(2009-12-11) Rožių Kelio esmė. Numylėtasis Jėzus

AŠ ESU Jėzus, atėjęs pas jus.
Tiek daug Dangaus Pulkai išeikvojo pastangų, kad mano laiškas jums taptų įmanomas. Ir štai aš – su jumis.
Ar džiaugiatės mūsų susitikimu? Manau, kad dauguma iš jūsų jaučia kai kurias abejones dėl to, kiek aš galiu duoti šį laišką ir kiek šis laiškas iš tikrųjų priklauso man, numylėtiniam Jėzui?
Aš išspręsiu jūsų abejones. Negalvokite apie informacijos šaltinį, negalvokite apie tai, kaip jis jūsų pasaulyje atsirado. Sutelkite savo dėmesį į patį pranešimą ir pabandykite jį perskaityti savo širdimi. Ne savo protu, o būtent širdimi. Jūsų protas ir širdis ne visada sutaria. Būtent jūsų protas, didesne dalimi jūsų kūniškasis protas jums trukdo, kai širdis jus kviečia į aukštybes.
Protas jums sako, kad tai neįmanoma, jis randa tūkstančius priežasčių, kad nieko savo gyvenime nekeistumėte. Ir dažniausiai jūs einate paskui savo protą, o ne paskui savo širdį. Ir širdies balsas palaipsniui tampa vis tylesnis ir tylesnis, ir pagaliau visiškai nutyla. Ir tada, kai jūs gyvenime privargstate, sutiksite daugelį kliūčių, savo subtiliuosiuose kūnuose įgysite neužgyjančias žaizdas ir psichologines problemas, jūs kažkur girdite ar prisimenate apie tai, kad gerai būtų kreiptis pagalbos į savo širdį.
Tačiau per daugybę be Dievo pragyventų metų jūsų širdis pasidengia tokiomis prieaugomis ir šašais, kad negali atsiliepti į jūsų jai skirtus šaukinius.
Jūs nesusigaudote, esate suglumę. Juk jūs kreipiatės pagalbos, jums iš tikrųjų reikalinga pagalba ir jūs negalite jos gauti. Jūsų širdis tyli.
Ir šiuo momentu labai daugelis žmonių nusimena arba praranda viltį ir puola į pačias blogiausias sąmonės būsenas.
Šito daryti nereikia, numylėtiniai. Jūsų širdis jus girdi, bet jūs negalite jos girdėti, nes patys ją padengėte šarvais. Jūs susidūrėte su daugybe gyvenimiškų situacijų, kurios žeisdavo jūsų širdį ir jūs sužiaurėjote, užkietėjote. Jūsų širdžiai tai reiškia, kad ji pasidengė šarvais, už kurių ji slėpdavosi nuo smūgių, žiaurių smūgių, kuriuos jūs sutikdavote gyvenime. Todėl jums žingsnis po žingsnio būtina ištirpinti šiuos šarvus, kuriuose yra jūsų širdis. Jums nepavyks ištirpinti šių šarvų per vieną kartą ir netgi per mėnesį. Gali prireikti žymiai daugiau laiko. Gali prireikti net tiek pat laiko, kurio metu jūs ignoravote savo širdį.
Tačiau tam, kad sugrįžtumėte į tikrąjį Gyvenimą, ne į tą jus supantį gyvenimą, o į tikrą Gyvenimą, amžiną Gyvenimą, kuris jūsų laukia, jums būtina žingsnis po žingsnio eiti nesustojant ir nuimti nuo jūsų širdies vieną apdangalą po kito.
Labai daug blogio, su kuriuo gyvenime susidūrėte. Labai daug visko, kas priversdavo jūsų širdį susitraukti. Pakalbėkite su savo širdimi, pajuskite širdyje šilumą. Įsivaizduokite, kad širdimi kvėpuojate. Pokalbiai su savo širdimi turi tapti kasdiene praktika.
