Kaip pamenate, jau rašėme, kad dviejų Siriaus-Centrų – Rygos ir Kauno atstovai nutarė susipažinti artimiau. Juo labiau, kad ir gyvename kaimynystėje. Š.m. vasario mėnesį įvyko pirmasis susitikimas Kaune. Po šio susitikimo visi intuityviai jautėme, kad tai tik pirmasis žingsnis ir tuo viskas tikrai nesibaigs.
Ir štai, vasaros pradžioje į Kauno Siriaus-Centrą atskriejo žinutė: Rygos Siriaus-Centras, vadovaujant Veronikai Lace, kviečia Lietuvos Siriaus-centro atstovus į svečius pas save į Latviją.
Veronika yra Veronika ir tokį susitikimą galėjo suorganizuoti tik ji. Susitikimas suorganizuotas ne pramogai ar maloniam laiko praleidimui. Pirmiausia turėjome garbingą užduotį – atvežti į Lietuvą lobį – „Išminties Knygas“ (vienkartinį jubiliejinį leidinį, Vangos pavadintą „Ugnine Biblija“). Šias knygas mums kilniai padėjo įsigyti mūsų kaimynai, nes šių knygų transportavimas, atsižvelgiant į jų svorį, pasirodė itin sudėtingas ir brangus. Be to norėjome aptarti keletą klausimų, susijusių su knygų pardavimu, taip pat pasikeisti susitikimų su knygų skaitytojais, kurie dar nėra Kelyje, bet siekia Šviesos, patirtimi. Žodžiu, kai imi dirbti, klausimų atsiranda vis daugiau ir visuomet labai norisi pasitarti su draugais.
Tačiau Veronika nusprendė, kad tuomet, kai susitinka bendraminčiai, galima nuveikti ir kai ką daugiau. O tas daugiau – tai pasirūpinti ir savo sveikata. Kaip romėnų posakyje sakoma „Sveikame kūne – sveika siela“. Ir nors romėnams buvo žinoma ir kita šio posakio reikšmė – tęsinys, kad retai sveikame kūne būna sveika siela, vis tik pirminė posakio reikšmė mums sako, kad reikia siekti, jog ir kūnas, ir siela būtų sveiki.
Veronika suorganizavo susitikimą gamtoje – savo sodyboje ir susitikimą netgi pavadino „NUGALĖK MEILE! “
Šis pavadinimas, kaip ir daug kas gyvenime nevienareikšmis…Jei mintyje buvo įvardijama, kad visus darbus, kuriuos mes dirbame bendram labui ( o tai dažnai iššaukia kliūtis), turime daryti su didele meile ir kliūtis būtina įveikti meile, tai šiame susitikime mes visi gavome dar ir po nedidelį testą savo sąmonei.
Mes visi, kaip dabar yra madinga sakyti, „išėjome iš komforto zonos“. Nakvynė – palapinėse, vanduo – kūdroje, valgis – ant laužo. Kėlėmės 5-tą ryto, individuali dvasinė praktika, pasiruošimas, 6-ą – Kundalini joga, po to trumpa pertraukėlė, pusryčiai, susitikimai su sveiko gyvenimo būdo, sveikos mitybos specialistais, vaistingųjų augalų specialistais, asmeniniai susitikimai tarpusavyje įvairiais darbo klausimais, karma joga… Maisto ruošimas paeiliui: latviškų valgių diena, lietuviškų valgių diena. Po to vėl užsiėmimai, karma joga, vakarinis Rožinis, mantros, gongas prie laužo ir poilsis.
Ir štai čia mes patekome į sąlygas, kuriose paprastai išryškėja mūsų tiek gerosios, tiek blogosios pusės. Bet, kaip bebūtų keista, niekur nesigirdėjo priekaištų arba nepasitenkinimo natelių. Visi stengėsi padėti vienas kitam, patarti, pasidalinti patirtimi. Nepilnos keturios dienos visiškame sutarime ir tarpusavio supratime!
Tai kažkoks stebuklas. Bet šis stebuklas visiškai nereiškia, kad mes gyvenome, kaip pasakoje, užmiršę apie viską pasaulyje. Priešingai. Kai kalbėjomės su draugais, padarėme išvadą, kad visą tą laiką, tikriausiai visuose mumyse, vyko didžiulis darbas: stebėjimas, analizė, suvokimas, išvados sau pačiam…Geresnių sąlygų mūsų sąmonės šlifavimuisi ( kas šiuo metu tikriausiai yra vienas būtiniausių dalykų), vargu ar buvo galima sugalvoti.
