Jau įsibėgėjo vasara, bet liko dar nepapasakoti pavasariniai susitikimai su skaitytojais kituose miestuose. Jau rašėme apie vieną susitikimą Klaipėdoje, kuris paliko šiltus prisiminimus… ir ne tik. Dideliam mūsų džiaugsmui, viena susitikimo dalyvė tapo mūsų šeštadieninių susitikimų „Siriaus” centre lankytoja ir, pasirodo, talentinga pagalbininke. Ačiū jai už tai. Jos dėka, naujai ruošiamoje svetainėje mūsų skaitytojai galės susipažinti su daugumos webinarin’ių paskaitų vertimu į lietuvių kalbą.
Susitikimai su skaitytojais ir Mokymo pasekėjais kituose miestuose, panašu, įgauna savo ritmą ir, nors ir pradėję labai atsargiai bei neturėdami patirties šioje srityje, po truputį pradedame jaustis tvirčiau. Kai kurių susitikimų metu pajutome padarę kai kurias organizacines klaidas, nes jų metu nepavyko pilnai perduoti to, kas Mokymo požiūriu yra svarbiausia. Tačiau klaidų ko gero gal net ir neįmanoma išvengti, kai nežinai ko tikėtis. Reikalinga patirtis, o tam reikia dirbti. Todėl džiaugėmės visais sutiktais žmonėmis, visais susitikimais. Po jų aptarinėjome, ieškojome sprendimų, kad susitikimai kaskart atneštų vis daugiau naudos jų dalyviams ir nebūtų tik malonus laiko praleidimas. Kiekvienas iš susitikimų, o jų iki šiol buvo keturi – Alytuje, Vilniuje ir du Klaipėdoje, nebuvo panašūs vienas į kitą. Tačiau, mes juk visi jau žinome, kad nieko nebūna be reikalo ir atsitiktinai. Gal tik ne iš karto tai galime pastebėti ar pajusti. Kol kas svarbiausias iš visų susitikimų įvyko birželio mėnesio 1 d. Klaipėdoje, kur buvome nuvykę Lietuvos pensininkų susivienijimo prezidentės Aldonos Marijos Gedvilienės kvietimu. Svarbiausias jis tuo, kad šie žmonės, kurių daugelis net nebuvo girdėję apie Mokymą, iš karto buvo nusprendę steigti mokyklėlę, kurioje bus skaitomas visas paskaitų ciklas. Ne vienas susitikimas, kurio metu galbūt tik išklausoma bei aptariama ir tai savo ruožtu sudaro vienkartinį įspūdį, kuris tinkamas pirmai pažinčiai. Kuomet numatoma daugiau susitikimų su tais pačiais žmonėmis, vykstant kiekvieną sekantį kartą, jau jauti klausytojų nuotaikas, jų lūkesčius. Atsiranda sisteminio mokymosi galimybė, kaskart žvelgiant vis giliau. Atsiranda tarpusavio ryšys, bendradarbiavimas, o dabar tai yra itin svarbu. Mes, kurie atvažiuojame į susitikimus, nesame mokytojai – mes bendraminčiai. Mokytojais mes tampame vieni kitiems – bendraudami. Todėl labai tikimės, kad ateityje vis labiau išryškės mūsų visų bendras darbas, nes turime bendrą tikslą ir jo turime siekti bendrom jėgom.
2014 © Sirijus