AŠ ESU Sanat Kumara. Om.
Šiandien – ta diena, kurią aš numačiau, kad praneščiau jūsų sąmonei daugelį nelabai malonių dalykų.
Daug mąsčiau ir priėjau išvadą, kad jums tai žinoti yra būtina, kad sąmoningai rinktumėtės.
Tas laikmetis, kuriuo gyvenate, vadinamas Dvasine kova. Tai kova tarp Šviesos ir tamsos.
Jums atrodo, kad aplink jus taikus dangus ir nėra suirutės.
Numylėtiniai, daugelis iš jūsų turi neteisingą vykstančio mūšio įsivaizdavimą.
Šis mūšis fiziniame plane gali būti išreikštas karų, sprogimų, bombų, artilerijos apšaudymų pavidalu.
Tačiau žymiai baisesnės tos grumtynės, kurios vyksta dėl jūsų sielų. Dabar šios grumtynės pačiame įkarštyje.
Galbūt kai kurie iš jūsų nesuvokia šio mūšio. Bandote save apsaugoti nuo, kaip jums atrodo, paties blogiausio – karo, panašaus į tą, kuris buvo praėjusio amžiaus viduryje.
Ne, numylėtiniai. Tai karas, tai mūšis, kuris vyksta dabar, žymiai pavojingesnis būtent dėl to, jog jūs net neįtariate, jog esate centre to mūšio, kuris vyksta dėl jūsų sielų.
Dabar truputį noriu nukrypti. Ir tai leis jums geriau suprasti, kaip dirba Šviesos jėgos ir kaip dirba mums priešingos jėgos.
Žinote tai, kad šio šimtmečio pradžioje mes ėmėmės bandymo Laiškų pavidalu duoti Rusijai Mokymą.
Daugybę kartų Mes kalbėjome apie tai, jog tai yra visiškai precedento neturinti galimybė, milžiniška Dangaus malonė.
Mes vis kartojome, kad kiekvienas Laiškas lydimas milžiniškų Dieviškosios energijos sąnaudų. Taip yra, numylėtiniai.
Kodėl gi Dangus dėjo tokias pastangas?
Ar jos buvo pateisintos?
Tik dabar galiu dalį tiesos jums pasakyti apie tai, kokiu tikslu buvo duotas Mokymas.
Savo Pasiuntinį mes ruošėme labai skubėdami. Ir džiaugėmės tuo, kad viskas pavyko. Indas buvo pasirengęs perduoti Šviesos energiją.
Pradėjome Mokymo išsėjimą ir jį lydinčią Šviesos sėją.
Daugiau nei 10 metų truko Mokymo perdavimas. Ir tik dabar pasirengęs atskleisti jums dalį tiesos, kodėl prisireikė tokio perdavimo.
Kiekvieną kartą, kai kosminiai ciklai eina pabaigos link, ateina metas, kai sielos turi pasirinkti.
Ir, priklausomai nuo šio pasirinkimo, jos arba tęs savo evoliuciją naujame lygyje, arba praras savo pasiekimus ir tęs evoliuciją žemesniame lygyje, arba sielos evoliucija apskritai nutrūks ir mirties angelai pjaus savo derlių.
Todėl kiekvieno tokio ciklo pabaigoje žmonėms duodama galimybė gauti atnaujintą Mokymą, kuris leis sieloms turėti tikrus orientyrus ir išsaugos evoliucionavimo galimybę.
Savo misiją Mes pradėjome Rusijoje. Ši šalis buvo pasirinkta neatsitiktinai. Būtent tuo metu čia įsikūnijime buvo geriausios sielos, specialiai atrinktos šiai misijai.
Keletas šimtų sielų pasisiūlė ateiti tam, kad išgelbėtų milijonus sielų ne tik Rusijoje, bet ir visame žemės rutulyje.
Misiją mes pradėjome Rusijoje. Buvo išlaisvintas milžiniškas Šviesos kiekis.