Ir pagal tai, kaip jūs skirsite vis daugiau dėmesio savo širdžiai, ji jums atsakys tuo pačiu. Ir ateis jūsų gyvenime momentas, kai išgirsite savo širdies balsą savo būtybės gelmėje. Tai bus labai švelnus ir meilus balsas. Jums reikia pasistengti neprarasti šio balso tarp jus supančio gyvenimo ir sumaišties. Jums labai reikia pasistengti išgirsti, ką jums sako jūsų širdis.
Ir jei jums tai pavyks padaryti vieną kartą, po to antrą, tai jus galima pasveikinti su didele pergale! Jūs sugrįžote į jumyse pačiuose esančią tikrąją, Dieviškąją esmę. Ir palyginus su tuo švelnumu, šiluma, meile ir palaima, kurie gyvena jūsų viduje, jūsų būtybės viduje, visi jūsų gyvenimo pasilinksminimai atrodo grubūs ir nereikalingi. Jūs įgyjate subtilesnį skonį, jūs įsitraukiate į Dieviškojo pasaulio džiaugsmus.
Ir tada, kai šitai jūsų viduje įvyks, galėsite patys sau pasakyti: „Įvyko! Aš įveikiau nerealią savo paties dalį. Aš tai padariau!“
Tačiau būtent tada, kai savo būtybės viduje atversite ramybę ir susitaikymą, visas likęs pasaulis prieš jus sukils.
Neatskleisiu jokios paslapties. Ši istorija sena kaip pasaulis. Tada, kai jūsų vibracijos pakyla, supančiam pasauliui jūs tampate pavojaus šaltinis. Todėl, kad visas likęs pasaulis ir toliau slepia savo širdis už neperšaunamų šarvų ir nenori atsiliepti į per jūsų būtybę sruvenančią Meilę.
Ką tokioje situacijoje daryti? Klausyti savo širdies balso. Jūsų širdis jums pakiš mintį, ką daryti. Paprastai jūsų gyvenimo aplinkybės, jūsų karma neleidžia jums ištrūkti iš pasaulio gniaužtuvų. Ir jūs priversti būti kaip jūsų pasaulio Dieviškojo Avinėlio aukos pavidalas. Jūs priversti pasiaukoti, kad savo krauju pagirdytumėte trokštančiuosius. Ir jus draskydamas, kankindamas, gerdamas jūsų kraują, pasaulis kažkuriuo momentu gali sustoti ir susimąstyti apie tai, kad kiekvienos būtybės viduje yra Dievas. Ir šis Dievas laukia palankios minutės, kad prakalbtų su kiekvienu šiame pasaulyje gyvenančiu žmogumi.
Per mažai pasaulyje yra prabudusiųjų sielų. Todėl šių sielų likimas – būti aukos Avinėliais pasaulyje.
Ir tai tęsis tol, kol pakankamas tokių sielų skaičius nesugebės susivienyti ir sukurti tokį Šviesos momentumą, kuris persvers visą pasaulio tamsą.
O iki tol kiekvienos Kristaus būtybės likimas – būti pasauliui auka. Lygiai taip pat kaip aš savo laiku atnešiau savo auką ir buvau nukryžiuotas ant materijos kryžiaus.
Papasakojau jums esmę Rožių Kelio, kuriuo ėjau prieš 2000 metų savo įsikūnijimo metu. Nuo to laiko labai daug Šviesos sielų pakartojo mano Kelią. Kai kurias iš jų jūs žinote, jos įėjo į istoriją, kaip šventieji ir pranašai. Apie kitus jūs negirdėjote. Todėl, kad šio Kelio esmė – pasiaukoti dėl pasaulio išgelbėjimo. Ir kai tai įvyksta, tai kiekviename kampe apie tai nekalba.
Daviau jums šiandien požiūrį į Vidinį Kelią, kurio moko Pakylėtieji Valdovai.

AŠ ESU Jėzus.

Numylėtinio Jėzaus Laiškai
publikuojami knygoje „JĖZUS”