(2010-12-29) Kai kurie praeinančių metų rezultatai. Serapis Bėjus

AŠ ESU Serapis Bėjus.
Diena, kurią aš pas jus atėjau, yra viena iš baigiamųjų praeinančių metų dienų. Todėl būtų natūralu susumuoti praeinančių metų rezultatus.
Ir nors mums Naujieji metai nėra ta šventė, kurią mes švenčiame, visgi vyksta Karminės Valdybos posėdis ir jo dalyviai susumuoja rezultatus bei numato planus ateinančiam pusmečiui. Kodėl gi jums su mumis neužsiėmus tuo pačiu, nors dalinai susumuojant rezultatus?
Taigi, kas ypatingo buvo besibaigiančiais metais, ką norėtųsi prisiminti ir pabrėžti. Deja, džiaugsmingų įvykių buvo ne taip daug. O iš nedžiaugsmingų įvykių norėtųsi paminėti tai, jog ta šalis, kurioje fiziškai yra mūsų pasiuntinys, nepraėjo testų dėl teisės tapti dvasine vedle.
Tikriausiai šis mano tvirtinimas daugeliui nėra naujas. Intuityviai jūs patys jau seniai pajautėte, jog rezultatas būtent toks. Todėl man belieka tik konstatuoti faktą.
Ir visgi: kas toliau? Juk negali viskas baigtis dėl to, kad kai kurie įsikūnijame esantys individai nesugebėjo arba nepanoro įvykdyti savo misijos?
Iš tiesų, gyvenimas tęsis, tačiau tie sunkumai, su kuriais artimiausiu metu susidurs žmonija, rodys tai, kad kolektyvinis tam tikro individų skaičiaus pasirinkimas nebuvo nukreiptas į evoliucinio vystymosi pusę. Taigi, viskas įvyko. Pasirinkimas padarytas. Ir dabar belieka tik minimizuoti tas pasekmes, kurios gali užklupti žmoniją.
Ką dėl to reikia padaryti? Dirbti su savimi. Jūs tikriausiai pastebėjote, kad visos pačios geriausios žmogiškosios savybės ateina iš jūsų vidaus: Meilė, Gailestingumas, Atjauta, rūpinimasis artimu savo, Džiaugsmas. Visos šios savybės ateina iš jūsų širdžių. Todėl natūralu yra įveikti tas vidines kliūtis, kurios trukdo pasireikšti Dieviškosioms savybėms, kylančioms iš jūsų vidaus.
Deja, padėtis pasaulyje tokia, kad pačių geriausių Dieviškųjų savybių pasireiškimą jus supantys žmonės priimama kaip kažką tokio, kas verčia įtempti dėmesį, suklusti. Pabandykite atlikti eksperimentą ir, įsijautę po maldų skaitymo bei atlikę savo dvasines praktikas, išeiti į gatvę ir išreikšti pačius geriausius jausmus kaimynams, bendradarbiams, paprasčiausiai nepažįstamiems žmonėms. Manau, jog eksperimento rezultatą galima nuspėti: greičiausiai jus palaikys ne visai adekvačiu žmogumi arba žmogumi, kuriam iš aplinkinių kažko reikia, galbūt jus įtars net turint piktų kėslų.
Keista, kaip visuomenė išvirkščiai išsivertė. Geriausios žmogiškosios savybės verčia suklusti, o chamiškumas ir niūrumas yra tiesiog patys įprasčiausi atributai.
Stebėtina! Ir, aišku, esant tokiai situacijai labai sudėtinga išsaugoti vidinę ramybę bei darną. Reikia derintis prie aplinkos tam, kad nesukeltumėte nereikalingo dėmesio. Tačiau jūs negalite paslėpti savo vibracijų. Kiekviena jūsų ląstelė vibruoja Dieviškuoju dažniu. Ir net jeigu bandysite dėtis rūstus ir raukysitės, tai nepadės. Jus iš karto atpažins kaip žmogų ne iš šio pasaulio.
Kokia gi išeitis? Išeitis ta pati, kuri buvo visada: vienytis ir, nepaisant nieko, skleisti Šviesą. Nebijokite pasirodyti keistuoliais, neįprastais ir ne šio pasaulio žmonėmis.
Ateina dar žiauresni laikai. Dėl vos kelių dešimčių žmonių neteisingų pasirinkimų visa žmonija priversta eiti ne pačiu geriausiu keliu.
Čia ir paslaptis, kodėl mes vėl pradėjome duoti diktavimus per savo pasiuntinį. Tol, kol įsikūnijime yra šviesnešių, jiems mes suteiksime visą įmanomą pagalbą, taip pat ir dvasinį palaikymą per savo laiškus.
Daugybė yra tų, kurie karštai skelbiasi esą šviesnešiai. Daugybė tarp esančių įsikūnijime yra tų, kurie net neįtaria, kad yra šviesnešiai. Jie paprasčiausiai kuria gėrį ir nelaukia už tai jokio apdovanojimo. Jie paprasčiausiai daro gerus darbus ir jiems net į galvą neateina, kad tai yra kažkas, į ką būtina visuotinai atkreipti dėmesį.
Tačiau yra ir kitų, kurie uoliai skelbiasi esą šviesnešiai, skelbia savo ištikimybę Šviesos Hierarchijai. Tačiau daugiausia šie žmonės kaip tik atstovauja mums priešingoms jėgoms. Tikrieji šviesnešiai, turintys dvasinių pasiekimų, išsiskiria kuklumu. Ir kuo didesni žmogaus dvasiniai pasiekimai, tuo mažiau jis apie save kalba. Todėl, kad jis supranta, jog jo pasiekimai maži, lyginant su tais, kuriuos turi jo vyresni broliai ir seserys Kelyje – Pakylėtieji Valdovai.
Ateina tas metas, kai gerus darbus reikės daryti slapta tam, kad neišsiduotumėte. Ir tam savo mokinius mes ruošėme prieš įsikūnijimą. Visuomenė turi sočiai pasisotinti žemais ir menkaverčiais pavyzdžiais, tada pagal švytuoklės įstatymą po kurio laiko žmones vėl ims traukti šviesūs ir nuostabūs pavyzdžiai.
Dabar švytuoklė pakrypo ne į Dieviškųjų pavyzdžių pusę. Tačiau jūs turite suprasti, jog tai – laikinas reiškinys ir, kad ir kokios būtų aplinkybės, – Pakylėtųjų Pulkai jūsų nepaliks. Reikia išlaikyti. Ir tam jums reikės įtempti visas savo jėgas.
Metų pabaigoje ateinu su nelabai linksmu laišku. Tačiau aš palikau Dieviškosios galimybės lyną tiems, kurie artimiausiu metu panorės juo pasinaudoti.

AŠ ESU Serapis Bėjus.