Tačiau po to įvyko tai, kas niekaip netilpo į mūsų planus: Rusijos kūnas atstūmė mūsų Pasiuntinį.
Mūsų Pasiuntinė buvo priversta palikti Rusijos teritoriją.
Mes laukėme dar 4 metus tikėdamiesi, jog šviesnešiai atsitokės ir bendromis pastangomis įstengs pakeisti situaciją.
Tačiau šito neįvyko.
Žinote, kad gamta nekenčia tuštumos.
Kai tik Rusijos erdvė atsilaisvino nuo mūsų energijų, ten sraunia, drumzlina srove plūstelėjo priešingos jėgos.
Įvyko tiesioginis šalies užgrobimas tamsos jėgų.
Tai buvo sąmoningiausios visuomenės dalies pasirinkimo rezultatas. Tų šviesnešių, kurie pasirinko nevykdyti savo misijos.
Šviesnešiai atsitraukė dėl skirtingų pretekstų: nuo tiesioginės išdavystės iki tylaus neveiklumo.
Rusijos kūnas buvo užgrobtas mums priešingų jėgų.
Jūs laukėte karo, jūs laukėte suirutės.
Numylėtiniai, karas vyksta visu tempu. Dvasinis karas su pačia liūdniausia baigtimi.
Galuojasi žmonių sielos. Pačiais klastingiausiais būdais.
Ypatingame taikiklyje – jaunimas.
Būtent prieš jį nukreiptos tos technologijos, kurios žeidžia sielą ir neduoda galimybės jai tęsti evoliucijos.
Kompiuteriniai žaidimai, griaunanti muzika, narkotikai, melagingi moralės idealai, norų išpūtimas ir pastūmėjimas įgyvendinti šiuos norus bet kuria kaina, prieš nieką nesustojant, netgi prieš nužudymą.
Erdvės vibracijų lygis žemėja taip, kad mūsų energijos daugiau neįstengia prasiskverbti nė į vieno didelio miesto erdvę.
Neturėdami mūsų pagalbos, žmonės tapo visiškai bejėgiai prieš priešingų jėgų klastą.
O dabar priminsiu jums tai, kas svarbiausia, – kodėl mes davėme savo Laiškus. Stengėmės sugrąžinti jūsų sielas į evoliucinį vystymosi kelią. O šis kelias be Dievo neįmanomas.
Dievas negyvena šventovėje ar bažnyčioje. Dievas gyvena žmonių širdyse.
Ir kai kritinė žmonių dauguma atsisako Dievo, tada visa visuomenė tampa priešingų jėgų valdžioje.
Ir Kelias užsidaro.
Kasdien gęsta liepsna altoriuose ir naujose bažnyčiose, šventovėse, mečetėse.
Kasdien šimtai tūkstančių žmonių praranda liepsnas, degančias savo širdžių altoriuose.
Kasdien šimtai tūkstančių žmonių praranda galimybę tęsti evoliuciją.
Ir tai yra jūsų visuminio, bendro pasirinkimo rezultatas.
Tai Dievo ir Jo vadovavimo atsisakymo rezultatas.
Liūdna tai girdėti. Tačiau dar liūdniau įduoti šią liūdną žinią jūsų sąmonei.
Todėl, kad visas pasaulis eina į pražūtį.
„Кur eis Rusija, ten eis ir visas pasaulis”, – tai balsi šio tūkstantmečio pradžios pranašystė.
Ir ji pildoma jūsų akyse.
Niekas, kas mažesnis už Dieviškąją tobulybę, negali užlipti ant kito evoliucinio vystymosi etapo.
Baigiasi didelis kosminis ciklas. Viskas, kas ne iš Dievo, turės būti sunaikinta.
Tam Dievas leidžia siautėti priešingoms jėgoms.
Kažkas turi atlikti kosminių šiukšlių valymo darbą planetoje.
AŠ ESU Sanat Kumara. Om.
Leidinio redaktorius Tatjana Martynenko mtv757@yandex.ru
