Brangūs draugai,
2008 metų vasario mėnesį maždaug 10 žmonių iš įvairių vietų suvažiavo į Pasiuntinio Ašramą, kad nuspręstų kaip įsisavinti 2007 metais įsigytas žemes.
Per stebuklą išliko kai kurių to laiko pokalbių fragmentų su T. N. Mikušina video įrašas. Žemiau galima susipažinti su pirmu fragmentu
(video originalo kalba atitinka šio straipsnelio tekstą, todėl atskiro vertimo titruose nededame)
Atsiprašom už nekokybišką įrašą – tuo metu mes neturėjome geros įrangos.
Čia mes pateikiame pokalbio tekstą, surinktą pagal audio įrašą ir išlaikantį visas šnekamosios kalbos ypatybes.
Pokalbio įrašas. 1 fragmentas.
Pasiuntinio Ašramas. 2008 metų vasaris
Visuomet, kai baigiasi koks nors darbo etapas, man kalba ko aš toliau turiu siekti. Ir šį kartą sausio 10 dieną baigėsi diktavimų ciklas. Sausio 11 d. aš medituoju, ateina mano Mokytojas Sanat Kumara ir sako, kad Jie neplanuoja naujo diktavimų ciklo.
Aš paklausiau, o galbūt vasarą, galbūt žiemą, galbūt pavasarį.
Mes neplanuojam naujo diktavimų ciklo.
Tada aš klausiu, gal seminarą kokį. Tyli…
Jis pasakė, kad “Mes pradedame kitą darbo etapą, ir šis kitas darbo etapas – Bendruomenės statyba”.
Po to buvo dar keletas meditacijų, aš bandžiau suprasti, ką gi daryti. Tai yra, galbūt ką nors reikia statyti, kažką tai imti ir nešti į kitą vietą, rąstus tampyti, kažką tai planuoti… (Šypsosi).
O Sanat Kumara pasakė:
Šis etapas tęsis iki tavo gyvenimo galo.
(Juokiasi).
Iš tiesų, kai bandome suprasti, ką turime daryti, tai pirma, ką pradedame daryti, – pradedame galvoti, kad privalome kažko imtis ir daryti. Apie tai Sanat Kumara pasakė, kad svarbiausia ką reikia daryti, – tai platinti Mokymą. Vienintelis ką reikia padaryti – skleisti Mokymą. Tai yra padaryti viską, kad Mokymas pasiektų kaip galima didesnį kiekį žmonių.
Antra, ką reikia padaryti, tai surasti žmonių, kuriais Valdovai galėtų pasitikėti. Tai yra surasti tuos žmones, kurie sugebėtų fiziniame plane atlikti kažkokias tai užduotis.
Akivaizdu, kad vienas žmogus negali daug padaryti. Jis galės padaryti tik tai, ką jis sugebės padaryti. Net jei jis dirbtų nepertraukiamai 24 valandas per parą, jis vis vien atliktų tik kokį nors mažą darbelį.
Du žmonės taip pat sugebės atlikti labai mažai. Tam, kad šis Mokymas pradėtų sparčiau sklisti, reikia, kad prie šio darbo – Mokymo platinimo, prisijungtų daugiau žmonių. Tam kad būtų išpildytas tam tikras Dieviškasis planas. Tai yra prieš įsikūnijimą mes žinojome, kad turime ateiti tam, kad padarytume tai, tai ir tai. Bet tada, kai pasineriame į iliuziją, užmirštame savo prisiimtus įsipareigojimus. Norint tai prisiminti, turime savimi užsiimti, užsiimti savo keturių žemųjų kūnų valymu, kad galėtume išgirsti savo Aukščiausiąjį Aš, kad užmegstume su juo ryšį ir suprastume ką gi mes turime daryti.
Taigi – užduotis surasti žmones, kurie jau tiksliai žino, ką turi daryti. Ir jie pasiryžę pašvęsti tam visą savo gyvenimą. Tai yra šie žmonės turi absoliučiai aiškiai suvokti, kad jie į įsikūnijimą atėjo, tarkim, platinti Mokymo, mokyti vaikus, rūpintis žmonėmis, kurie nesugeba savimi pasirūpinti, įgyvendinti kokias nors svarbias socialines programas, dar ką nors daryti.
Iš tiesų labai mažai tokių žmonių, kurie sugebėtų ką nors daryti savarankiškai, organizuoti darbo erdvę ir vykdyti šią užduotį. Kaip taisyklė, kai žmogus veiklus ir ką nors daro šiame pasaulyje, jis tai daro sau. Tai yra pagrindinis motyvas, kodėl jis tai daro, yra ką nors gauti sau. Tarkim, gerą namą, ar butą, ar tvirtą šeimą, ar galimybę keletą kartų per metus atostogauti kur nors užsienyje, ar pasistatyti vilą kur nors Havajuose, ar gauti kokius nors valdžios pranašumus. Taigi kiekvienas žmogus dirba norėdamas šiame fiziniame plane gauti ką nors sau. Dauguma žmonių, 99 proc. sėkmingų šio pasaulio žmonių, sugebančių ką nors daryti, daro tai sau.
Ir tik vienetai iš šių įsikūnijime esančių 6 milijardų pasiekė tokį sąmonės lygį, kuris leidžia jiems panaudoti šį gyvenimą, šį įsikūnijimą tarnauti žmonijai, tarnauti gyvybei, tarnauti visoms gyvoms būtybėms. Tokių žmonių labai mažai. Užduotis – surasti šiuos žmones.
Kitas etapas, kita užduotis – padėti žmonėms, kurie dar nepasiekė, bet siekia to sąmonės lygio, kuris leistų jiems maksimaliai tarnauti gyvybei, gauti informaciją, gauti Mokymą. Šiems žmonėms reikia tiesiog suteikti žinių, duoti Mokymą.
Leidinio redaktorius Tatjana Martynenko
