(2016-02-09) Kovo 4-6 d. Gyvenimo Etikos Universiteto rektorės M. Skuratovskajos paskaitų ciklas Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune

Paskaitų lektorė Marina Skuratovskaja yra Federalinio valstybinės autonominės švietimo įstaigos aukštojo mokslo “Pietų federalinio universiteto” (Rostovas, Rusija) korekcinės pedagogikos katedros vedėja, pedagogikos mokslų daktarė, profesorė. Be to ši asmenybė žinoma ir tarptautiniu mastu, domisi ir skaito paskaitas ne vien tik pedagogikos tema. Svarbiausias jos darbų tikslas – įrodyti fizinio ir dvasinio pasaulių vienybę, ieškoti būdų, kaip žmogui lengviau būtų išgyventi šiuolaikiniame pasaulyje. Yra skaičiusi paskaitas lingvistinės banginės genetikos klausimais, apie vandens gydomąsias savybes, apie žmogaus mitybą dvasiniu požiūriu. Lietuvoje Marina Skuratovskaja rengiasi perskaityti trijų paskaitų ciklą “Pasaulis ant Naujojo laikmečio slenksčio. Nuo chaoso į tobulumą”.
Pirmoje paskaitoje bus kalbama apie sinergetiką, apie vienybės ir tarpusavio santykių problemą moksliniu požiūriu. Vieno žymiausių rusų mokslininkų S. Kurdiumovo žodžiais tariant “Viskas, kas tik egzistuoja pasaulyje – nuo atomo iki Visatos, savo esmėje yra sudėtingos savaime besivystančios sistemos. Mes su jumis – taip pat esame sudėtingos savaiminio vystymosi sistemos, juk žmoguje skirtingi jo principai, arba kūnai, sujungti čakrų pagalba ir sudaro vieną visumą. Mūsų Saulės sistema taip pat yra be galo sudėtinga savaime besivystanti sistema, kurioje jos elementai yra planetos, sujungtos gravitaciniais bei kitokiais ryšiais”.
Sutinkamai su holizmo teorija, visuma visada yra kai kas daugiau, nei tiesiog jos dalių suma. Apsijungimas duoda naują kokybę pačiai sistemai ir atskiriems jos elementams. Kiekvienas darniai besivystančios sudėtingos visumos elementas, pavyzdžiui asmuo kolektyve, šeima visuomenėje, ar valstybė pasaulio bendruomenėje, iš vienos pusės – išsaugo savo identiškumą ir nepakartojamus bruožus. Tuo pasireiškia visos sistemos galia bei patvarumas. Tačiau, iš kitos pusės, kiekvienas elementas kuria pats save per visumą ir kurdamas save, tą visumą keičia…
Antrojoje paskaitoje bus kalbama apie torsioninius laukus ir apie tai, kaip mūsų mintys gali keisti mūsų gyvenimą. Mokslininkas A. Akimovas kalba, jog “…dabar mums fizinis vakuumas – yra tai, kas pasilieka erdvėje, kai iš jos pašalina visą orą ir visas iki paskutinės elementarias daleles. Kaip rezultatas gaunama ne tuštuma, o savotiška materija – visko Visatoje Progimdytojas, gimdantis elementarias daleles, iš kurių vėliau formuojasi atomai ir molekulės“.
Nuostabu, tačiau apie tai prieš tūkstančius metų kalbėjo senieji Rytų filosofai, tvirtinę, jog visi materialūs objektai atsiranda iš didingos tuštumos, kur nuolatos atliekami realybės kūrimo aktai (indų Vedos). Indų Vedose materijos dalelių atsiradimas iš tuštumos vaizdžiai sulyginamas su raibuliais ant lygaus ežero paviršiaus tuomet kai pūsteli vėjelis.
Taigi, fizikinis vakuumas sukuria materiją. Ir su šia jo savybe yra susijusi dar viena fizikinio vakuumo ypatybė – gebėjimas „iškreipti“ erdvę…
Trečioje paskaitoje bus pasakojama apie naująją genetikos kryptį – lingvistinę-banginę genetiką. Tai ji atsako į daugelį klausimų, kurie liko neatsakyti klasikinėje genetikoje, pavyzdžiui:
– kaip paaiškinti situaciją, kai 98 proc. genų laikoma “šiukšlėmis” arba virusinių genų „kapinėmis“;
– kodėl 2 proc. koduojančių žmogaus DNR (kurie liko, atskyrus 98 proc. vadinamų „šiukšlių“) pasirodo labai panašūs į tokius pat 2 proc. kiaulių, asilų, musių ir kt. gyvūnų koduojančių DNR, ir kokia yra vadinamųjų “tyliųjų” genų funkcija?
Pasirodo, mūsų genetinis aparatas dirba panašiai, kaip biologografinis kompiuteris, kuris programuoja organizmo formavimą.

Apie visa tai galima bus išgirsti apsilankius Marinos Skuratovskajos paskaitose Klaipėdoje, Vilniuje bei Kaune.