(2010-12-31) Aš linkiu jums sėkmingai išlaikyti visus išbandymus. Viešpats Maitrėja

AŠ ESU Maitrėja.
Jūs, daugelis iš jūsų, manęs laukėte. Ir manęs laukiate kaip ateinančio Budos, kuris išpranašautas Žemės tautoms.
Aš pats ruošiu žmoniją savo atėjimui. Pats dirbu su tais, kurie pasiruošę ateiti į mano Misterijų Mokyklą.
Daugelis iš jūsų gavote mano kvietimą. Daugelį aš per šį pasiuntinį palaiminau. Ir mano deimantinis spindulys buvo pasiruošęs pažadinti jūsų Dieviškumą.
Kai kurie iš priėmusių sprendimą rizikuoti ir man vadovaujant pereiti įšventinimus ryžosi žengti pirmuosius žingsnius.
Tačiau toliau niekas nenuėjo. Per sunkūs pasirodė testai tai žmonijai, kuri dabar yra įsikūnijime Žemės planetoje.
Aš atėjau jums pasakyti, kad net ir esant visoms mūsų abejonėms, ar šiuolaikinė žmonija sugebės eiti pagreitintu evoliucijos keliu – Įšventinimų Keliu, netgi mes buvome suglumę ir prislėgti.
Majos trauka jums pasirodė stipresnė nei Pakylėtųjų Pulkų šauksmas. Dar niekada mes nevykdėme tokio eksperimento, kad iš karto tūkstančiai žmonių turėtų galimybę prisiliesti prie Amžinųjų Tiesų ir tiesiogiai per mūsų laiškus gertų Amžinojo Gyvenimo amritą.
Ir mes apsiskaičiavome. Nes kuo prieinamesnės žinios, tuo mažiau dabar gyvenanti karta jas vertina. Jei būtume veikę slapčiau, tikriausiai, susidomėjimas būtų buvęs didesnis. Tačiau savo tikslą pasiekėme. Mes turėjome galimybę stebėti kiekvieną, kas prisilietė prie mūsų laiškų. Mes turėjome galimybę stebėti jūsų reakcijas. Ir tai, ką galima nuslėpti už neperžvelgiamo dievobaimingumo ir šviesios kaip lelija šypsenos, subtiliajame plane mums atsivėrė visu gražumu.
Taigi, bent jau aš patenkintas. O jūsų familiarumas su Valdovais ir niekinantis svarstymas kiek tai, kas parašyta mūsų laiškuose, atitinka jūsų įsivaizdavimus apie tiesą arba neatitinka jų, mums pasakė daugiau, negu būtumėte tikroje Misterijų Mokykloje praleidę didesnę savo gyvenimo dalį.
Visų pirma aš vertinu ištikimybę ir nuoširdumą. Taipogi Tikėjimą ir Meilę, kuriuos mano mokiniai man jaučia. Tada galiu jiems skirti dėmesį ir nusišypsoti atsakydamas į jų nenuilstamą darbą. Ir tikriesiems mano mokiniams šios šypsenos pakanka, kad būtų pagauti dvasinio pakilimo daugelį įkvėpto darbo metų.
Todėl daug pašauktųjų, bet maža išrinktųjų. Ir panašiai kaip augalų sėklos, kurių tik nedidelė dalis turi galimybę duoti pradžią naujai gyvybei, tik nedidelis dabar gyvenančių žmonių skaičius sugebės tęsti evoliuciją.
Ant vienos svarstyklių lėkštės guli jūsų siekis patenkinti norus, pasotinti jausmus, ant kitos svarstyklių lėkštės yra Amžinasis Gyvenimas ir galimybė tęsti evoliuciją.
Ir dauguma renkasi miražą, o tikrasis šaltinis paliekamas nuošalyje.
Aišku, tai nėra šio jūsų gyvenimo rezultatas. Per daugelį šimtų tūkstančių metų, dar būdami trečioje, ketvirtoje pagrindinėse rasėse, jūs pasirinkote savojo ego naudai.
Todėl dabar mes duodame, galima sakyti, paskutinę galimybę daugelio žmonių sieloms nors žvilgtelėti į mūsų pusę su priderama pagarba. Tačiau – ne…
Nedžiaugsmingą laišką duodu jums praeinančių metų pabaigoje. Tačiau, Karminės Valdybos tvirtinimu, iš tikrųjų viskas atrodo dar blogiau.
Vienintelė likusi viltis – tai tie keletas, kurie yra įsikūnijime ir laiko pusiausvyrą už pasaulio nuodėmes.
Įstatymas toks, kad būtent fiziniame plane turi būti individas, kad saugotų pasaulinės karmos pusiausvyrą.
Kuo gali padėti likusi žmonija? Manau, tuo pačiu, kaip ir visada: būtina nukreipti savo žvilgsnius į Dangų ir stengtis nesukurti naujos karmos.
Sąlygų ateinančioms rasėms sukūrimas kol kas atidedamas. Iš pradžių reikia įvesti tvarką protuose tų, kurie per daug įsijautė į iliuziją. Turite paragauti visų jūsų sukurtos karmos vaisių.
Šiame etape iliuzija pasirodė stipresnė. Tačiau tai laikina persvara. Bet, aišku, tiems, kurie dabar yra įsikūnijime, ši laikina persvara gali užsitęsti iki dabartinio įsikūnijimo pabaigos.
Gali pasireikšti Dieviškasis stebuklas ir iliuzija gali apsisukti kita puse. Tam yra būtina, kad nors vienas Žemės rutulio gyventojų procentas nukreiptų savo siekius į Amžinąjį Gyvenimą ir atsisakytų supančios iliuzijos.
Sutikite, kad tai visiškai įgyvendinama užduotis. Tačiau kol kas neatsirado ne tik vieno Žemės rutulio gyventojų procento, tačiau ir kelių tūkstantųjų procento, kurie pradėtų eiti mūsų nubrėžtu Keliu.
Yra lengvas kelias. Ir jis visada atviras, reikia tik panorėti juo žygiuoti. Ir yra sunkesnis kelias: kančių, bėdų, ligų, karų, kataklizmų kelias… Ir visais astrologinių ciklų lūžio momentais žmonija su nepalenkiamu pastovumu renkasi šį, mūsų požiūriu, sunkesnį kelią. Tikriausiai žmonija neieško lengvų kelių ir tie, kurie visus išbandymus išlaikys iki galo, manau, kad pagal pasiekimų momentumą galės aplenkti mane.
Todėl aš linkiu jums sėkmingai išlaikyti visus išbandymus ir kaip galima greičiau nugalėti savo nemokšiškumą, aistras, norus!

AŠ ESU Maitrėja.