują diktavimą. Ir taip tęsėsi beveik keturis mėnesius nepertraukiamai.
Ir dabar išleista knyga, kurioje yra visi diktavimai, kurie buvo pateikti per pirmąjį ciklą. Galbūt skaitėte šią knygą. Visi šie diktavimai taip pat yra laisvai prieinami Rusijos Sirius ir Bulgarijos Sirius tinklalapiuose.
Iš pradžių nesupratau, kas tai yra ir kaip tai yra. Man kilo abejonių, ypač iš pradžių: iš kur aš tai tai priimu, kas man darosi? Tai yra, buvo pakankamai sunku susitaikyti su tuo, kad tai vyksta su manimi.
Bet po to diktavimų priėmimas pasikartojo. Kitas diktavimų ciklas buvo gruodžio ir sausio mėnesiais. Tada pavasarį įvyko dar vienas diktavimų ciklas. Nuo 2006 m. liepos 1 d. iki liepos 21 d. Bulgarijoje vyko vasaros diktavimų ciklas, kurį davė Valdovai.
Prieš keletą mėnesių buvau pakviesta vasarą ilsėtis Bulgarijoje. Bet aš visada derinu visus savo keliones su Valdovais. Kai paklausiau jų, ar galėčiau nuvykti į Bulgariją, Jie pasakė, kad galiu vykti ir Jie duos diktavimus Bulgarijoje. Todėl kažkokiu stebuklu mums vis tik pavyko diktavimus ir čia priimti.
Ir visada, kai baigiasi diktavimų ciklas, ateina tas Valdovas, kuris tuo metu yra mano Mokytojas – dabar tai yra Viešpats Maitrėja. Aš paprašiau jo įvertinti. Ir Viešpats Maitrėja pateikė labai aukštą įvertinimą. Jis sakė, kad diktavimai buvo priimti labai aukštame lygyje. Ir jis taip pat sakė: „Bulgarija gavo daug Šviesos. Pažiūrėkime, kaip jie panaudos Šviesą“.
Bulgarija, 2006 metų liepa
Leidinio redaktorius Tatjana Martynenko