Toli nuo miesto sumaišties, gražioje vietovėje, kartu su bendraminčiais, padedant tikriesiems ateities gydytojams – taip tikriausiai galima apibūdinti, kaip reta, nuoširdžius žmones ir nuostabius savo srities specialistus Tatjaną Kiričenko, Olegą Primizenkiną, Aiją Kaškure, Aleksejų, Lilią, kurie, negailėdami nei jėgų, nei laiko, iš visos širdies stengėsi paaiškinti ir padėti visiems, kurie į juos kreipėsi, taip mes praleidome puikias susitikimo dienas.
Nuoširdžiai dėkingi Dievui ir Mokytojams už įvykusį susitikimą, didžiulis ačiū Veronikai, Peteriui ir visai Rygos Sirijaus-Centro grupei ir ne tik, t.y., visiems susitikimo dalyviams už šilumą ir parodytą naujo mąstymo pavyzdį, kuomet visi žmonės tampa broliais ir seserimis.
Kauno Sirijaus-centras
Aš gavau daug padėkos laiškų ir skambučių, kuriais dėkojama už galimybę būti kartu ir tokią turiningą priemonę „NUGALĖK MEILE!“. Ir ne tame reikalas, ir ne dėl padėkų buvo daroma, ir ne man vienai šie nuopelnai. Visiems kartu – ir mūsiškiams, ir jūsiškiams – visiems dėkinga iš visos širdies.
Vienas dalyvavusiųjų parašė: „Tai renginys, keičiantis gyvenimą…“
Kitas: „Prisimenant tai, kas vyko, man rieda ašaros ir to nesupras tie, kurių čia nebuvo. Neįmanoma perduoti to, kas gauta šioje vienybėje, tai tiesiogiai palietė mano pasaulio suvokimo pagrindus…“
O esmėje, tai buvo kuriama jau seniai ir ne mano dėka. Juk visus reikėjo sutikti, pažinti ir pakviesti. Mes dirbome kartu su Zita ir jos žmonėmis. Žmonėmis, kurie pagarbiai žvelgia į Mokymą, į Didžiosios Baltosios Brolijos Pasiuntinį, kuris dirba nepaliaujamai, kad mes gautume Dangaus galimybę.
Tai buvo nuostabios dienos, nors žadėjo lietingą ir šaltą orą. Mes nepasidavėme. Meldėmės, atlikome šaukinius…ir viskas susitvarkė. Ką gavome? Ką nugalėjome ?
Jau nuo pat susitikimo pradžių danguje pasirodė geri ženklai – visus pasitiko dviguba vaivorykštė, kuri, tarp kitko, ir išlydėjo po susitikimo. O kiekvieną vakarą, po vakarinio gongo danguje, kaip palaiminimas, sužėrėdavo Sirijaus žvaigždė, kuri šiuo metų laiku yra gerai matoma.
Susitikimo metu pasireiškė, kiek mes esame Mokyme ir kiek dar reiktų pasimokyti iš kito. Greta įdomių dvasinių ir pažintinių užsiėmimų, prisiėjo padirbėti ir fiziškai, ir kūrybiškai, ir su meile. Tačiau svarbiausia buvo – kartu sukurti viską, kad būtų geras rezultatas visame kame: kiekvienas buvo už kažką atsakingas..
Tik darant kažką bendro kartu, galima suvienyti pajėgas: žinoti, kad turiu save sudrausminti arba galiu nesiimti tiek daug atsakomybės ir sunkios užduoties. Aš asmeniškai pažinau dvasiškai stiprius, sąmoningus žmones, kuriais galima pasitikėti, kurie neišduos nei Dievo, nei draugo. Tokie yra ir pas mus, ir Lietuvoje.
Supratau, kad viskas, kas pasakyta Mokyme – veikia. Yra pavyzdžiai ir sukurti kažką naują, bendrą laikui bėgant, yra galimybė. Ir visko mums pakaks: ir jėgų, ir sąmoningumo, ir pasiruošusių galingų žmonių. Svarbu yra tik eiti Keliu, kurį mums nurodo Mokytojai.
Buvo didelė svajonė pamėginti vėl, kuo laikas praturtino mūsų galimybes. Mes gi 2011-tais metais mėginome čia, Latgalės kalvotoje, nuostabioje gamtoje susirinkti, vieną vasarą 5 kartus rinkomės ir nusprendėme: ne laikas dar, o ir žmonės nepasiruošę.
Mums labai daug patirties davė Omskas. Šis mistinis Gyvenimo Etikos Universitetas, dalyvaujant Pasiuntiniui, sutvirtino tikėjimą, dvasios stiprybę ir atpažinimą šiame Pasaulyje. Mes pažinome gerus, protingus ir mielus, tikrus karštų širdžių rusų žmones. Žemai lenkiamės Sibirui!
Iki naujų susitikimų Buddove! Prisijunkite!
Su meile, Veronika
2014 © Sirijus